Užimtumo tarnyba (UT) 2020 m. gavo 113 pranešimų apie numatomus grupės darbuotojų atleidimus ir apie atleidimą įspėtus 4876 darbuotojus. Palyginimui – 2019 m. UT sulaukė beveik perpus mažiau – 64 – pranešimų apie planuojamus grupės darbuotojų atleidimus ir įspėtus 3247 darbuotojus,

„Analizuojant numatomus grupės darbuotojų atleidimus, stebimos kitokios priežastys nei metų pradžioje. Anksčiau dominavo darbo organizavimo pakeitimai ar įmonių restruktūrizacijos, dabar – darbuotojų funkcijos yra perteklinės, sumažėjus klientų srautams. Įmonės regresuoja dėl apribotų veiklų“, – sakė UT Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Užsienio investuotojas traukiasi iš Lietuvos

2020 m. daugiausiai – 483 darbuotojus – apie numatomą atleidimą įspėjo JAV technologijų bendrovė R1 RCM (anksčiau – UAB „Intermedix Lietuva“) Kauno apskrityje. Bendrovė dar 2019 m. pabaigoje pranešė apie planus trauktis iš Lietuvos ir veiklą perkelti į Indiją. Tuomet teigta, kad pokyčiai vyksta globaliu mastu ir nėra susiję su Lietuvos investicine aplinka ar komandos rezultatais. UT duomenimis, darbo neteko transakcijų, veiklos valdymo paslaugų, klientų duomenų analitikos ir IT infrastruktūros darbuotojai.

Sodros“ duomenimis, šiuo metu R1 RCM dar dirba 11 darbuotojų. Dar neseniai „Intermedix Lietuva“ buvo vienas didžiausių darbdavių Kaune – 2019-ųjų pradžioje įmonėje dirbo apie 800 darbuotojų.

Bendrovė R1 RCM (buvusi „Intermedix Lietuva“) Lietuvoje įsteigta 2013 m. kaip operacijų centras, aptarnaujantis įvairius sveikatos priežiūros paslaugų teikėjus, valstybines įstaigas ir įmones daugiau nei 25 šalyse. Centro darbuotojai teikia profesionalias IT sistemų, duomenų valdymo ir administravimo bei daugybę kitų paslaugų.

Foto: Shutterstock

2019 m. daugiausiai pasamdė, po metų – daugiausiai atleido

2019 m. atsidūrusi tarp daugiausiai darbo vietų sukūrusių įmonių (289) 2020 m. antroje vietoje pagal įspėtų atleidžiamų darbuotojų skaičių – Lietuvos užsakomųjų reisų oro linijos „GetJet Airlines“, kuri Vilniaus apskrityje atsisakė 370 darbuotojų paslaugų. UT duomenimis, dėl perteklinių darbo funkcijų darbo neteko technikai, skrydžių koordinatoriai, techninių įrašų priežiūros specialistai, techninės priežiūros kontrolės koordinatoriai, įgulų koordinatoriai, auditoriai, finansų kontrolieriai ir kt.

„GetJet Airlines“ vadovas Darius Viltrakis Delfi pasakojo, kad prasidėjus karantinui ir nutrūkus kelionėms, įmonė privalėjo mažinti kaštus, kad nebankrutuotų. Anot jo, kol kas prognozės aviacijos sektoriuje yra itin liūdnos, todėl teigė neatmetantis ir bendrovės durų užrakinimo galimybės.

Prieš pandemiją, kovo mėnesį bendrovė turėjo daugiau nei 400 darbuotojų, šiuo metu įmonėje dirba apie 40 darbuotojų administracijoje, biure. „Sodros“ duomenimis, vidutinis atlyginimas čia siekia 2 282 Eur „popieriuje“.

