Laidoje „Piniginiai reikalai“ susisiekimo ministras Marius Skuodis plačiau paaiškino, kodėl abejoja, kad Lietuvai reikia naujo oro uosto ar išorinio jūrų uosto. Taip pat išskyrė prioritetinius darbus ketverių metų kadencijai.
Naujo oro uosto teks palaukti
M. Skuodžio teigimu, aviacijos sektorius prognozuoja, kad keleivių srautai, kokie buvo 2019 metais, tikėtina atsistatys tik 2024 metais. Pandemijos poveikis keleivių srautams yra ir viena priežasčių, kodėl Lietuvai naujo oro uosto greitai neprireiks.
„Jeigu lygintume gruodžio mėnesio keleivių srautus visuose Lietuvos oro uostuose, lyginant su 2019 metų gruodžio mėnesiu, tai kritimas praktiškai yra 90 proc. Tikrai yra smūgis suduotas milžiniškas. Su vakcinos atėjimu galima tikėtis kitokios situacijos. Tikiuosi, kad ES lygmeniu bent jau pradžioje tikrai bus tam tikri sutarimai. Galbūt dėl tam tikrų vakcinacijos pasų, jis suteiks daugiau galimybių keliauti. Turime suprasti, kad tos šalys, kurios vakcinaciją didžiajai visuomenės daliai įgyvendins maksimaliai greitai, jų ekonomikos lygiai taip pat atsigaus tik greičiau. Tai čia svarbu suspėti ir aš labai norėčiau tikėtis, kad antrą metų pusę mums nebereikės grįžti prie visų ribojimų, kokie jie yra dabar. Tos prielaidos leidžia būtų optimistiškam, turint galvoje vakcinų atėjimą į Lietuvą ir į kitas šalis“, – teigė M. Skuodis.
Anot ministro, pirmiausia planuose atstatyti tas skrydžių kryptis, kurios jau buvo.
„Reikia pripažinti, tarptautinių oro vežėjų Lietuva, deja, netraktuojama kaip prioritetinė rinka. Vyriausybėje, Susisiekimo ministerijoje keliame vieną pagrindinių tikslų, kad sukurtumėme tvarų ilgalaikį finansavimo modelį, kai oro uostai suinteresuotais vežėjais dalydamiesi rizika ir grąža, galėtų patys inicijuoti komerciniais pagrindais Lietuvai strategiškai svarbių krypčių atsiradimą. Tikrai dar esame neišsprendę net iki kovidinės situacijos klausimų dėl susisiekimo su pagrindinėmis ES sostinėmis. Lygiai taip pat matome didelį investuotojų interesą dėl skrydžių į Vokietijos skirtingus miestus, ne tik į Frankfurtą. Čia bus vienas esminių klausimų ateinančių kelerių metų perspektyvoje“, – teigė ministras ir pridūrė, kad tikimasi šiais metais pirmoje pusėje pristatyti skrydžių skatinimo modelį visuomenei.
Jau anksčiau žiniasklaidoje buvo skelbta, kad iš DNR plano teko pašalinti didelę dalį projektų, susijusių su oro uostų atnaujinimu. Kalbant apie investicijas į jau esamų oro uostų plėtrą ir atnaujinimą, M. Skuodis teigia, kad svarbūs ir pačių uostų, kaip įmonių, finansiniai pajėgumai investuoti. Taip pat svarbūs ir alternatyvūs finansiniai instrumentai.
„Tai ne tik elementarios paskolos ar valstybės biudžeto lėšos ir valstybės investicijos. Deja labai stipriai apriboja ES valstybė pagalbos taikomos taisyklės. Kad ir ką čia mes sugalvotume, labai dažnai tie norai iš Vyriausybės pusės yra nubraukiami, nes tiesiog dėl konkurencijos taisyklių, tos investicijos yra negalimos. Tikrai keliame tikslą ir tas valstybės pagalbos taisykles, kas susiję su oro uostais peržiūrėti“, – sakrė M. Skuodis.
Anot ministro, dabar, kol keleivių srautai kritę, yra tinkamas metas atnaujinti oro uostus.
