Istorija nesikartoja, tačiau ji rimuojasi. Taip ir su kiekvienu ekonomikos ir akcijų rinkos ciklu, kuris pavirto burbulu, o vėliau ir susprogusiu burbulu. Dabartinę situaciją daug kas mėgsta lyginti su interneto burbulu 1995–2000 m. Ir jie yra kartu teisūs, ir neteisūs. Bet kas tikrai vienija kiekvieną burbulą, tai yra tam tikri specifiniai naratyvai.
1995–2000 m. investuotojai lipo per galvas dėl bendrovių, kurios turėjo tam tikrų sąsajų su internetu. Taip jau sutapo, kad ir ekonomikos ciklas buvo labai palankus. JAV bendrovių pelnai pūtėsi labai greitai. Investuotojai ėmė tai sieti su interneto plėtra. Bet iš tiesų daugelis tuometinių interneto bendrovių veikė nuostolingai.
Kaip laikas parodė, buvo teisingas tas naratyvas, kad interneto bendrovės ims dominuoti, keisti įvairias industrijas, ir tai darys labai pelningai, bet tam prireikė gerokai daugiau laiko, nei tikėjosi investavę 1995–2000 m. Tas realios drastiškas situacijos ir lūkesčių prasilenkimas nulėmė vieno didžiausių burbulų akcijų rinkoje susiformavimą ir sprogimą.
2003–2007 m. nekilnojamojo turto rinkos burbulo susiformavimas JAV ir vėlesnis sprogimas, kuris visą pasaulio ekonomiką nustūmė į krizę, irgi buvo paremtas tam tikrais naratyvais. Palūkanos mažėja, būsto įperkamumas auga, gyventojų skaičiaus augimas tęsis ir toliau, o būsto nuosavybės procentas augs.
Ir realiai visa tai buvo teisinga. Prabėgus tiek laiko iš tiesų matome, kad vis daugiau žmonių nori turėti savo asmeninį gyvenamąjį NT, nes tai psichologiškai suteikia didesnį saugumo jausmą. O drastiškai sumažėjusios palūkanos ir dėl to išaugęs įperkamumas sukūrė tokią situaciją, kad pirkti asmeninį būstą ir mokėti bankui įmokas finansiškai labiau apsimoka nei nuomotis (bent kurį laiką, kol palūkanos yra žemos). Ir vėl tas realios situacijos ir lūkesčių drastiškas prasilenkimas 2003–2007 m. nulėmė dar vieno burbulo susiformavimą.
Šiandien situacija panaši. Formuojasi galbūt naujas burbulas, kuris turi savo konkrečius bruožus, savybes. Tie naratyvai, kurie finansinių aktyvų vertes veda į viršų, galbūt yra teisingi, bet investuotojų lūkesčiai jau ima prasilenkti su tikrove ir mes pereiname į labai pavojingą stadiją, kuri gali baigtis dar viena finansų krize, greičiausiai dar didesne nei 2007–2008 m. Jeigu manote, kad pavasarį akcijų rinkose viskas prasidėjo ir baigėsi, o žurnalo „Investuok“ kovo viršelis „Kur dugnas?“ buvo graži tos pabaigos iliustracija ir dabar gyvensime vėl gražiai ir ramiai daugybę metų, siūlau per greitai neatsipalaiduoti.
Pasižiūrėkime į šią akcijų rinką šiek tiek iš šalies, kokie naratyvai ją varo į viršų, ir patys pamatysite, kokia itin nestabili struktūra formuojasi.
Nauja bulių rinka
Tai, kas įvyko pavasarį, jau dabar vadinama staigiąja recesija (angl. flash recession). Vietoj įprastos trukmės sunkmečio viskas įvyko labai staiga. Viskas gražu, šalių ekonomikos pasiekusios viršūnes, pagaliau vėl globalus sinchroninis augimas – ir staiga užsidarome, ekonomika trumpai, bet smarkiai krinta. O tada viską atidarome ir vyksta vienas didžiausių ekonomikos augimų per visą modernios ekonomikos laikotarpį.
Rinkoje aiškiai nusistovėjo nuomonė, kad blogiausia jau praeityje ir mes nuo pat pavasario atvertėme naujos bulių rinkos pirmą lapą. Aha, pasižiūrėjus retrospektyviai matyti, kad vidutiniškai akcijų bulių rinka trunka apie 5 metus, o paskutinė bulių rinka nuo 2009 m. truko net 11 metų. Gerai, galbūt ši bulių rinka nebus jau tokia ilga, bet vis viena logiškai galime daryti prielaidą, kad ši bulių rinka nebus išskirtinė ir baigsis 2025 m.