Foto: Algirdas Venskus

Pandemija sudavė smūgį automobilių pramonei

Trečioje vietoje – Japonijos koncerno „Yazaki“ valdoma automobilių laidų gamintoja „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, per kelis kartus apie atleidimą įspėjusi 237 darbuotojus. Tačiau remiantis „Sodros“ duomenimis, įmonėje darbuotojų skaičius per metus sumažėjo 546 darbuotojais – nuo 1208 sausio mėn. iki 662 lapkričio mėn. Šiuo metu įmonėje dar dirba 633 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 1216 Eur „popieriuje“.

Registrų centrui pateiktoje 2019–2020 m, veiklos ataskaitoje „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“ pripažino, kad koronaviruso krizė įmonei padarė neigiamos įtakos, nes pavasarį beveik visos Europos automobilių gamyklos buvo uždarytos.

Praėjusiais finansiniais metais, kurie prasidėjo 2019 metų balandį ir baigėsi 2020 metų kovą, bendrovė gavo 53,27 mln. eurų pajamų – 17,2 proc. mažiau nei ankstesniais metais (64,346 mln. eurų), jos grynasis pelnas mažėjo beveik 70 proc. iki 1,224 mln. eurų (4,026 mln. eurų).

Foto: Shutterstock

Sumažėjus klientų srautams, sanatorijos atleido dalį darbuotojų

Toliau pagal atleidimų skaičių rikiuojasi „Eglės“ sanatorija, UT gruodį pranešusi apie 185 darbuotojų atleidimą. Kaip Delfi pasakojo sanatorijos vadovas Artūras Salda, pandemija stipriai paveikė gyventojų reabilitacijos ir sanatorinio gydymo paslaugų poreikį, todėl sumažėjus klientų srautui, darbuotojų atliekamos darbo funkcijos yra perteklinės.

Tiesa, anksčiau bendrovė pranešė ketinanti atleisti žymiai daugiau – pusę savo darbuotojų: 266 darbuotojus Druskininkuose ir 90 Birštone, tačiau šiuos planus vėliau pakoregavo ir atleido 100 darbuotojų mažiau.

Atskirai UT informuota apie dukterinės įmonės „Birštono šaltinis“ 41 darbuotojo atleidimą. Rekvizitai.lt duomenimis, „Birštono šaltinis“ šiuo metu dirba 161 darbuotojas.

UT duomenimis, iš viso „Eglės“ sanatorijoje dirba 599 darbuotojai, iš jų 520 – Druskininkuose, 79 – Birštone. Bus atleisti 178 darbuotojai Druskininkuose ir 7 Birštone. Vadovas informavo, kad pirmų darbuotojų atleidimai prasidės 2021 m. sausį ir baigsis kovą.

Uždarė gamyklą Kaune

Penketuką užbaigia surenkamojo gelžbetonio konstrukcijų gamintoja „Betonika“, UT kovo mėn. pranešusi apie 140 atleidimą, nes uždaro gamyklą Kaune. 2020 m. pradžioje bendrovė pranešė apie planus savo produkcijos gamybą Lietuvoje sutelkti Trakuose, kur veikia dar viena jos gamykla.

„Šiuo metu savo pajėgumais viršydama Lietuvos rinkos paklausą „Betonika“ planuoja sutelkti produkcijos gamybą Trakuose. Dėl šios priežasties pradėtas antrosios gamyklos, Kaune atidarytos 1966 metais, uždarymo projektas. Dėka puikiai savo darbą išmanančių komandų, Kauno gamykla veikė iki šiol, tačiau dėl per didelių veiklos sąnaudų ją išlaikyti tapo neefektyvu“, – pranešime cituojamas „Betonikos“ vykdantysis direktorius Juris Germanis.

Šiuo metu, „Sodros“ duomenimis, įmonėje dirba 102 darbuotojai. 2020 m. sausį įmonėje dar dirbo 247 darbuotojai. Vidutinis atlyginimas siekia 2,5 tūkst. Eur „popieriuje“.


