VMI nuo gruodžio 14 dienos skelbia ir kiekvieną pirmadienį atnaujina sąrašą įmonių, kurios turi didesnę kaip 100 tūkst. eurų mokestinę nepriemoką.

Nors į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus yra įtraukta per 62 tūkst. įmonių, VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis (atleidimu nuo delspinigių ir galimybe stabdyti mokesčių išieškojimo veiksmus) naudojasi tik kas trečia, t. y. apie 22 tūkst.

Didesnę nei 100 tūkst. eurų nepriemoką, gruodžio 28 dienos duomenimis, turėjo 1066 įmonės (19 mažiau nei gruodžio 14 dieną). Kartu skelbiamos ir šių įmonių 2019 bei 2020 metais VMI sumokėtų mokesčių sumos.

„Atkreipiame dėmesį, kad įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19, net ir tuo atveju, kai turi mokestinę nepriemoką, yra laikomos neskolingomis biudžetui ir skelbiama informacija neturi įtakos nei jų veiklos vykdymui, nei dalyvavimui viešuosiuose pirkimuose“, – pabrėžė VMI teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Taip pat informuojama, kad už 131,2 mln. eurų sumą jau yra sudaryta 2 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių su įmonėmis ir gyventojais. Likusieji mokestinės paskolos sutartis turėtų sudaryti iki 2021 metų vasario 28 dienos.

„Apranga“ atidėjusi beveik 10 mln.

Tebesitęsiančioje politinės korupcijos byloje minimam koncernui „MG Baltic“ netiesiogiai priklausanti drabužiais prekiaujanti „Apranga“ ir jos antrinės įmonės gruodžio pabaigoje VMI buvo nesumokėjusios 9,94 mln. eurų.

Sąraše iš viso galima rasti aštuonias „MG Baltic“ įmones: „Aprangą“ ir jai priklausančias „Apranga LT“, „Apranga MLT“, „Apranga BPB LT“, „Apranga PLT“, „Apranga SLT“, „Apranga HLT“, „Apranga OLT“.

Juridinių asmenų registro duomenimis, „Aprangos“ akcininkės yra Dariaus Mockaus valdomos „MG Baltic Investment“ ir „Minvista“ bei Estijos „Swedbank AS“.

Rimantas Perveneckas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Kaip „Delfi“ komentavo „Aprangos“ grupės generalinis direktorius Rimantas Perveneckas, atidėtų mokesčių sumą sudaro Vyriausybės garantuojama pagalba verslui, nukentėjusiam nuo COVID-19 per pavasario karantiną, kurio metu 45 dienas buvo uždarytos „Aprangos“ grupės parduotuvės.

„Spalį vieni pirmųjų su VMI pasirašėme sutartį dėl atidėtų mokesčių grąžinimo ir reguliariai mokame einamuosius mokesčius, o atidėti mokesčiai bus sumokėti pagal suderintą grafiką.

Tai buvo pati operatyviausia priemonė, kuri greitai pradėjo veikti ir padėjo įmonėms sureguliuoti mokumo klausimus pirmojo karantino laikotarpiu“, – sakė jis.

VMI duomenimis, minėtos „Aprangos“ įmonės 2019 metais sumokėjo 24 mln. eurų mokesčių, o 2020 metais iki gruodžio – 9,3 mln. eurų.

Matijošaičiai atidėję 6,4 mln.

Vieno turtingiausių Lietuvos politikų Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio dalinai valdomas restoranų tinklas „Amber food“ buvo atidėjęs 2 mln. eurų.

„Amber food grupės“ akcininkai yra V. Matijošaičiui priklausanti įmonė „Delta investicijos“ ir tinklui vadovaujantis Gediminas Balnis.

„COVID-19 veiklą paveikė neigiamai“, – „Delfi“ sakė jis ir pastebėjo, kad šių metų atidėjimai yra dideli, nes pernai sumokėta daug mokesčių.

„Amber food“ 2019 metais VMI sumokėjo 4,8 mln. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 820 tūkst. eurų.

