Ar bus naikinamas – neaišku
Lietuvos banko Kredito ir draudimo paslaugų priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Kadzevič „Delfi“ teigė, kad Jungtinės Karalystės finansinių paslaugų priežiūros institucijos ir Anglijos banko Finansinės politikos komitetas dar 2017 m. pažymėjo, kad aktyvumo mažėjimas tarpbankinio skolinimosi rinkoje kelia rimtų klausimų dėl būsimo LIBOR ((angl. London Interbank Offered Rate – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma) indekso tvarumo.
Jos teigimu, dar tuomet buvo pasiektas institucijų ir duomenis indeksui teikiančių bankų susitarimas dėl indekso palaikymo iki 2021-ųjų pabaigos, o laikotarpis iki 2021-ųjų galo laikytinas kaip pereinamasis, labiau skirtas bankams bei kitiems rinkos dalyviams atsisakyti LIBOR indekso ir pereiti prie alternatyvių palūkanų normų.
„Lietuvos banko žiniomis, šiuo metu svarstoma galimybė pratęsti pereinamąjį laikotarpį, tačiau neturime informacijos apie galutinį sprendimą“, – apie LIBOR indeksą sakė LB specialistė.
LB turimais preliminariais duomenimis, jeigu LIBOR indekso gyvavimas 2021-ųjų pabaigoje pratęstas nebebūtų, įvertinus numatomus paskolų grąžinimus iki 2021 metų galo, 2022 m. sausio 1 d. Lietuvoje turėtų būti apie 28 tūkst. kredito sutarčių, susietų su LIBOR indeksu, sudarytų su fiziniais asmenimis, kas sudaro apie 2,3 proc. bendro paskolų portfelio.
Palūkanos kilti neturėtų, gali tekti persirašyti sutartis
LB specialistė V. Kadzevič tikino, kad kokie pokyčiai tiksliai lauktų tų, kurių paskolos susijusios su šiuo indeksu, priklausytų nuo sutarties sąlygų, todėl pirmiausia, kaip pabrėžė, reikėtų pasitikrinti, ar sudarytoje sutartyje su finansų bendrove nėra aiškiai nurodyta pakaitinė indekso norma.
„Jei tokia norma nurodyta, tokiu atveju būtent ja ir turėtų būti pakeista LIBOR palūkanų norma. Jei sutartyje pakaitinė palūkanų norma nėra nurodyta arba nėra nurodyta indekso keitimo galimybė, tokią sutartį gali tekti persirašyti.
Sutarčių persirašymas greičiausiai turėtų prasidėti 2021 metais ir pasibaigti iki 2021 m. pabaigos arba pratęsto pereinamojo laikotarpio pabaigos, jeigu šis laikotarpis būtų pratęstas. Lietuvos banko duomenimis, Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai planuoja klientams siūlyti keisti sutartis, susietas su LIBOR“, – sakė specialistė.
Jos teigimu, gavus pasiūlymą iš banko dėl kredito sutarties pakeitimo, reikėtų atkreipti dėmesį, kad būtų nurodytas LIBOR pakeisiantis indeksas.
Kaip labiausiai tikėtinas LIBOR pakeisiančias palūkanų normas specialistė nurodė EURIBOR, ilgesnėms trukmėms perskaičiuotus nerizikingų palūkanų normų indeksus, Europos Komisijos nustatytą pakaitinę normą bei fiksuotąją palūkanų normą.
„Jei kredito turėtojo banko pateiktas pasiūlymas netenkina arba asmuo jo visai negavo, tais atvejais, kai sutartis nebus pakeista iki 2021 metų pabaigos (arba pratęsto pereinamojo laikotarpio pabaigos), Europos Komisijos siūlymu turėtų būti taikoma Europos Komisijos nustatyta pakaitinė norma (angl. statutory replacement rate, SRR), išskyrus tuos atvejus, kai galiojančioje sutartyje, susietoje su LIBOR yra aiškiai nurodyta pakaitinė norma“, – sakė specialistė.
Paklausta, ar jeigu indeksas bus panaikintas, gyventojams gali keistis ir didėti palūkanos, V. Kadzevič aiškino, kad alternatyvūs indeksai, naudojami pakeisti LIBOR, neturėtų reikšmingai skirtis nuo prieš tai sutartyse naudotų indeksų.
„Atkreipiame dėmesį, kad kredito sutartyse turėtų keistis tik lyginamasis indeksas ir atitinkamai su juo susijusios kredito sąlygos (pvz., kredito palūkanų normos rūšis, apskaičiavimo tvarka ir pan.). ES institucijos akcentuoja, kad neturi būti bloginamos sąlygos vartotojams, kuriems bus keičiamas indeksas, t.y. kitos su lyginamuoju indeksu nesusijusios sąlygos neturėtų keistis. Bankai turėtų pasirinkti tik indeksų reformos reikalavimus atitinkančius palyginamuosius indeksus. <..>
Taigi, jei bendra situacija rinkoje nesikeis, paties lyginamojo indekso pakeitimas neturėtų turėti ženklios įtakos gyventojų palūkanų mokėjimams, nes kintama mokamų palūkanų dalis nustatoma priklausomai nuo situacijos rinkoje“, – teigė ji ir pridūrė, kad Lietuvos bankas atidžiai vertina, kaip Lietuvoje veikiantys komerciniai bankai rengiasi įgyvendinti pakeitimus, kad nebūtų pažeisti vartotojų interesai.
Bankai ruošiasi pokyčiams
„Delfi“ didžiųjų šalies bankų SEB, „Luminor“ ir „Swedbank“ atstovų klausė ar bankai ruošiasi LIBOR indekso naikinimui ir kaip tuomet būtų perskaičiuojamos palūkanos.
„Swedbank“ atstovai teigė kol kas tikslių žinių apie tai, kad LIBOR nustotų galioti 2021 metais neturintys.
„Todėl, deja, plačiau komentuoti šiuo metu negalime“, – buvo teigiama gautame atsakyme.
SEB ir „Luminor“ atstovai paragino kreiptis į Lietuvos bankų asociaciją (LBA). Jos prezidentė Eivilė Čipkutė apibendrindama teigė, kad šalyje veikiantys bankai pasikeitimams, susijusiems su LIBOR lyginamojo tarpbankinių palūkanų indekso panaikinimu, rengiasi nuosekliai.
„Įgyvendinant Europos Sąjungos reglamentą, ilgainiui finansinių produktų, daugiausia – kredito, sutartys, kuriose buvo naudojamas LIBOR, turės būti atitinkamai pakoreguotos.
Indekso pokytis neturėtų atsiliepti palūkanų ir įmokos dydžiui. Klientams, turintiems tokias sutartis, šiuo metu papildomai nieko daryti nereikia: bankai patys su jais susisieks ir pateiks visą reikalingą informaciją. Pereinamasis laikotarpis pakeitimams įgyvendinti numatytas iki 2021 m. pabaigos, tačiau ši data nėra galutinė“, – teigė ji.
LBA duomenimis, vertinant bendrą Lietuvoje suteiktų paskolų portfelį, su LIBOR tarpbankinių palūkanų euro indeksu susietos kredito sutartys sudaro apie 2 proc.
Tuo metu didžioji kredito sutarčių dalis susieta su EURIBOR tarpbankinių palūkanų indeksu. EURIBOR indekso reikšmes reguliariai skelbia Europos pinigų rinkos institutas (angl. European Money Markets Institute – EMMI), kurio nare yra ir LBA.
