„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad alaus rinkai šie metai dėl siaučiančios pandemijos buvo visai neblogi.

„Daugiau atostogauta buvo Lietuvoje, vasarą ypatingai buvo paspartėjęs augimas alaus suvartojimo, lyginant su praėjusiais metais. Šie metai, drįsčiau teigti, yra pakankamai sėkmingi alaus rinkai Lietuvoje, priešingai nei daugelyje kitų šalių. Lietuva – specifinė ES kontekste, nes didžiausias alkoholio kiekis nuperkamas parduotuvėse, o ne baruose ar restoranuose“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.

„Alaus rinkos rezultatus vertinčiau kaip sėkmingus Lietuvoje, nes netgi augimas buvo fiksuotas pardavimuose. Dar ta tendencija, kad kasmet pardavimai mažėjo, koronaviruso krizė galbūt netikėtai buvo šviesos spindulėlis, kuris retokai pasitaiko alaus rinkoje“, – tęsė ekonomistas.

Žygimantas Mauricas

Kalbėdamas apie situaciją su padidėjusiu stipriųjų gėrimų vartojimu, jis teigė, kad tam įtakos taip pat padarė karantinas, tačiau neaišku, ar augimo tendencija išsilaikys.

„O stipriojo alkoholio kiekis, vėlgi įdomi situacija, nes akcizai padidėjo, o vartojimas išaugo 3 proc. Tai, matyt, irgi lėmė karantino sąlygos – atostogavimas namuose, mažesnės galimybės nuvykti į Lenkiją, kitas šalis. Klausimas, ar tos tendencijos išsilaikys kitais metais“, – teigė Ž. Mauricas.

Finansų analitikas Marius Dubnikovas sutiko, kad stipresnių gėrimų vartojimui įtakos turėjo siaučianti pandemija, tačiau kaip priežastį išskyrė ir žmonių pajamų didėjimą.

„Alkoholio pardavimai auga praktiškai beveik visose grupėse. Paskutiniais mėnesiais stiprėja stipriųjų gėrimų pardavimai, jie reikšmingai didėja. Vienintelė grupė, kuri susitraukė, ir ačiū Dievui, tai spirituoto vyno. Tai probleminis sektorius, kur yra vartojimo problemų. Labai aiški tendencija paskutinių metu, tai vyno pardavimai labai stipriai didėjo. Šioje vietoje tai susiję ne tik su karantinu, bet ir pajamų didėjimu“, – sakė M. Dubnikovas.

Pardavimus, pasak jo, kelia ir apsunkintas judėjimas į kaimynines valstybes.

„Karantinas iš tiesų paveikė tiek stipriuosius gėrimus, tiek alaus pardavimus. Paveikė apsunkintas susisiekimas su Latvija ir Lenkija, kur žmonės buvo įpratę apsipirkti, tai šiuo atveju tai šiek tiek šokdina pardavimus“, – teigė analitikas.

Vartojimo kultūra keisis

Ekonomistas Ž. Mauricas pastebi, kad Vakarų šalyse gėrimų rinka vietą užleidžia nealkoholiniam alui bei kitiems gėrimams, nes, pasak jo, jaunimas vartoja mažiau alkoholio nei vyresnė karta.

„Didžiąja dalimi pasirinkimą formuoja kainos ir alkoholio kiekio santykis. Tai yra – kiek kainuoja vienas alkoholio vienetas. Bet ilgainiui vis didesnę reikšmę vaidins paties alkoholinio gėrimo kokybė, išskirtinumas. Populiarėja nealkoholinis alus, didėja vietos mažų gamintojų populiarumas. Ta dedamoji vis svarbesnė darysis“, – svarstė ekonomistas.

Pasak jo, vartojimo kultūrai keistis padėtų ir įprotis alkoholinius gėrimus vartoti daugiau viešose vietose.

„Norėtųsi, kad didėtų socializavimo aspektas, kai žmonės vartotų alkoholinius gėrimus nuėję į viešą vietą – restoraną ar barą. Kainos veiksnys pamažu praras dominuojamą reikšmę. Dabar reikia pripažinti, kad dominuoja siekis kuo pigiau nusipirkti vieną alkoholio vienetą“, – teigė Ž. Mauricas.

M. Dubnikovas mano, kad vartojimo įpročiai ateityje keisis, tačiau kol kas pagal tai lygiuojamės arčiau Rytų valstybių.

Marius Dubnikovas

„Prancūzijoje, Vokietijoje pamatytume, kad pagal alkoholio suvartojimą dominuoja silpnieji gėrimai – vynas ir alus. Jei eitume į Rytus, ten daugėja degtinės, stipraus alkoholio. Mes vis tik šiuo metu esame prie tų, kurie vartoja stiprųjį alkoholį. Manyčiau, kad ateityje įpročiai keisis, nes vyno pardavimų augimas signalizuoja, kad žmonės linkę pirkti daugiau skonį nei svaigulį“, – sakė jis.
Anot finansų analitiko, žmonių įpročius galima formuoti ir per akcizų politiką.

