„Ignitis grupės“ sprendimas vadovams už pasiekimus skirti akcijų įskėlė prieštarą tarp ekspertų: vieni sprendimą palaiko, kiti vertina, kad grupė „patyliukais“ susitvarkė, nors didžioji pajamų dalis ateina iš elektros ar dujų tarifų.

Tačiau iki šiol nėra aišku, už kokius pasiekimus vadovai bus taip premijuoti – grupė viešai atskleisti tikslai nėra detaliai įvardyti. „Delfi“ grupės „Ignitis grupės“ paprašė atskleisti, už kokius tikslius rodiklius vadovai gautų akcijų, ir kokia jų faktinė reikšmė šiandieną. Tačiau grupė atsisakė.

„Detalizuoti nenurodytų skaičių verčių negalime dėl viešai neatskleistos informacijos apribojimų“, – teigia „Ignitis grupės“ ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius ir pakartojo viešai skelbtą informaciją.

Grupė vadovams ketina išmokėti iki 212 tūkst. eurų dabartine akcijų verte: maksimalus siūlomų įsigyti akcijų skaičius yra 9497, jų nominali vertė – 22,33 Eur. Iš šios sumos liūto dalį atriektų grupės vadovas Darius Maikštėnas – iki 2265 akcijų, kurių nominali vertė 50,6 tūkst. eurų.

Kiti grupės vadovai gautų maksimaliai po 1178 akcijas (26,3 tūkst. eurų), daugiau nei po 600 akcijų galėtų gauti ir valdomų įmonių – ESO, „Ignitis“, „Ignitis gamyba“ ir „Ignitis renewables“ – generaliniai direktoriai.

Pagal galiojančią GPM lengvatą, už įgyjamas akcijas nereikės mokėti pajamų mokesčių, jei akcijos įsigyjamos praėjus 3 metams nuo teisės į pasirinkimo sandorį suteikimo.

Pakaks pasirodyti 30 proc. prasčiau nei vidurkis

Didžiausią dalį tikslų – 40 proc. – sudaro vadinamasis akcininko grąžos rodiklis. Jis parodo, kiek investuotojai galės uždirbti, sudedant akcijų kainos pokytį ir dividendus per laikotarpį.

Minimali tikslo kartelė bus pasiekta jau tuomet, net jei „Ignitis grupės“ akcininkų grąža bus 30 procentų mažesnė, nei investavusių į europines energetikos kompanijas, kaip atspindi indeksas „Eurostoxx Utilities“. Tuomet „Ignitis vadovai“ bus pasiekę 70 proc. šio tikslo. Norint viso 100 proc., akcijų kaina ir dividendai turi atkartoti rinkos tendencijas – atitikti minėto indekso grąžos vidurkį.

Palyginimui, nuo spalio 7 d., kuomet pradėta prekiauti „Ignitis grupės“ akcijomis, iki sausio 4 d., jų kaina kritusi 4,71 procento, tuo pat metu minėtas indeksas paaugo 9,6 procento. Jei toks skirtumas tarp kainų ir liktų iki 2023 m. pabaigos, vadovai vis dar gautų akcijų.

Akcininkų grąžos tikslą savo vadovams kelia ir Švedijos telekomunikacijų kompanija „Telia“ – tačiau ten vadovai akcijų gauna tuomet, jei uždirbama grąža pranoksta kitas kompanijas.

Penktadalį tikslų sudaro tikslas „instaliuoti „žalieji MW“ – grupė sieks turėti 1600 megavato galios saulės, vėjo, hidro ar kitokių „žaliųjų“ elektrinių 2023 m. pabaigoje.

Nors žiniasklaidai informacijos neatskleidžia, kiek „Ignitis grupė“ turi „žaliųjų“ elektrinių šiuo metu, galima rasti finansinėje ataskaitoje – nurodoma „Žaliosios gamybos galia“ rugsėjį siekia 1520 megavatų, iš jų 420 MW yra dar statoma ar vystoma. Trūkstami 80 megavatų sudarytų apie 32 vėjo jėgaines – turimus parkus reikėtų padidinti maždaug 5 proc.

Vien per trečią ketvirtį „Ignitis“ pridėjo 170 MW, nupirkęs saulės energijos parkus iš „Sun Investment Group“, nurodoma, kad saulės parkų išvystymo ir įsigijimo sandoris yra didžiausias Centrinėje Europoje.

Ignitis
Foto: Bendrovės archyvas

Savo strategijoje grupė taipogi kalba apie gerokai ambicingesnius tikslus ir tempus: „Siekiame turėti 4,0 GW žaliosios gamybos pajėgumų iki 2030 m.“. Tai pustrečio karto daugiau, nei vadovams iškeltas tikslas iki 2023-ųjų.

