Praėjusį kartą, kai gruodžio 23 d. Seimas atmetė „valstiečių“ pateiktą rezoliuciją dėl smulkaus verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, neapsieita be durų trankymo – trys opozicinės frakcijos apkaltino valdančiuosius diktatu ir paliko plenarinių posėdžių salę. Valdančiajai daugumai atsiprašius, opozicinės frakcijos praėjus pusvalandžiui grįžo toliau dirbti.

Antradienį buvo pateikta nuosaikesnė rezoliucija, prašant Vyriausybės įvertinti galimybę atnaujinti smulkiojo verslo veiklą, tačiau net ir ji sukėlė emocijų audrą.

Seime skambėjo kaltinimai abiem pusėm: ankstesnei Vyriausybei kliuvo už tai, kad palikta „blogiausia situacija Europos Sąjungoje“, valstiečiai buvo kviečiami stoti į sergančiųjų pusę, o dabartiniams valdantiesiems buvo rodoma, kad „pilni prekybos centrai“, kad „šalį nuspręsta uždaryti pusmečiui“.

Rezoliuciją pristačiusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Laima Mogenienė tikino, kad rezoliucijos tikslas – aiškiai pasakyti smulkiajam verslui: „kad Seimui rūpi, kad bet kokiomis sunkiausiomis sąlygomis valstybėje, vis tiek turi būti atsižvelgta į smulkiųjų žmonių situacijos trapumą, kad nesusidarytų sąlygos, kada jie atsiduria nesąžiningose konkurencinėse situacijose“.

„Šiandien jums pristatome pataisytą pakoreguotą rezoliuciją, dėl kurios čia buvo kilę audringi įvykiai Seime, tačiau aš dėkinga Seimui, kad buvo sudaryta redakcinė komisija, buvo deleguoti visų frakcijos kolegos, taip pat mišriosios“, – kalbėjo L. Mogenienė.

Tačiau Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai ir toliau rezoliucijos nepalaikė.

Konservatorius Mykolas Majauskas kalbėjo prieš rezoliuciją: „Aš suprantu jūsų rūpestį, tačiau šis veiksmas yra viso labo oro virpinimas, jis neturi jokios realios įtakos nei ekonomikai, nei politikai, nei konkretiems Vyriausybės veiksmams. Jeigu jūs norite padėti smulkiam verslui, jūs registruokite konkrečiais pataisas, konkrečius siūlymus, o jei nėra minčių kaip ir ką padaryt, visuomet galima eiti savanoriauti ir padėti. Bet realiai ši rezoliucija yra deklaratyvi“, – kalbėjo M. Majauskas.

Valstietis Valius Ąžuolas piktinosi, kad gėlėmis gali prekiauti didieji prekybos centrai, tačiau to negali daryti smulkios gėlių parduotuvės.

„Prancūzija, kitos šalys sugeba užtikrinti nediskriminavimą, tik vadinasi Lietuva yra ta šalis, kur galima kažkokių verslininkų įtakomis ar kitais būdais paspausti Vyriausybę, kad būtų diskriminuojamas smulkus verslas ir visa prekyba nueitų į stambiuosius tinklus“, – kalbėjo V. Ąžuolas. Jis priminė, kad kadenciją pradėjo Vyriausybė greitai panaikino apribojimą. aikštelėse prie prekybos centrų statyti automobilius.

Foto: Shutterstock

Edmundas Pupinis rezoliucijos tekstą lygino, lyg būtų rašytas „močiutės, kuriai sunku gyventi“.

„Niekas nežino, kas bus jei mes leistume laisvąją prekybą“, – įspėjo E. Pupinis ir siūlė opozicijai teikti konkrečius siūlymus.

Eugenijus Gentvilas konservatoriams įgėlė, kad jie nemato pačios problemos.