„Sodros“ duomenys rodo kitokį vaizdą

Apie gerokai sumažėjusį darbuotojų skaičių kai kuriose Lietuvos įmonėse rodo ir Delfi išanalizuoti „Sodros“ duomenys. Palyginome 2020 m. sausio ir lapkričio mėn. darbuotojų skaičių ir sudarėme įmonių, kuriose 2020 m. mažėjo daugiausiai darbuotojų sąrašą. Tiesa, 6iame sąraše neįtraukėme įmonių, kuriose darbuotojų skaičius mažėjo dėl restruktūrizacijos ar įmonių sujungimo.

Išanalizavus duomenis matyti, kad neigiamas darbuotojų skaičiaus pokytis – žymiai didesnis nei skelbiamas UT. Be jau aukščiau minėtų „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, „GetJet Airlines“ ir R1 RCM, TOP15 sąraše atsiduria ir didieji prekybos tinklai, kelios maitinimo įstaigos, Lietuvos paštas, Lietuvos kariuomenė ir kt.

Darbuotojų daugiausiai atleido didieji prekybos tinklai

Remiantis „Sodros“ duomenimis, labiausiai darbuotojų 2020 m. metais sumažėjo viename iš didžiausių Lietuvos darbdavių – bendrovėje „Maxima“. Palyginus sausio ir lapkričio mėn. duomenis, šiuo metu čia dirba 1249 mažiau darbuotojų. Antroje vietoje – taip pat prekybos tinklą „Iki“ valdanti UAB „Palink“. Per metus joje sumažėjo 740 darbuotojų. Pasak įmonių atstovų, prekybos tinkluose darbuotojų skaičius mažėjo, optimizuojant ir automatizuojant veiklos procesus.

„Kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių susiduriame su darbuotojų trūkumo problema. Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat investuodami į įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus: peržiūrime ir automatizuojame procesus tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek logistikos ir gamybos grandyse.

Pernai optimizavome daugelį veiklos procesų, todėl šįmet išsitekome su mažiau darbuotojų. Be to, per pavasarinį karantiną nebuvo priimami nauji darbuotojai, kol sveikatos priežiūros įstaigos buvo apribojusios įsidarbinti norinčių asmenų sveikatos patikrinimą. Taip pat COVID-19 pandemijai sulėtinus prekybos tempą gerokai mažiau šįmet prireikė sezoninių darbuotojų tiek vasarą, tiek žiemos šventiniu laikotarpiu“, – komentuoja „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad nepaisant to, kad įmonėje darbuotojų 2020 m. dirbo mažiau, darbo užmokesčio fondas pernai išliko toks pat kaip ir 2019 m. Vidutiniškai darbo užmokestis „Maximoje“ kas mėnesį augo po daugiau nei 10 proc. Tai reiškia, kad pernai darbuotojai užsidirbo po daugiau nei vieną papildomą mėnesinį atlygį lyginant su 2019 m.

„Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė pažymi, kad įmonės darbuotojų skaičius mažėja organiškai – optimizuojami procesai prekyboje, gamyboje ir logistikoje.

„Be to, šiais metais turėjome ir vieno savo gamybinio padalinio uždarymą, taip pat uždarėme ir keletą savo parduotuvių. Todėl taip pat sumažėjo darbuotojų skaičius“, – sako V. Budrienė.

Esminių pokyčių dėl darbuotojų skaičiaus 2021 m. nėra numatę nei „Maxima“, nei „Iki“.

„Planų mažinti darbuotojų skaičiaus nėra. Kitąmet kaip tik planuojame atidaryti daugiau naujų parduotuvių patraukliose Lietuvos pirkėjams vietose, todėl darbuotojų skaičius augs. Kita vertus, optimizacijos ir efektyvaus valdymo procesai taip pat bus vykdomi, todėl darbuotojų skaičius turėtų išlikti panašus kaip ir šiais metais“, – sako „Iki“ atstovė.