Dar 30 proc. tikslų, ar vadovai gaus akcijų, nulems tai, kiek grupė uždirbs koreguoto pelno prieš įvairius atskaitymus (koreguota EBITDA). Tačiau koks tas pelnas turėtų būti, kad tikslas būtų laikomas įgyvendintu, bendrovė neatskleidė nei žiniasklaidai, nei investuotojams. Dokumentuose tenurodoma – „nustatytas dydis“.

Valstybės iškeltų pelno tikslų ši grupė pernai nebuvo įgyvendinusi. Valdymo koordinavimo centro 2019 m. ataskaitoje nurodoma, kad „Ignitis grupei“ 2019-2021 m. buvo keliamas tikslas uždirbti 6,6 procentų grąžą nuo akcininkams tenkančios nuosavybės. Grupė pernai uždirbo 4,4 proc. Vis tik šiemet rugsėjį šis rodiklis jau paūgėjo iki 9,3 proc.

Paskutinį dešimtadalį „Ignitis grupės“ akcijų priedų vadovams apibrėš tai, kaip grupė įgyvendins CO2 mažinimo planą, tačiau kokie tie tikslai, taipogi nenurodoma. Savo akcijas vadovai gaus, jei pasieks „100 proc. plano vykdymą“.

Ignitis
Foto: Bendrovės archyvas

Valstybės kontroliuojamos energetikos grupės „Ignitis grupė“ valdybos nariai ir pagrindinių antrinių įmonių vadovai 2024 metais gali maksimaliai gauti beveik 9,5 tūkst. grupės akcijų, kurių bendra nominali vertė siekia 212,1 tūkst. eurų.

„Vadovams keliami ambicingi ilgalaikiai tikslai sukurti grąžą akcininkui tiek, kiek sukuria kitos vertingiausios energetikos bendrovės, lyginantis ne Lietuvos mastu, o su „Eurostoxx Utilities“ indekso vidurkiu“, – buvo teigiama grupės pranešime.

Lietuvos bankas: turėtų argumentuoti sprendimą neatskleisti informacijos

Lietuvos banko Kapitalo rinkos priežiūros skyriaus vadovas Vaidas Cibas patikina, kad bendrovė gali atsisakyti teikti informaciją apie vadovams iškeltus tikslus.

„Priežasčių gali būti įvairių, tačiau turėtų argumentuoti savo sprendimą“, – vertina V. Cibas.

Piktnaudžiavimo rinka reglamentas leidžia atidėti informacijos paskelbimą, kai gali būti padaryta žala emitento teisėtiems interesams, visuomenė dėl atidėjimo nebūtų suklaidinta, užtikrinamas informacijos konfidencialumas ar atskleidus informaciją galėtų būti pakenkta finansų sistemos stabilumui.

„Bendrovės vadovams keliami tikslai gali būti neatskleidžiami, tačiau turi būti atskleidžiamas pats opciono sudarymo faktas, kuris sudaro galimybes bendrovės vadovams įgyti jų vadovaujamos bendrovės akcijų. Nemažai į vertybinių popierių biržos „Nasdaq Vilnius“ sąrašą įrašytų bendrovių taiko opcionus darbuotojams, tačiau neatskleidžia jų detalių – apsiribojama tik nurodant koks akcijų kiekis gali būti skirtas darbuotojams, o tai atitinka pasaulinę praktiką“, – sako V. Cibas.

„Ignitis“: įprasta geroji užsienio bendrovių praktika

Valstybės valdoma grupė komentare paaiškina, kad ilgalaikio skatinimo programos yra įprasta geroji užsienio bendrovių praktika.

„Identiškos sistemos pritaikymas didina Lietuvos ir užsienio investuotojų pasitikėjimą „Ignitis grupe“, kas gali nulemti akcijų kainos ilgalaikį augimą ir visas su tuo susijusias teigiamas pasekmes Lietuvos energetikos sektoriui“, – teigia grupės atstovas A. Ketlerius.

Šiuo metu grupės vadovai ir taip yra skatinami kintamo atlyginimo priedais, kurie išmokami kartą per metus ir susieti su metiniais veiklos rezultatais – jis siekia iki 20 proc. atlyginimo. Akcijos būtų teikiamos kaip papildoma priemonė – iš viso finansinį atlygį sudarys jau keturios dalys.

„Siekiant subalansuoti motyvavimo sistemą ilgalaikio skatinimo akcijų opcionais įrankis įdiegiamas papildomai prie esamos atlygio sistemos, kur naują vadovų atlygio sistemą sudaro pagrindinė atlygio dalis, valdybos nario atlygis, kintama atlygio dalis už metinių tikslų pasiekimą ir ilgalaikis skatinimas akcijų opcionais“, – paaiškina A. Ketlerius.