Ir čia yra labai svarbus dalykas, nes jeigu investuotojai tikisi, kad akcijų rinka dar kils bent penkerius metus, o ne baigsis kitąmet, tai jie bus linkę prisiimti kur kas didesnę riziką, nemažą dalį portfelio skirs ne tik akcijoms, bet apskritai kintamesnėms augimo akcijoms, kurios gali atnešti didesnę grąžą. Taip pat investuotojas psichologiškai lengviau pirks akcijas net ir po didelio kilimo. Juk bulių rinkai dar tik pusmetis, dar daug augimo priešakyje!
Tad dėl populiarėjančio tokio požiūrio tarp investuotojų kiekvienas didesnis pakritimas nuo pavasario buvo vertinamas kaip puiki galimybė pasipildyti portfelius. Net ir instituciniai investuotojai, laikę didelius grynųjų kiekius dar iki vasaros vidurio, vėliau dėl spaudimo rodyti rezultatus irgi ėmė įdarbinti vis daugiau laisvų lėšų. Ir kuo labiau kyla ši rinka, tuo labiau pasigirsta šis argumentas, kad tai tik didesnio ralio pradžia.
Perėjimas prie modernios ekonomikos modelio
COVID-19 pandemija akceleravo technologinę adaptaciją ne mėnesiais, o metais. Sparčiai augančios ir inovatyvios (revoliucinės) bendrovės iki tol palaipsniui atiminėjo rinką iš įprastinių verslų, o dėl COVID-19 viskas įvyko staiga ir dideliu mastu. Dabartinis konsensusas yra tai, kad daugelyje sričių mes technologiškai pasistūmėjome į priekį per 2–3 metus. Yra sektorių, kur technologinė adaptacija vyksta dar greičiau.
Pavyzdžiui, epidemiologinė situacija ir ekonominiai ribojimai taip sparčiai privertė vartotojus naudotis e. komercijos paslaugomis, kad čia technologinė adaptacija pasistūmėjo mažiausiai 5 metus į priekį.
Užsitęsusi COVID-19 situacija, kai vienur vyksta antroji susirgimų banga, kitur jau trečioji, laiko prasme ištempė šiltnamio sąlygas technologijų bendrovėms. Antrasis, trečiasis ketvirčiai buvo fantastiniai daugeliui pandemijai atsparių verslų. Aš pats apie tai nemažai rašiau žurnale „Investuok“. Šių bendrovių augimas ne tik nesulėtėjo, bet vis labiau akceleruojasi. O paskutinis šių metų ketvirtis yra pats didžiausias vartojimo požiūriu.
Nors pirmieji milijonai žmonių tiek JAV, tiek Europoje greičiausiai bus paskiepyti jau šių metų gruodį, iki masinės vakcinacijos su apribojimais dar reikės pragyventi visą šį žiemos sezoną, o apie potencialų imuniteto įgijimą visuomenėje nuo COVID-19 galime kalbėti tik prieš 2021 m. šaltąjį periodą. Tai viena iš priežasčių, kodėl taip stipriai nesugriuvo technologijų akcijų vertės net ir paskelbus puikius preliminarius trijų vakcinų efektyvumo rezultatus.
Investuotojai įsitikinę, kad dar beveik visus 2021 m. vyks sparti technologinė adaptacija, o vėliau, net kai viskas grįš į normalų gyvenimą, įpročiai, įgyti pandeminiu laikotarpiu, daugiau ar mažiau liks. Bendrovės rotuos savo darbuotojus biuruose, t. y. į biurus grįš 60 proc., 70 proc. darbuotojų, o dalis ir toliau dirbs iš namų. Pamatę, kaip patogu apsipirkti internetinėse parduotuvėse, diduma taip apsipirks ir toliau. Restoranų pardavimai per maisto pristatymo į namus programėles taip pat bus jau didesni nei iki pandemijos. Į sporto klubus irgi negrįš visi anksčiau sportavę. Dalis pamatė, kad ir namie galima sportuoti visavertiškai ir privati erdvė yra nemažas privalumas.
Tokios prielaidos irgi lemia perdėtus lūkesčius ir įsitikinimą, kad daugelio technologijų bendrovių spartus augimas yra tvarus ilgesniam laikui. Bus tam tikras sulėtėjimas sugrįžus į normalaus gyvenimo vėžes, bet jis nebus drastiškas. Dėl visų šių priežasčių investuotojai yra linkę permokėti už augimo akcijas.