„Kai buvo labai žymiai padidinti akcizai ir spirituotiems vynams, tai tos probleminės srities žmonės, kurie vartojo spirituotą vyną, jie jį nustojo pirkti. Migruoja tikriausiai į stiprųjį alkoholį. Problemų turintys žmonės perka ne skoniui, o svaiguliui“, – pridūrė M. Dubnikovas.

Akcizų politika tobulintina

Ž. Mauricas mano, kad teisingiausias modelis būtų taikyti akcizus pagal alkoholio koncentraciją, o ne gėrimų rūšis.

„Lietuva yra maža atvira ekonomika, tai neišvengsime tam tikro derinimosi (akcizų tarifų – ELTA) su kaimyninėmis valstybėmis, nes mes galime turėti kad ir pačią geriausią politiką, bet kadangi Latvija už keliasdešimties kilometrų nemažai daliai gyventojų, taip pat turime Lenkiją, tai teks bendrą lygį derinti prie kaimyninių valstybių.

Sąžiningiausias modelis būtų apmokestinti grynai alkoholio koncentraciją, nediskriminuoti tarp įvairių skirtingų rūšių alkoholio, paprasčiausiai apmokestinti tai, ką ir siekiama apmokestinti – patį alkoholį, nesvarbu, kokiame pavidale išgeriamas“, – Eltai kalbėjo ekonomistas.

„Bet ne itin lengva tai pasiekti. Kadangi vis dar turime pakankamai didelę šešėlinę ekonomikos dalį stipriųjų alkoholinių gėrimų rinkoje, tai čia reikėtų stiprinti kovą, tam tikrai pritariu“, – pridūrė jis.
Tuo metu M. Dubnikovas akcizų politiką siūlo formuoti pagal skirtingas gėrimų rūšis, atsižvelgiant į vartojimo įpročius.

„Reikėtų žiūrėti alkoholio grupių tarpusavio santykį, kaip jis keičiasi. Čia reikia tam tikrų įžvalgų, pažiūrėti į skaičius. Ko tikrai vengčiau, tai atsižvelgti į žmonių pajamas. Skandinavijos šalyse alkoholio įperkamumas daug didesnis nei pas mus, nepaisant to, kad alkoholis kainuoja kartais brangiau. Tai nelabai sprendžia problemos, o tiesiog sukelia neigiamas pasekmes, kaip kontrabanda, šešėlinis alkoholis, bet tai problemos neišsprendžia“, – teigė jis.

Analitikas taip pat pabrėžė būtinybę turėti 5 metų akcizų politikos planą, kuris prasilenktų su valdžios kadencijos pabaiga bei įneštų aiškumo verslui.

Saulius Galadauskas
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos aludarių gildijos prezidentas Saulius Galadauskas sako, kad dėl didinamų akcizų nukentėjo silpnųjų gėrimų pardavimai.

„Prieš ketverius metus Seimo priimti griežčiausi ES alkoholio ribojimai ir drastiškas, virš šimto procentų, akcizų padidinimas silpniesiems gėrimams davė savo vaisius – akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholiniai gėrimai stiprėja. Bendras alkoholio suvartojimas Lietuvoje mažėja, tačiau jis mažėtų daug greičiau, jeigu stipriuosius gėrimus keistų silpnieji, o ne atvirkščiai“, – teigė S. Galadauskas.
„Pagal alkoholinių gėrimų vartojimo kultūrą mes beviltiškai nutolome nuo Vakarų Europos ir lygiuojamės su Rusija“, – pridūrė jis.

Naujoji valdžia pokyčių neplanuoja

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad artimiausiu metu pokyčių akcizų politikoje neplanuojama.

„Mokesčių sistemos stabilumas yra mūsų prioritetas, todėl judame tolygiai pagal 2019 metais Vyriausybės nutarimu patvirtintą, 2019–2021 m. skirtą Narkotikų, tabako ir alkoholio prevencijos tarpinstitucinės veiklos planą, juolab kad savo veiklą Lietuvos verslas planavo pagal jį. Atsižvelgiant į šiuos faktus, artimiausiu metu pokyčių šioje srityje nenumatome“, – Eltai teigė G. Skaistė.

Gintarė Skaistė

Anot jos, akcizų didinimas prisideda prie vartojimo mažinimo.

„Sukuriamos objektyvios apsunkinančios priežastys įsigyti alkoholio – produkto kaina didėja, o perkamoji galia mažėja. Tačiau kartu tai yra tik viena sudedamoji anti-alkoholinės politikos dalių, šalia kurios labai svarbų vaidmenį vaidina švietimas, socialinės kampanijos viešojoje erdvėje, ekspertų vertinimai“, – Eltai teigė G. Skaistė.