„2021-uosius pradėsime, peržiūrėdami „Maximos“ darbuotojų bazinius atlyginimus, kuriems didinti esame numatę beveik 8 mln. eurų. Tai palies didžiąją dalį parduotuvių, gamybos bei logistikos padalinių darbuotojų. Taip pat papildomai toliau bus mokamos skatinamosios premijos pagal motyvacinę sistemą, kuri šįmet buvo išplėsta, kad darbuotojai galėtų dar daugiau užsidirbti“, – pažymi E. Dapkienė.

„Sodros“ duomenimis, „Maxima LT“ šiuo metu dirba 13 234 darbuotojai, „Iki“ – 5 886, vidutinis atlyginimas atitinkamai – 985 Eur ir 1133 Eur „popieriuje“.

Lietuvos paštas ir kitąmet mažins darbuotojų skaičių

Trečioje vietoje atsidūrė Lietuvos paštas. Per metus valstybės valdomoje įmonėje sumažėjo 565 darbuotojais. Tuo metu UT 2020 m. buvo pranešta tik apie 80 grupinį darbuotojų atleidimą.

Pasak įmonės atstovės, darbuotojų skaičiaus mažėjimas šiais metais daugiausia buvo susijęs su 2019 m. pradėtu ir 2020 m. galutinai užbaigtu mobilaus laiškininko projektu. Priimti sprendimai įmonei esą leido padidinti veiklos efektyvumą, užtikrinti kokybiškesnes ir labiau prieinamas paslaugas klientams, taip pat gerinti darbo sąlygas esamiems darbuotojams.

„Po šio pokyčio 440 mobiliųjų laiškininkų aptarnauja kaimiškose vietovėse gyvenančius klientus. Dėl to teko atsisveikinti su darbuotojais – daugiausia kaimiškųjų vietovių laiškininkais, klientų aptarnavimo specialistais. Dalis darbuotojų perėjo į mobiliųjų laiškininkų pozicijas, todėl šiandien dauguma mūsų mobiliųjų laiškininkų – prieš tai Lietuvos pašte dirbę darbuotojai“, – komentuoja Lietuvos pašto organizacinio vystymo departamento vadovė Inga Rinkevičienė.

Anot jos, kiekvienam atleidžiamam darbuotojui įmonė stengėsi padėti – tiek konsultacijomis dėl darbo paieškų, tiek bendradarbiavimu su UT.

Tiesa, bendrovė 2020 m. samdė ir daugiau darbuotojų laikinam darbui: „Darbuotojų skaičius Lietuvos pašte gruodžio mėnesį yra didesnis dėl kalėdiniu laikotarpiu išaugusių siuntų skaičiaus. Šiuo periodu mes paprastai priimame daugiau darbuotojų – šiemet buvo įdarbinta apie 100 darbuotojų, dauguma jų – laikinam darbui.“

Kaip pažymi I. Rinkevičienė, kitais metais Lietuvos paštas ir toliau optimizuos ir automatizuos veiklos procesus, todėl darbuotojų skaičius ir toliau mažės. Daugiausiai tai susiję su lapkritį atidarytu Vilniaus logistikos centru.

„Tarp bendrovės strateginių tikslų – veiklos modernizavimas ir efektyvumas, paslaugų klientams kokybės gerinimas ir darbo sąlygų gerinimas darbuotojams. Todėl ateinančiais metais toliau įgyvendinsime bendrovės strategijoje numatytus projektus. Vienas jų – siuntų skirstymo automatizavimo projektas. Lapkričio mėnesį atidarytame moderniame Vilniaus logistikos centre jau veikia dvi automatizuotos skirstymo linijos, kurios padeda mums suvaldyti stipriai išaugusį siuntų kiekį kalėdiniu laikotarpiu.

Kadangi tai iš esmės pakeis skirstymo procesą mūsų paštuose, projektas turės įtakos darbuotojų skaičiaus optimizavimo sprendimams ateinančiais metais. Kol kas tikslaus skaičiaus pasakyti negalime“, – pažymi Lietuvos pašto atstovė.