„Galima atmesti rezoliuciją man ar daugeliui nepriimtinais būdais. Pamatykime skirtumus nuo pirminės rezoliucijos“, – teigė E. Gentvilas ir paaiškino, kad pirminiame projekte tikrai buvo aiškus politinis angažavimasis, o dabar jokių kaltinimų nebėra. Jis kvietė palaikyti rezoliuciją ir parodyti rūpestį.

Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė – Urbonienė kvietė parodyti ženklą verslininkams, mat darbo grupė dirbo atsakingai, atsižvelgė į visus siūlymus iš opozicijos ir pozicijos.

„Matydama tai, kad dabartiniuose prekybos centruose galima įsigyti įvairių prekių, tame tarpe ne tik maisto produktų, smulkesni verslininkai jaučiasi diskriminuojami. Man atrodo, kad mes savo pasakymu ne orą virpinimą, bet iš principo pasakome palaikymą įvairiems verslams, tame tarpe ir smulkiesiems“, – kalbėjo parlamentarė ir tikėjosi, kad Vyriausybės nutarimas dėl karantino sąlygų galėtų būti keičiami.

Konservatorius Audrius Petrošius kvietė savo pavyzdžiu rodyti, kad reikalavimų reikia laikytis, kad kuo greičiau būtų pasiekta riba, kada galima atlaisvinti ribojimus ir atkurti smulkiųjų verslininkų darbą.

„Nepaisant kad aš apsipirkinėdavau turgavietėse, manęs jūs šiandien į turgavietę nenuvesite. Aš išeinu kartą per savaitę iš namų, važiuoju tiesiai į parduotuvę, 15-20 min, maisto, ir aš važiuoju namo, sąžiningai laikausi visų reikalavimų“, – teigė A. Petrošius ir kvietė sprendimus priimti ne rezoliucijomis.

Po balsavimo „už“ šią rezoliuciją balsavo 90 Seimo nariai, „prieš“ – 1, o susilaikė – 27.

Antra rezoliucija nuosaikesnė

Atnaujintoje rezoliucijoje kreipiamasi į Vyriausybę ir raginama užtikrinti saugią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas, prašoma įvertinti galimybę smulkiajam verslui vykdyti veiklą užtikrinant Vyriausybės nustatytų karantino reikalavimų laikymąsi, taip mažinant neigiamas ilgalaikes socialines pasekmes. Taip pat opozicijos ruoštoje rezoliucijoj siūloma nuolat informuoti Seimą apie vykdomas priemones ir jų veiksmingumą.

„Pasitikėjimas COVID-19 pandemijos valdymo priemonėmis yra esminė žmonių elgesį koreguojanti sąlyga, o pasitikėjimą didintų pagrįsti, proporcingi ir nediskriminaciniai sprendimai“, – rašoma rezoliucijoje, joje pabrėžiama, kad daugelio žmonių padėtis apribotame smulkiajame versle yra ypač pažeidžiama.

Tai kiek kitokia rezoliucija nei Seime palaikymo nesuradęs projektas – ankstesnėje versijoje Vyriausybė buvo siūloma „nedelsiant panaikinti diskriminacinius ribojimus, taikomus smulkiajam verslui, turgavietėms“, taip pat „įvertinti galimybes vykdyti ir kitą prekybą bei paslaugų teikimą lauke, kai užtikrinami visi būtini saugumo reikalavimai“. Joje buvo pabrėžiama, kad Vyriausybės sprendimai dėl pandemijos valdymo diskriminuoja smulkiuosius verslininkus didžiųjų prekybos tinklų atžvilgiu: pastariesiems ir toliau leidžiama prekiauti ne tik būtiniausiomis prekėmis, tuo tarpu analogiškas prekes parduodančių smulkiųjų verslininkų veikla yra uždrausta.

Pirmąją rezoliuciją teikė per 20 parlamentarų, o atnaujintą versiją – 6, tarp teikėjų atsirado ir valdančiųjų atstovai: liberalas Andrius Bagdonas, „Laisvės“ partijos atstovė Ieva Pakarklytė.