Nulinės palūkanos amžinai
Tiek vartotojai, tiek verslai, tiek investuotojai jau pakankamai apsiprato su nulinėmis palūkanomis. Anksčiau žema infliacija ir nulinės palūkanos atrodė kaip nesuderinami dalykai, o šiandien tai tapo „naująja norma“ (angl. new normal). Centriniai bankai lenktyniauja vieni su kitais, kas ilgiau planuoja nekelti palūkanų normų. Vieni kalba, kad iki 2022 m. imtinai, kiti apie 2023 m. Vienas JAV centrinio banko narių jau užsiminė, kad ir 2024 m. dar galime gyventi nulinių palūkanų aplinkoje. Teko skaityti kelių didžiųjų JAV bankų prognozes akcijų rinkai šiam dešimtmečiui. Nė žodžio, kad centrinių bankų palūkanos gali sugrįžti, tarkim, ten, kur buvo prieš 2007–2008 m. finansų krizę.
Tai dabar atrodo kaip tiesiog neįmanomas scenarijus. JAV centrinis bankas pabandė pakelti palūkanų normą 2019 m. iki 2,5 proc., gavo per nagus. 2011 m. Europos centrinis bankas pakėlė palūkanų normą 0,5 proc., ir tai itin paaštrino skolų krizę Euro zonoje.
Nulinės palūkanos privedė prie to, kad investuotojams darosi vis sudėtingiau išspausti padoresnę investicinę grąžą iš konservatyvesnių investavimo priemonių. Todėl jie priversti ieškoti vis rizikingesnių investicijų, kad galėtų uždirbti tą pačią grąžą. Tokioje aplinkoje augimo akcijos, dividendinės akcijos atrodo labai patraukliai. Kam man pirkti 10 metų trukmės JAV obligacijas su 0,8 proc. pajamingumu, jeigu galiu nusipirkti S&P 500 indeksinį fondą ir gauti 1,7 proc. dydžio metinius dividendus ir dar yra potencialo uždirbti ne tik iš dividendų augimo, bet ir iš fondo vieneto kainos augimo.
Mano įsivaizdavimu, esame didžiojo ekonominio ciklo, kuris tęsiasi nuo pat 1980-ųjų, pačioje pabaigoje. Per 40 metų JAV centrinio banko palūkanos susitraukė nuo 20 proc. iki nulio, o dviženklės infliacijos problemą (tuo metu infliacija JAV siekė 13 proc.) pakeitė galvos skausmai dėl to, kaip tvariai pakelti infliaciją iki 2 proc. Palūkanų mažėjimas ne tik leido labai nesukant galvos pigiai stimuliuoti ekonomikas, bet ir skolintis vis daugiau. Viso to rezultatas – ne tik milžiniškas pinigų kiekis globalioje finansų sistemoje, bet ir šimtai trilijonų JAV dolerių dydžio skolų.
Tai auksinis periodas tiems, kurie investavo į akcijas. Kuo labiau mažėja palūkanos, tuo labiau auga santykiniai akcijų rodikliai, jeigu visa kita lieka taip pat. Kas investavo į obligacijas, taip pat susižėrė nemažus pelnus iš jų verčių augimo ir besitraukiančio pajamingumo.
Bet dabar jau šaukštai po pietų. Dviem trečdaliais visų obligacijų pasaulyje prekiaujama su negatyviu realiu pajamingumu. Už apdraustus indėlius reali palūkanų norma geriausiu atveju kelios dešimtosios procentų. Dar džiaugsiesi, jeigu nereikia primokėti bankui už tai, kad jis saugo tavo pinigus. O akcijų rinkoje pasidarė normalu mokėti 20–30 P/S už akciją, kad tik gautum mainais didesnį augimą.
Jeigu atsitiks kas blogo, lauk stimulo
Reikia pripažinti, kad centriniai bankai ir politikai per pandemijos piką pavasarį sparčiai sureagavo į vis blogėjančią situaciją. Atsakas buvo žaibiškas ir beprecedentis. Kaip ne kartą minėjo JAV iždo sektorius, tokiu atveju jau geriau perstimuliuoti ekonomiką, negu įlieti per mažai stimulo. Tokios išvados buvo padarytos po 2007–2008 m. finansų krizės. Savo lyderystę globaliu mastu parodė būtent JAV centrinis bankas, kuris vos per kelis mėnesius beveik padvigubino savo balansą, tai yra pavasarį įliejo į ekonomiką tiek pinigų, kiek iki tol tai buvo padaręs per visą laiką.
Tarp investuotojų susidarė įspūdis, kad jeigu bus antroji, trečioji susirgimų bangos ar apskritai iškils kokia didesnė ar mažesnė rizika šiam ekonomikos atsigavimui, tiek JAV centrinis bankas, tiek politikai vėl greitai imsis atsakomųjų priemonių. Atsirado saugumo jausmas, kad ši akcijų rinka turi aiškias grindis ir kiekviena didesnė kainų korekcija bus staigiai malšinama. Toks mąstymas leido investuotojams prisiimti vis didesnę riziką, daug negalvojant apie galimas rizikas.
