Šeimos įmonė „Sviestas sviestuotas“ įsikūrusi Kaune, Palemono rajone. Ji gamina riešutų kremą ir chalvą jau daugiau nei šešerius metus. Įmonės savininkai – sutrikę ir išsigandę, nes prekės ženklo keitimas reikštų verslą pradėti nuo nulio arba tiesiog bankrotą, ypač tokiu sunkiu metu, kai verslas ir taip vos gyvas.
Bandome konsultuotis su teisininkais ir bandyti išsaugoti teisę naudoti savo prekės ženklą. Tuo pačiu ir bijome, kad reikės kurti naują prekės ženklą. Dar neturime konkrečių planų ir neįsivaizduojame, kiek tai kainuos, ypač tokiu laikotarpiu“, – sako įmonės „Sviestas sviestuotas“ įkūrėja Dovilė Stonė.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba aiškina taip nusprendusi dėl Europos Teisingumo Teismo sprendimo nenaudoti pieno produktų pavadinimo augalinės kilmės produktams. Gautas ir skundas, kad įmonės interneto parduotuvėje, kad riešutų kremas pavadintas riešutų sviestu. Įmonė tai jau ištaisė, bet prekės ženklą pasiliko.
„Prekės ženklas, kuris yra ant pakuotės – „Sviestas sviestuotas“, tai žmogus, pirmiausia, perka prekę, žvilgtelėdamas į prekės ženklą, bet tame „Svieste sviestuoto“ sudedamosiose dalyse produkto nėra sviesto. Reiškia prekės ženklas klaidina vartotoją“, – komentuoja VMVT maisto skyriaus specialistė Rita Sadūnaitė.
Tuo metu įmonė nesutinka dėl klaidinimo.
„Atrodo nelogiškai. Visas produktas ir jo išvaizda byloja, kad tai negali būti karvės pieno produktas – jis yra rudas, kreminės konsistencijos, laikomas kambario temperatūroje, fasuojamas į stiklainius. Žmogus, vargu, lentynoje pamatęs „Sviestas sviestuotas“ riešutų kremas pagalvotų, kad tai – sviestas“, – pažymi D. Stonė.
Kalbininkai nesupranta, kuo galėjo užkliūti toks įmonės pavadinimas, jei „sviestas sviestuotas“ yra senas lietuvių posakis, toks pat kaip ir „du grybu per riebu“, kuris turi perkeltinę reikšmę.
„Pirkėjas niekada nesijaus apgautas, pamatęs užrašą „sviestas sviestuotas“, jei apačioje aiškiai parašyta, kad tai yra tokios ir tokios sudėties produktas. Tai – tik mano spėlionės, bet aš jų vietoje atlikčiau rinkos tyrimą. O iš kalbos, inspekcijos, pozicijos tik sveikinu, kad atsiranda tokių pavadinimų“, – komentuoja Valstybinės lietuvių kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka.
Anot teisininkų, įmonė turi galimybių išlaikyti prekės ženklo pavadinimą.
„Riešutų kremo pavadinimas „Sviestas sviestuotas“ nereiškia, kad tai – tiesiogiai apibūdina prekę. Tai yra kūrybiškas, originalus sprendimas. Žiūrint iš teisinės pusės, tikrai būtų argumentų išsaugoti prekės ženklą“, – tikina „Ilaw“ vyresnioji teisininkė Skirmanta Balsevičienė.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad įmonė iki Europos Teisingumo Teismo sprendimo tokiu pavadinimu veikia jau kelerius metus. Tai rodo, kad siekio sąmoningai klaidingi vartotojus nebuvo.
„Reguliuojančios institucijos turėtų geranoriškai ir proporcingai žiūrėti į tokią veiklą. Tai yra labai svarbu. Antras dalykas, tai yra ir europinio konkurencingumo klausimas. Vis dėlto turėtume stengtis, kad Europos Sąjungoje būtų daugiau konkurencijos, ir jos reguliavimas neturėtų tam kliudyti. Čia ir bendresnio požiūrio klausimas“, – pažymi A. Armonaitė.
Jei VMVT sprendimo nepakeis, įmonei per kitą savaitę teks pakeisti etiketes ir nebenaudoti prekės ženklo „Sviestas sviestuotas“.