„Sunku pasakyti dėl plano sumokėti mokesčius. Turės būti padarytas kažkoks protingas grafikas. Mes ten niekuo neišsiskiriame, visa rinka tokia. Pagal tą grafiką laikysimės. Tikimės, kad bus Europos Sąjungos mastu sprendimai priimti, kaip tas sektorius turės elgtis“, – kalbėjo G. Balnis.

Visvaldas Matijošaitis

Dar 4,3 mln. eurų VMI yra atidėjusi automobiliais prekiaujanti V. Matijošaičio sūnaus, Kauno miesto tarybos nario Šarūno Matijošaičio, įmonė „Autovici“.

Jos atstovai „Delfi“ komentaro nepateikė. 2019 metais „Autovici“ VMI sumokėjo 6,8 mln. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 1,9 mln. eurų.

Iš „Vikondos“ trūksta 400 tūkst.

„Darbo partijos“ pirmininko Viktoro Uspaskicho buvusiai sutuoktinei Jolantai Blažytei ir dukrai Laurai Blažytei priklausanti „Vikondos grupė“ buvo nesumokėjusi 400 tūkst. eurų.

„Kėdainių konservų fabriką“, ledus gaminančią „Vikedą“, žemės ūkio „Krekenavą“ ir „Kėdainių aruodus“ bei kelias kitas įmonės valdanti grupė 2019 metais VMI sumokėjo 304 tūkst. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 280 tūkst. eurų.

Kaip „Delfi“ informavo „Vikondos“ rinkodaros ir komunikacijos direktorius Tomas Želionis, visa grupės vadovybė atostogauja ir į klausimus atsakyti galės tik po sausio 5 dienos.

Viktoras Uspaskichas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Ministro pusėje – 1,9 mln.

Dar 1,9 mln. eurų VMI nėra sumokėjusi namų apyvokos prekių parduotuves „Moki veži“ valdanti „Makveža“. Šios įmonės akcininkai yra energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir Mindaugo Sinkevičiaus valdoma „Catus“ bei Gintautas Butkevičius ir Rolandas Pletkus.

„Makvežos“ rinkodaros vadovė Eglė Gružauskienė sakė, kad pirmosios COVID-19 bangos metu teko uždaryti net 24 „Moki veži“ parduotuves visoje Lietuvoje, kuriose dirba per 700 darbuotojų.

„Vis dėlto, susitelkus bei pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, mums pavyko ne tik išsaugoti visas darbo vietas, bet ir papildomai įdarbinti per 40 naujų žmonių. Atidėtus mokesčius VMI mokėti pradėjome dar rudens pradžioje.

Visgi, stipriai išaugus sergančiųjų skaičiui ir Vyriausybės nutarimu apribojus prekybos sektoriaus veiklą bei transformavus parduotuves į prekių atsiėmimo punktus, apyvartos drastiškai krito visoje DIY rinkoje, taip pat ir mūsų bendrovėje. Šiuo metu, atsižvelgdami į susiklosčiusią situaciją, turime priimti būtinus sprendimus – pakoreguoti ankstesnius planus ir nukelti mokesčių grąžinimą.

Darbuotojų bei klientų sveikata yra mūsų prioritetas, todėl, kaip ir pirmosios COVID-19 bangos metu, visą energiją skirsime maksimaliai išsaugoti darbuotojų vietoms, o, Vyriausybei palengvinus veiklos apribojimus, stengsimės kuo greičiau grąžinti susikaupusią atidėtų mokesčių sumą“, – sakė ji.

Dainius Kreivys

2019 metais „Makveža“ VMI sumokėjo 3,8 mln. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 2,7 mln. eurų.

Nesumokėję ir kazino

VMI sąraše galima rasti ir lošimo organizatorių licencijas turinčių įmonių.

Pavyzdžiui, „Olympic Casino Group Baltija“ gruodžio 28 dieną buvo nesumokėjusi 2,6 mln. eurų. „Šiuo metu nuo komentarų susilaikysime“, – į „Delfi“ pasiteiravimą atsakė jos atstovai.

2019 metais devynis kazino penkiuose šalies miestuose valdanti įmonė VMI sumokėjo 4,9 mln. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 1,2 mln. eurų.

