Nors nenori neperšokęs griovio sakyti „op“, tačiau Ž. Mauricas patikina, kad Lietuvos pasirinkta kovos su užklupusiais sunkumais strategija, bent jau ekonomiškai, duos rezultatų.
„Net jei karantinas užsitęstų ilgiau, o tai šiaip yra didelė tikimybė, netgi neatmesčiau galimybės, kad iki pavasario, ir nebūtinai jo pradžios, manau, kad Lietuva bet kuriuo atveju bus viena mažiausiai nukentėsiančių valstybių ekonomiškai“, – sako Ž Mauricas.
Pasak jo, dabar nerimą kelia auganti mirčių statistika. Tačiau ekonomine prasme jis mini tris dedamąsias, kurios Lietuvai susiklostė pakankamai sėkmingai, ir leidžia žmonėms nebijoti dėl darbo vietų ar pajamų ateityje“
„Ypač stebina geri vartotojų lūkesčiai – namų ūkių pasitikėjimo rodiklis gruodį, priešingai nei tikėtasi, ne sumažėjo, o net šiek tiek paaugo lyginant su lapkričiu, nepaisant griežtinamų karantino ribojimų. Tai galima paaiškinti tuo, kad po pavasario karantino, priešingai nei baimintasi, ekonomika itin sparčiai grįžo į savo vėžias, patirtas „V“ formos atsigavimas, tad tikimasi, kad šis scenarijus pasikartos ir šį kartą“, – tvirtina Ž. Mauricas.
Dosni valstybės parama, kaip prastovų kompensavimas, mokesčių atidėjimas ir kt., bei anticiklinė fiskalinė politika, pvz. reikšmingas senatvės pensijų kėlimas, minimalaus darbo užmokesčio didinimas, gerina namų ūkių lūkesčius.
„Galiausiai, žinios apie COVID-19 vakciną uždegė šviesą tunelio gale ir suteikė vilties, kad jau pavasarį gyvenimas grįš į savo vėžes“ – sako Ž. Mauricas.
Trys Lietuvos ūkio stiprybės
Pasak ekonomisto, žala valstybės ekonomikai priklauso nuo valstybės pasirinktos strategijos, o atviroms mažoms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva – ir dėl kaimyninių šalių pasirinktos strategijos.
Tačiau vaizdas po pandemijos priklausys nuo trijų aspektų: nuo karantino suvaržymų stiprumo, nuo valstybės pagalbos masto ir efektyvumo bei esamos šalies ekonominės struktūros. Vertinant šiuos tris aspektus, Lietuva yra geresnėje pozicijoje, lyginant su ES vidurkiu.
„Europoje vyrauja pakankamai griežti suvaržymai ir poveikis ekonominėms veikloms bus pakankamai nemažas, bent jau šiais metais. Tada jau klausimas, kaip greitai mes atsigausime 2021-aisiais. Didžioji Britanija, prognozuojama, kad prieškrizinį 2019 metų lygį pasieks netgi ne 2022, o 2023 metais. Reiškia, duobė bus pakankamai didelė. Kitoms valstybėms, tarkime Skandinavijos valstybėms, prognozuojama, kad jos jau 2021 metais atsities į prieškrizinį lygį. Tai vėlgi, skirtumai dideli, ir jie didžia dalimi nulems, kokį neigiamą poveikį pandemija turės ekonomikoms“, – pirmąjį aspektą aiškina Ž. Mauricas.
Anot jo, yra šalių, kurios su pandemija susitvarkė geriau, daliai pasisekė prasčiau.
„Ten, kur nebuvo didelės pirmos bangos, ten užėjo dabar, o ten, kur buvo – nebėra tokios didelės antros bangos. Tarkime, Ispanijoje niekas nebepanikuoja, dabar panikuoja Rytų Europa. Britai užšoko ir ant pirmos, ir ant antros bangos dėl nepaaiškinamų priežasčių. Suomijoje ir Norvegijoje lyg ir nėra taip daug ribojimų, tačiau ir epidemiologinė situacija ten yra gera. Netgi Švedija, lyginant su ES vidurkiu, atrodo pakankamai neblogai, turint omenyje jų pasirinktą strategiją neįvesti visuotinio karantino“, – pastebi Ž. Mauricas.
