Turto bankas prognozuoja, kad tai iki trijų kartų padidins įplaukas už valstybės turtą. Šios lėšos bus skirtos jo atnaujinimui.
Turto banko generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius sako, jog tokiu žingsniu norima pasiekti, kad iki 2030 metų plotas, tenkantis vienai darbo vietai viešajame sektoriuje, sumažėtų penktadaliu – nuo 26 iki 20 kv. metrų.
Anot jo, pertvarka įneš ekonominės logikos į valstybės turto valdymą, suteiks institucijoms paskatą optimizuoti naudojamą turtą.
Pokyčiai apims ne tik Vilniuje įsikūrusias ministerijas, bet ir regionuose veikiančius „Sodros“, Užimtumo tarnybos, Registrų centro ir kitų institucijų padalinius.
„Sausio pabaigoje institucijos pradės gauti pirmąsias sąskaitas, kuriose jau matysis šis pokytis", – BNS sakė Turto banko komunikacijos vadovas Tomas Bagdonas.
Nuomos mokestį sudarys fiksuota įmoka už pastato administravimą, mokestine pastato verte paremta įmoka ir įmoka už investicijas į patalpas, jei jos buvo atliktos. Tokia formulė atitiks nekilnojamojo turto rinkos tendencijas, bus išvengta netolygumų, kai išlaikyti patalpas regionuose būdavo brangiau nei šalies didmiesčiuose.
M. Sinkevičiaus teigimu, dalis valdžios įstaigų jau dabar nori susimažinti patalpų plotus ar ieško galimybių perkelti dalį funkcijų į pigesnes patalpas. Todėl tikimasi, kad toks mokestis paskatins institucijas į regionus iškelti, pavyzdžiui, archyvus ar skambučių centrus.
2019 metų spalį Seimo priimta nauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo redakcija numato, kad nuo 2021 metų šis turtas turi būt nuomojamas.