Anot jo, kintamo atlyginimo dalis susieta su trumpalaikių – metinių – tikslų pasiekimu, tuo metu akcijų opcionai skatintų likti vadovus lojaliais įmonei visą strateginių tikslų vykdymo laikotarpį ir užtikrinti „tvarų strateginės krypties tęstinumą netgi keičiantis kadencijoms“.

„Ilgalaikių tikslų, nustatytų remiantis 4 metų strateginiu planu, pasiekimo vertinimas ir perleidžiamų akcijų kiekio apskaičiavimas bus atliekamas tik po 4 metų, įvertinus tikslų pasiekimą“, – sako A. Ketlerius.

Jis žada, kad kitąmet akcijų pasirinkimo sandoriuose dalyvauti galimybę turės visi įmonių grupės darbuotojai.

Pasirodžius publikacijai, A. Ketlerius atsiuntė papildymą: „2023 metams nustatytas koreguotos EBITDA tikslas absoliučia išraiška paviešintas nebuvo, dėl pelno rodiklių atskleidimui taikomų ribojimų IPO kontekste. Siektinus finansinius rezultatus ateinantiems laikotarpiams „Ignitis grupė“ planuoja atskleisti atnaujintų strateginių planų kontekste.“

D. Misiūnas: komunikacijos viražas – patyliukais „susitvarkyti“

Anksčiau šiai grupei (tuomet vadinosi „Lietuvos energija“) vadovavęs ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto rektorius Dalius Misiūnas atkreipia dėmesį į skaidrumo trūkumą.

„Žinios apie premijas ir algas traukia akį. Visgi, esmė yra kitur. Viskas, ko reikia šioje situacijoje, yra skaidrumas. Iš anksto išsamiai paaiškinti kas daroma, kodėl daroma, kodėl dabar daroma ir kas nuo to bus geriau. Bet vietoje to, tipinis „Igničio“ komunikacijos viražas – patyliukais „susitvarkyti“, kol valdžios keisis. Na, ir žinoma – paaiškinti, kad čia viskas „pagal geriausią tarptautinę praktiką“, – feisbuke dalijosi D. Misiūnas.

Dalius Misiūnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

„Delfi“ jis tvirtino, kad nebuvo įsigilinęs į įmonės skelbtus tikslų apibrėžimus.

„Visgi verta prisiminti, kad didelė „Ignitis“ veiklos dalis yra monopolinė, o pajamos ateina iš tarifo. Taigi, jeigu pelnas auga didėjant tarifui, geru rezultatu to nevadinčiau. Efektyvi veikla yra tada, kai tarifas mažėja, o pelnas didėja“, – sako D. Misiūnas.

Jis nesutinka ir su „Ignitis grupės“ Stebėtojų tarybos pirmininko Dariaus Daubaro žiniasklaidai išsakytais paaiškinimais, kad įmonė buvo įtraukta į biržos sąrašus, o paprastai tokios bendrovės turi akcijų pasirinkimo sandorius vadovams.

„O kai Valstybė buvo vienintelis akcininkas, tai motyvuoti nereikėjo, nebuvo svarbu? O ką veikia metinė kintamoji atlygio dalis, kurios išmokėjimas priklauso nuo rezultatų pasiekimo (bent jau teoriškai) – ar jos darbas nėra motyvuoti? O kaip kitos listinguotos valstybės valdomos įmonės – jų vadovų motyvuoti nereikia? Opcionai paprastai yra taikomi kaip ilgalaikė motyvacinė priemonė, pvz. 3-5 metus į priekį. Kaip tai gali būti ilgalaikė motyvacija valdybai, kurios kadencija baigiasi už 13 mėnesių?“, – stebėjosi D. Misiūnas.

A. Baranauskas: visos didelės įmonės turi tokį modelį

Komunikacijos profesionalas Andrius Baranauskas palankiai vertina „Ignitis“ priimtą sprendimą.

„Visos didelės įmonės, listinguojamos biržose, turi tokį modelį. O modelio esmė – jei nori auginti akcijų vertę, tai sieki, kad vadovas irgi to norėtų. Tai puikiai veikia visame pasaulyje“, – teigia A. Baranauskas.

Jis vertina, kad „Ignitis“ imasi deramai atlyginti vadovams, be to susieja jų pajamas su veiklos rezultatais. Jis lygina, kad Lietuvoje veikiantys telekomunikacijų operatoriai tokią pačią sistemą taiko savo vadovams.