Azartiniai žaidimai persikėlė į akcijų rinką
Kai pavasarį daugelyje šalių buvo paskelbti gana griežti daliniai ekonomikos stabdymai, sustojo beveik visos profesionalaus sporto varžybos, o tai lėmė, kad nebeliko sporto varžybų statymų, taip pat buvo uždarytos kazino, lošimo automatų vietos. Daug azartiškų žmonių ėmė ieškoti alternatyvų.
Viena tokių – prekyba akcijų ar indeksų opcionais, svertinė prekyba ar prekyba kitais išvestiniais instrumentais, tokiais kaip CFD ir pan. Bet labiausiai visiems patiko opcionai. Žurnale „Investuok“ apie šią istoriją irgi jau kažkiek buvo rašyta. Žmonės turi daug papildomo laiko, pinigų taip pat yra, ypač tose šalyse, kur buvo išmokėtos dosnios tiesioginės išmokos gyventojams (pvz., JAV atveju tai 1200 JAV dolerių gyventojui), ir važiuojam.
Taip opcionais pradėjo prekiauti ne tik anksčiau investavę, nors daugiausia į paprastas akcijas, bet ir visiški rinkos naujokai. Nors opcionai yra gana sudėtinga išvestinė priemonė, kuri turi savo specifiką, bet daugelis pradėjo prekiauti neturėdami pagrindinių žinių apie jas, tiesiog iš malonumo. Ai, jeigu pradirbsiu, tai pradirbsiu. O jeigu pasiseks, tai padidinsiu savo portfelį n kartų.
Viso to rezultatas – kad opcionų apyvartos šiemet pasiekė visų laikų rekordinius lygius. Liepą buvo dienų, kai opcionų apyvartos lenkė apyvartas JAV akcijų biržoje. Aišku, daugelis, kaip pridera, labiau pamėgo pirkti call opcionus, kurie suteikia daugiau galimybių uždirbti nei put opcionai. Tad šis reiškinys tapo dar viena papildoma varomąja šio akcijų ralio jėga.
Straipsnio tęsinį skaitykite žurnalo „Investuok“ sausio numeryje. Jame aptarsiu likusius šios rinkos naratyvus, apibendrinsiu savo įžvalgas ir pasidalinsiu pagrindiniu scenarijumi, ko vertėtų tikėtis šiame dešimtmetyje. Daug kas būsite nustebinti.
Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.
Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:
Aktualijose nagrinėjame kas labiausiai laimės dėl J. Bideno pergalės JAV rinkimuose, kokie sektoriai, idėjos ir regionai turi prioritetą ir kaip atitinkiamai tai gali veikti tam tikras investicijas.
NT rubrikoje narstome namo šildymo klausimus – kokį sprendimą rinktis atrodo optimaliausia; pradedame naują straipsnių seriją – apie ką tikrai verta pagalvoti, jei ketinate patys organizuoti namo statybas. Nagrinėjame investicines galimybes į NT Šiauliuose – šiemet grąža čia bene didžiausia, bet kokios tolesnės perspektyvos ir kiek racionalu gyvenant Vilniuje ar Kaune ieškotis inveticinio NT Šiauliuose?
Vertybinių popierių biržos rubrikoje: nagrinėjame Šiaulių banko situaciją ir kiek šiuo metu patrauklios banko akcijos, taip pat gilinamės į gana sparčiai didėjantį Baltijos įmonių obligacijų skaičių – ar pavyksta smulkiesiems skolinti didelėms įmonėms ir kokios čia galimybės.
Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau. Taip pat išsamiai narstome „Nokia“ – ar pasikinkius 5G pavyks užkariauti pasaulį iš naujo.
Dienoraštis – Investuotojo Ž.Speteliūno mintys apie tai kodėl dabar visas dėmesys turi būti nukreiptas į JAV senato rinkimus sausio pirmomis dienomis Džordžijoje;
– ir kodėl Žilvinas buvęs didžiausias „Teslos“ fanas, matęs didžiulę įmonės perspektyvą ir potencialą, nuolat apie ją rašęs žurnale „Investuok“ dabar PARDAVĖ „Teslą“. 10 kartų brangiau nei mokėjo. Ir vistik – kodėl?
Žaliavos: grūdų kainos aukščiausios nuo 2014 m., bet – kodėl ūkininkams ir investuotojams vertėtų nepamesti sveiko proto – kas kelia kainas ir kokios kitų metų grūdų kainų prognozės.
Investavimo ABC: prof. R.Jasinavičius dėsto investavimo principus, nurodo svarbiausius sritis ir pasakoja kaip susikurti gerovę.
Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, kelios laisvalaikio temos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką pastaruoju metu viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.
Daugiau informacijos: investuok.eu