Restoranų darbuotojai išėjo savo noru

Ketvirtoje vietoje – Rokiškyje įsikūręs ir 25-erius metus veikiantis „Rokiškio knygynas“. Per metus darbuotojų skaičius sumažėjo 557: nuo 571 sausį iki 14 lapkritį. Įmonės vadovas nepakomentavo darbuotojų skaičiaus pokyčio.

Penktoje vietoje – didžiausia restoranų grupė „Amber food“, valdanti tokias maitinimo įstaigas kaip „Charlie Pizza“, „La Crepe“, „Katpėdėlė“, „Manami“ ir kt. Darbuotojų skaičius per metus sumažėjo apie 420 darbuotojų: nuo beveik 1200 sausį iki 761 lapkritį. Gruodžio pradžioje čia dirbo 709 darbuotojai.

Pasak „Amber food“ vadovo Gedimino Balnio, darbuotojai įmonės iniciatyva nebuvo atleidžiami. Visi išėję iš darbo darbuotojai paliko įmonę jų pačių sprendimu, didžiąją jų dalį sudaro aptarnaujantis personalas – padavėjai.

„Akivaizdu kodėl, nes viešasis maitinimas šiais metais visiškai uždarytas jau antrą kartą, o prastovų metu darbuotojams galime mokėti tik minimalią algą. Darbuotojų skaičiaus mažėjimui turėjo įtakos per 2020 metus uždaryti 4 restoranai, šie sprendimai buvo priimti anksčiau, tačiau pandemija tik dar labiau pagreitino jų įgyvendinimą.

Taip pat neturėjome galimybės dirbti Švyturio, Žalgirio ir Jonavos sporto arenose, Palangos koncertų salėje, kur įprastai renginių sezonu turėdavome ne mažiau kaip 150 darbuotojų. Šie darbuotojai baigė darbą pasibaigus žiemos sezonui ir turėjo sugrįžti rudenį vėl prasidėjus renginiams“, – komentuoja G. Balnis.

Vadovas tikina, kad kai tik bus panaikinti apribojimai, dalį darbuotojų įmonė būtinai sieks susigrąžinti: „Atnaujinus veiklą darbuotojų skaičius vėl turėtų pradėti augti. Viskas priklausys nuo to, kaip bus suvaldytas virusas ir su kokiais apribojimais turėsime ir galėsime dirbti.“

Lietuvos kariuomenėje dirbančiųjų skaičius ir mažėjo, ir didėjo

Lietuvos kariuomenėje 2020 m. dirbančiųjų skaičius sumažėjo 369. Metų pradžioje čia dirbo 5144 darbuotojai, o lapkritį jau tik 4775. Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos kariuomenės pateiktame komentare teigiama, kad šis skaičiaus sumažėjimas nėra tiesiogiai susijęs su personalo mažėjimu, nes jis apima ir 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) atliekančius karius. Sausio mėn. NPPKT karių faktinis skaičius buvo didesnis nei lapkričio mėn., todėl ir fiksuojamas šis skirtumas į mažesnę pusę.

„Lietuvos kariuomenės duomenimis, 2020 m. sausio-lapkričio mėnesiais priimtų ir atleistų tiek civilių (valstybės tarnautojų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis), tiek profesinės karo tarnybos (PKT) karių skaičiaus skirtumas buvo teigiamas – skaičius didėjo“, – rašoma komentare.

Anot Lietuvos kariuomenės, prognozės 2021 metams yra ir toliau teigiamos: „Jau eilę metų stebime panašias augimo tendencijas – t. y. priimamų naujų darbuotų, tarnautojų, karių ir atleidžiamų darbuotojų, tarnautojų ar išeinančių į atsargą karių skaičiaus skirtumas Lietuvos kariuomenėje būna teigiamas ir siekia apie pusę tūkstančio asmenų.“