Andrius Baranauskas

„Ignitis“ su savo 200 tūkst. Eur vertės akcijomis vadovams atrodys našlaitėlis. Ir, atkreipkit dėmesį, ne visi tie operatoriai yra privatūs. Kai kurių pagrindinis akcininkas yra Švedijos karalystė – kuri supranta, kad jei vadovas turi asmeninį interesą didint akcijų vertę, tai ir likę akcininkai iš to laimės“, – feisbuke rašė A. Baranauskas.

Anot jo, į akcijų biržą valstybė turėtų sukelti kuo daugiau valdomų įmonių ir pradėti joms taikyti tuos pačius kriterijus, o vadovams skirti akcijų, susiejant jų asmeninę sėkmę su įmonės sėkme.

„Žinot, jei visame pasaulyje veikia – turėtų nesušlubuoti ir pas mus. P. S. Seimo nariams irgi seniai laikas algas pakelti, ir ministrams“, – teigė A. Baranauskas.

Švedijos telekomunikacijų bendrovė „Telia Company“, būdama valstybės kontroliuojama įmone, skatina vadovus akcijomis. Jos metinėje ataskaitoje nurodoma, kad ilgalaikė skatinimo programa apima 200 pagrindinių darbuotojų, ja siekiama išlaikyti talentus, sukurti ilgalaikį bendradarbavimą ir įsipareigojimą grupės ilgalaikiam vystymuisi. Ši grupė vertina veiklos rezultatus per 3 metų periodą, skiriamų akcijų dalis apribota iki 60 proc. metinio atlyginimo.

Tikslai tik du: EBITDA ir akcininkų grąžos rodiklis. Priešingai nei „Ignitis“ atveju, „Telia“ siekia būti tarp lyderių pagal akcininkų grąžą – vadovai 100 proc. akcijų gautų tuo atveju, jei akcininkų grąža būtų pirma arba antra didžiausia tarp apibrėžtų kompanijų, o jei trečia ar ketvirta didžiausia –gautų 75 proc., jei 5 ar 6 – 50 proc. akcijų, o jei 7 ar žemiau – pagal šį tikslą akcijų vadovai negautų.

Plunksnis skatintų dar labiau

Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Plunksnis patikina, kad vadovų skatinimas pasirinkimo sandoriais yra įprastinė praktika listinguojamose įmonėse, tiek privačiose, tiek valdomose valstybės.

„Atsižvelgiant į tai, kad „Ignitis grupės“ kapitalizacija šiuo metu siekia 1,6 mlrd. eurų, bendras opcionų programos dydis yra santykinai nedidelis ir privačiose įmonėse vadovų atlygis būtų gerokai didesnis. Taip pat manyčiau, kad bendras vadovų naudų paketas, net ir įvertinus kintamą atlygio dalį bei opcionų programą, yra mažesnis nei privačiame sektoriuje“, – teigia V. Plunksnis.

Vytautas Plunksnis

Žvelgdamas į tikslus jis vertino, kad smulkiesiems akcininkams svarbiausia viena – kad augtų jų turimų akcijų kaina. O iš „Ignitis grupės“ paskelbtų tikslų tą atitinka akcininkų grąžos lyginimas su „Eurostoxx Utilities“ indekso grąža. Šiame indekse didžiausią svorį turi Ispanijos „Iberdrola“ ir Italijos „Enel“.

„Kadangi smulkieji investuotojai siekia absoliučios, o ne santykinės grąžos, aš būčiau šalininkas, jog būtų nustatomas grąžos slenkstis, artimas nuosavo kapitalo grąžos tikslui, ir vadovybė būtų motyvuojama, jeigu akcijų kainos augimas būtų spartesnis“, – sako V. Plunksnis.

Taparauskas: tokių precedentinių sprendimų, žalos vartotojams būti neturėtų

Tarptautinėje konsultacijų bendrovėje „Ernst & Young“ dirbantis Matas Taparauskas, prezidento Gitano Nausėdos siūlomas Į Valstybinės energetikos reguliavimo komisijos narius, skeptiškas „Ignitis grupės“ vadovų skatinimo klausimu.

„Turime beprecedentį sprendimą Lietuvoje ir tai tikrai yra viena iš reguliuojamos įmonės rizikų, kurių reguliuotojas turi suvaldyti ir apsaugoti vartotojus nuo šios rizikos galimų žalų. Turime suprasti, kad valstybinis kapitalas, arba valstybinės įmonės turi veikti valstybės labui, arba žmonių labui.

Todėl tokios paskatos sukūrimas, kai įmonės akcijos naudojamos kaip darbo užmokestis, taip skatinant įmonės vadovus kurti galbūt ne visais atvejais efektyvią įmonės vertę, turi būti suvaldomas ir tokių precedentinių sprendimų, arba tokios žalos vartotojams būti neturėtų “, – antradienį kalbėdamas Seimo posėdyje grėsmę įžvelgė M. Taparauskas.