Kazino „Nesė“ buvo atidėjusi 390 tūkst. eurų. 2019 metais ji buvo sumokėjusi 1,2 mln. eurų, 2020 metais iki gruodžio – 290 tūkst. eurų.

Kaip „Delfi“ pasakojo įmonės vykdomoji direktorė Inga Česnakienė, jie nuo COVID-19 nukentėjo galbūt net labiau nei maitinimo ir viešbučių sektorius.

„Būtent ši veikla negalėjo pretenduoti į jokias paramas ar subsidijas, kaip nukentėjusi tiesiogiai (išskyrus subsidijas už prastovas). Jokių paaiškinimų negavome, panašu, kad „Invega“ tiesiog paliko iš ankstesnių savo formuluočių apribojimus, ir tiek.

Foto: Shutterstock

Lošimų veikla Lietuvoje legalizuota, veiklos mokesčiai – vieni iš didžiausių, o parama stringa. Pasiteiravus Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje, buvo atsakyta, kad tai – ne ta verslo šaka, kurią šiandien reikėtų „traukti“, – pasakojo ji.

I. Česnakienė paaiškino, kad 390 tūkst. eurų atidėjimas susidarė dėl to, kad privalo laikytis Azartinių lošimų įstatymo.

„Įmonė privalo laikyti didelius atidėjinius laimėjimams išmokėti ir jų negalima naudoti. Pavyzdžiui, mūsų įmonėje tai sudaro apie 860 tūkst. eurų. Jeigu jų neturėsime, bus sustabdyta licencija.

Todėl po pirmojo karantino, sumažėjus pajamoms iš lošimų veiklos ir net maksimaliai optimizavus išlaidas, susidarė azartinių lošimų mokesčio ir gyventojų pajamų mokesčio nuo darbo užmokesčio skola valstybei. Iki COVID-19 įmonė valstybei niekada neturėjo skolų“, – sakė ji.

I. Česnakienė dar pridūrė, kad planą mokesčiams sumokėti padiktuos valstybė. „Tačiau jau dabar aišku, kad 2 metų išmokėti neužteks, reikės ilgesnio termino. Tarsimės, kad jis būtų maksimalus, kiek leis, ir kad palūkanos būtų minimalios“, – sakė ji.

VMI duomenimis, 14 tūkst. eurų nėra sumokėjęs kazino „Tete-a-tete“. Įmonės vyriausioji buhalterė Anželika Prakupimienė „Delfi“ paaiškino, kad „skolos suformuotos iš pirminių deklaracijų, kurias patikslinus, jų nebus“.

„Mūsų bendrovė nuo lapkričio 6 dienos nevykdo veiklos lošimo automatų salonuose, kuri sudaro apie 77 proc. visos veiklos (387 darbuotojai prastovose). Todėl nuolat tikslinami duomenys, tokie kaip pelno mokesčio mokėjimai, nes buvo apskaičiuota rugsėjo duomenimis, kai apie veiklos stabdymą duomenų nebuvo. Taigi bendrovė neturi jokių skolų, dėl kurių reikėtų sudaryti paskolos sutartis ar mokėjimų grafikus“, – sakė ji.

2019 metais „Tete-a-tete“ kazino“ VMI sumokėjo 3,5 mln. eurų, o 2020 metais iki gruodžio – 3,4 mln. eurų.

VMI sąraše dar galima rasti lošimo organizatorius VSGA (540 tūkst. eurų atidėjimas), „Novogaming Vilnius“ (440 tūkst. eurų atidėjimas) ir „Limoną“ (160 tūkst. eurų atidėjimas), tačiau jie į „Delfi“ pasiteiravimus neatsakė.

VSGA 2019 metais VMI sumokėjo 1,5 mln. eurų, 2020 metais iki gruodžio – 690 tūkst. eurų. „Novogaming Vilnius“ 2019 metais sumokėjo 1 mln. eurų, 2020 metais iki gruodžio – 250 tūkst. eurų. „Limonas“ 2019 metais sumokėjo 75 tūkst. eurų, 2020 metais iki gruodžio – 65 tūkst. eurų.