Nors šiuo metu Lietuvoje pandemijos situacija sudėtingiausia, tačiau, pasak Ž. Maurico, antrojo karantino poveikis ekonomikai, tikėtina, bus mažesnis nei pirmojo. Lietuvai pasisekė, kad per pirmą karantiną suvaržymai buvo pakankamai švelnūs ir trumpi
„Mūsų ekonomika, bent pavasarį, per didžiausią paniką, buvo labai trumpai sustabdyta. Buvo leidžiama daug veiklų, laisvas judėjimas, todėl transportas, pramonė greitai atsigavo, o Skandinavijos šalys mums labai padėjo. Antras karantinas nebėra toks baisus. Vartotojų lūkesčiai, kai buvo paskelbti gruodį, tai yra įspūdingi, nes netgi pagerėjo lyginant su lapkričiu, nepaisant sugriežtinto karantino. Tai rodo, kad žmonės vis tiek tikisi, kad jų pajamos tik augs, valstybė suteiks pagalbą, ir visa tai yra laikina, galbūt vakcina davė tą impulsą“, – sako Ž. Mauricas.
Antras aspektas – valstybės pagalba. Čia ekonomistas irgi išsako liaupses Lietuvos sprendimams.
„Vyriausybės teigiama pagalba ir atsispindi lūkesčiuose – tarkime, prastovų kompensavimas antrojo karantino metu tapo dosnesnis ir išaugo iki 100 procentų buvusio darbo užmokesčio. Apie diržų veržimąsi nekalbama ir gerai daroma, kad nekalbama. Padidintos senatvės pensijos ir minimali mėnesinė alga taip pat siunčia žinutę, kad daroma viskas, kad būtų išvengta ekonominės krizės artimiausiu metu. Manau, naujai Vyriausybei pavyks tą padaryti, nes pirmasis mūšis jau laimėtas, nes tiek vartotojų, tiek verslo įmonių lūkesčiai nesuprastėjo net ir griežtinant karantino sąlygas“, – sako Ž. Mauricas.
O trečias aspektas, ekonominė struktūra, svarbu dėl to, kad pandemija suvaržė tik tam tikrus sektorius, kaip turizmas.
„Ši pandemija yra ypatinga tuo, kad ji labai nevienodai paveikė skirtingus ekonominius sektorius. Netgi mums ekonomistams tai buvo didelis netikėtumas. Mes tikėjomės kažkokių skirtumų, bet nesitikėjome tokių didelių. Matome visišką „K“ raidės formos atsigavimą, kai vieni sektoriai važiuoja į viršų, pvz., mažmeninė prekyba – apyvartos didesnės nei praėjusiais metais, nors buvo krizė. Bet paslaugų sektoriai labai nukentėjo, kiti net nemato šviesos tunelio gale. Ypač avialinijos, oro transportas, viešbučiai, dabar dalinai ir restoranams daug klaustukų kyla“, – pastebi Ž. Mauricas
Pasak jo, Lietuvos ūkis nuo pastarųjų sektorių nėra toks priklausomas kaip Pietų Europos šalių, Lietuva nėra sutelkta ir daug oro transporto, kuris galėtų lemti didesnį nuosmukį ir pan.
„Du kartus į tą pačią upę neįbrisi ir ekonomika po pandemijos bus kitokia, negu prieš pandemiją. Tie pokyčiai, kurie paprastai įvyksta per 5-10 metų, įvyko per nepilnus metus – tai labai didžiulė transformacija. Šalys , kurios sugebės transformuotis, prisitaikyti, jos turės poveikį mažesnį, tai vėlgi, manau, Skandinavai čia pirmaus. Mes irgi tikrai nukentėsime mažiau vien dėl ekonominės struktūros“, – apibendrino Ž. Mauricas.