„Matau labai didelį poreikį tiek plėsti Vilniaus oro uosto infrastruktūrą, tiek girdžiu ir dar man neatsakytas klausimas, kodėl tiek laiko neinvestuota į Palangos oro uosto kilimo-tūpimo taką, kur, kaip sako ekspertai, mums likęs tik vienas sezonas naudotis. Lygiai taip pat dar neatsakytų klausimų dėl Kauno oro uostų plėtros. Galų gale reikia nepamiršti ir Šiaulių oro uosto. Turime padaryti labai daug ką, o jau investavę į esamų oro uostų pajėgumų stiprinimą, galėsime grįžti prie klausimo, ar išplėtus esamų oro uostų pajėgumus dar reikia kalbėti apie kažkokį naują oro uostą ar ne.
Net ir buvusi Vyriausybė planavo priimti sprendimus dėl naujo oro uosto statybos tik 2023 metais. Matant visus duomenis, kad esamų oro uostų pajėgumai galbūt išsemti, dabar „Covid“ mus nubloškė šiek tiek į praeitį. Nenoriu užbėgti įvykiams už akių, svarbu su tais pačiais oro uostais, rinkos dalyviais susėsti ir susidėlioti Lietuvos aviacijos strategiją, ko norime pasiekti. Deja, šiuo metu tos aiškios strategijos dar kol kas neturime“, – teigė susisiekimo ministras.
Išorinis jūrų uostas galėtų būti įgyvendintas su investuotoju
Diskutuojama ir apie naujo, išorinio jūrų uosto statybas Klaipėdoje. Tačiau M. Skuodis abejoja, ar tikrai turėsime pakankamai krovinių dviems jūrų uostams.
„Jei duomenys parodo, kad naujasis jūrų uostas, išorinis uostas yra reikalingas, tai kodėl ne. Bet iš pradžių reikia pamatyti labai aiškius duomenis. Kokie dabartiniai uosto krovos pajėgumai išplėtus uostą, kas atsitiks su dabartiniu uostu pastačius naują išorinį uostą, galų gale kokia vieta išoriniam uostui yra palankiausia. Ar tikrai šalia dabartinio uosto, ar galbūt Būtingėje. Šis klausimas dar neatsakytas ir bendruomenė kelia daug pagrįstų klausimų.
Lygiai taip pat reikia turėti atsakymus dėl poveikio aplinkai vertinimo. Nenorėčiau būti tas ministras, kur net Vyriausybei priėmus tam tikrus sprendimus, jie turėtų neigiamą įtaką mūsų paplūdimiui, kurio neturime tiek daug, kiek mūsų kaimynai latviai. Galų gale turint išorinį uostą reikia dar atsakyti, iš kur bus kroviniai ir krova“, – teigė M. Skuodis.
Anot jo, diskusija būtų kiek kitokia, jei būtų pritrauktas investuotojas, kuris ir galėtų užtikrinti tą krovą.
„Jei valstybė galėtų pritraukti strateginį investuotoją, kuris galbūt ir suteiktų tam tikras viltis ir įsipareigojimus dėl krovinių didesnio srauto gabenimo, tuomet galbūt ir argumentai būtų visiškai kitokie. O kol kas reikia konkrečių skaičių ir viešos, atviros diskusijos. (…) Didelis klausimas, apie išorinį uostą kalbame jau labai seniai, bet sprendimai iki šiol nebuvo priimti. Tai ir klausimas, kodėl. Turbūt dėl tos pačios priežasties, kad vis dėlto duomenų dar trūksta“, – sako ministras.
Kyla klausimų dėl strateginių įmonių
Vienas pirmųjų M. Skuodžio darbų – atšaukta buvusio ministro Jaroslavo Narkevičiaus paskirta Lietuvos geležinkelių valdyba. Kaip tuomet teigta, abejonių sukėlė valdybos atrankos proceso skaidrumas ir profesionalumas.
„Mano sprendimą lėmė ne viena aplinkybė. Vienas dalykas, buvusio ministro esminis sprendimas naujai Vyriausybei be penkių minučių pradedant darbą. Antras dalykas, pačiam įvertinus visą procesą, pamačius, turėjus galimybę įsigilinti, kaip jis buvo vykdomas. Trečias dalykas, ką ir labai pabrėžti noriu, kokie kriterijai iš valstybės pusės, iš Vyriausybės, ministerijos pusės buvo keliami tiems asmenimis, kurie dalyvavo atrankoje. Tai, kaip aš sakau, jei turime septynių asmenų valdybą ir tik vienam keliamas tikslas patirties geležinkelių srityje, tikrai privertė suabejoti, ar sprendimai buvo tinkamiausi.
Šioje vietoje mes kalbame apie įmonę, kuri turės vis didesnę reikšmę ne tik regione, bet ir Europos Sąjungos mastu, nes keliamas tikslas vis daugiau krovinių perkelti ant geležinkelių, kurie yra aplinkai draugiškesnė transporto priemonė. Tai bendras ES tikslas. Geležinkeliai mūsų patiria vis stipresnę konkurenciją iš kaimyninių šalių. Matome visi puikiai sudėtingą geopolitinę situaciją. Ši įmonė turi vis labiau skverbtis į tarptautines rinkas. Labai dėl to norisi ir valdybai apskritai kelti reikalavimus, kad būtų stipri tarptautinė patirtis“, – teigė ministras.
Be skandalų nebuvo apsieita J. Narkevičiui keičiant ir Lietuvos pašto valdybą, tačiau M. Skuodžio teigimu, kitų valdybų kol kas atšaukti neplanuojama, nors klausimų dėl įmonių kyla.
„Jeigu atvirai, galėčiau pripažinti, kyla klausimų apie įvairias įmones, bet kaip jau ne kartą esu pabrėžęs, neturiu jokių išankstinių nuomonių nei dėl konkrečių asmenų, nei dėl vadovų. Yra labai svarbu, kaip įmonės, valdybos sugebės atitikti tikslus. Tikrai labai nesinori žiūrėti giliai į praeitį, norisi žiūrėti į ateitį, perspektyvą, kokie tikslai ir kaip įmonės, įstaigos, gali tuos tikslus pasiekti“, – teigė M. Skuodis.
Anot M. Skuodžio, apskritai keliamas tikslas pabaigti suplanuotą valstybės įmonių pertvarką į akcines bendroves, tokiu būdu jas depolitizuojant, suformuoti stiprias skaidriai atrinktas valdybas, iškelti konkrečius tikslus, sustiprinti valstybės gebėjimą tuos tikslus formuluoti.
Kadencijos prioritetai
Laidoje „Piniginiai reikalai“ ministras įvardijo kadencijos darbų prioritetus.
„Pirmas prioritetas yra skaidrumas – tikslas labai paprastas. Turime ribotą finansinių resursų kiekį, kiek galime investuoti į tuos pačius kelius. Čia labai svarbu visuomenei pateikti aiškius argumentus ir konkrečius faktus, statistinę medžiagą, kodėl priimamas sprendimas investuoti į vieną kelią, o ne kitą. Ir net galų gale pažiūrėti, kokie dabartiniai sprendimai suplanuoti ir visuomenei pateikti labai aiškią informaciją, kodėl finansuojamas vienas kelias, o ne kitas,
Antras bendras tikslas, kad susisiekimo sistema taptų žalesne, inovatyvesne. Čia labai daug darbų susijusių tiek su miestų darnaus judumo planais, tiek su tuo pačių geležinkelių elektrifikacija ir panašiai.
Ir trečias tikslas, kad susisiekimas pirmiausia būtų orientuotas į žmogų. Iš žmogaus perspektyvos, tikrai turime daug iššūkių, kalbant tiek apie regioninį susisiekimą regionuose, tiek tarp regionų. Manau esame pribrendę rimtai viešojo transporto reformai. Tai ir konkurencijos tarnyba verčia mus žengti tam tikrus sprendimus. Labai tikiuosi, kad kartu susėdę prie bendro stalo su savivalda, vidaus reikalų ministerija, kai kuriomis kitomis susijusiomis ministerijomis, galėsime labai aiškiai susidėlioti planą, kaip tą susisiekimą regionuose ir tarp regionų galime organizuoti“, – teigė ministras.
M. Skuodis taip pat įsitikinęs, kad iki 2026 metų yra įmanoma pabaigti „Rail Baltica“ projektą, „Via Balticos“ atšaką nuo Lenkijos iki Kauno.
