Nors valstybė reikšmingai rėmė įmones per prastovas, tris kartus didesnę sumą darbdaviams ji išmokėjo jau po prastovų – 500 mln. eurų buvo panaudota įmonių darbo vietų išsaugojimui. Dabar aiškėja, kad tokia parama galėjo naudotis ir tos įmonės, kurioms šie metai netgi sėkmingi, o darbuotojai nė nebuvo prastovose. Tuo metu parama nebūtinai pasiekė visas nukentėjusias įmones, taip pat yra piktnaudžiavimo užuomazgų.

Kad visų paremtų įmonių darbo vietoms buvo kilusi grėsmė, abejoja naujojo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. Jis paaiškina, kad parama naudotis buvo teisėta – tik „mokesčių mokėtojai buvo dosnūs“. Konkurencijos taryba preliminariai įžvelgia valstybės pagalbos požymių, bet šiuo aspektu parama nebuvo vertinama.

Už vieną darbuotoją pusę metų buvo mokama iki 607 eurų subsidija – sugrįžus iš prastovų. Dalis įmonių gavo dvigubas subsidijas ir joms nė prastovų nereikėjo skelbti – gavo iki 1214 eurų už darbuotoją. Šitaip buvo galima remti kas antrą darbo vietą.

Didesnę paramą galėjo gauti tos įmonės, kurių veikla į dviejų ministrų patvirtintą „pažangiųjų“ veiklų sąrašą. Šis sąrašas, atskirai nuo VMI skelbiamo nukentėjusiųjų įmonių sąrašo, apėmė veiklas „orientuotas į pažangiųjų technologijų gamybą, žinioms imlias paslaugas, Europos žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą“.

Kurios įmonėms parama buvo reikalinga, o kurioms ne, vertinama nebuvo. Įmonei, kad galėtų gauti paramą, pakako atitikti kriterijų – paskelbti prastovą, kaip apibrėžta Užimtumo įstatyme, arba patekti į veiklų sąrašą.

Abejonių dėl šios paramos naudojimo įneša Užimtumo tarnybos komentarai – įmonės ne tik naudojosi priklausančia parama, bet, kad gautų papildomai, dar įsigudrino naudotis įvairiais triukais: persirašinėjo darbo sutartis, prastovas paskelbdavo kelioms valandoms, kad parama būtų atnaujinta, ir pan.

Bent po eurą šių subsidijų gavo 26 tūkstančiai įmonių – tai du kartus mažiau, nei patvirtintas VMI skelbiamas nukentėjusiųjų sąrašas.

Į dvigubas išmokas galėjo pretenduoti netgi programuotojai, vaistų gamintojai, ar pramonininkai, kurių produkcija per pandemija buvo paklausi, bet, pvz., kelionių organizatoriams teko perpus mažesnės išmokos.

Šias išmokas taipogi gavo ne visos įmonės, kurios skelbė masines darbuotojų prastovas. Pvz., baldininkai, automobilių komponentų gamintojai parama naudojosi, bet ja nesinaudojo nukentėję prekybininkai. Netgi tame pačiame sektoriuje parama dalinta netolygiai – pvz., dalis vaistinių, ligoninių parama rėmė darbo vietas, kitos – ne.

„Delfi“ pakalbino atskiras įmones, didžiausius paramos gavėjus, kaip jos naudojo šią paramą – teigiama, kad tai buvo didelė paspirtis.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Lingė: mokesčių mokėtojai buvo dosnūs, tai buvusių politikų atsakomybė

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė pripažįsta, kad situacija kelia klausimų, bet dabar prioritetai kiti, o ne „kaltųjų ieškojimas“.

„Matyti, kad pirmo karantino priemonės nebuvo visiškai taiklios, tą pripažįsta ir buvusi Vyriausybė, jau pradėjusi siūlyti pakeitimus, kad parama būtų tikslesnė ir taiklesnė. To pasekmė, kad turime tokias priemones, kurias šiame antrame karantine reikia koreguoti. Poprastovinės subsidijos, pusė milijardų eurų – jos buvo tris kartus didesnės nei subsidijos pačių prastovų metu. Tai iš tikrųjų yra labai brangi priemonė. Dvigubai neteisinga yra tai, kad pagalba galima buvo naudotis nepriklausomai nuo to, ar verslai patiria apribojimus, ar nepatiria apribojimų, ar gali vykdyti veiklą, ar negali“, – vertina M. Lingė.

Mindaugas Lingė

Jis paaiškina, kad šiame etape naujoji dauguma „neturi intensijų ieškoti kaltų“ dėl galimos žalos ar daryti greitų išvadų, dabar prioritetas yra suvaldyti pandemiją. Kadangi parama buvo skirstoma remiantis įstatymu, įmonės ja naudojosi legaliai.

„Nenorėčiau kalbėti už iniciatorius, kurie siūlė tokį platų naudojimą. Mes galime atsakyti labiau už savo vykdomą politiką. Tiesiog perėmėme tokią situaciją jau šiuo metu. (…) Kriterijai buvo per platūs. Naudojosi kai kurios veiklos, kurios karantino metu visai neblogai gyveno, nepatyrė jokių apribojimų, jiems gal net ir išaugo kažkokie užsakymai. Na bet valstybė buvo dosni, mokesčių mokėtojai buvo dosnūs, na ir tokiu būdu dar jiems subsidijavo papildomai, nors visiškai to nereikėjo“, – sako M. Lingė.

Jis patikina, kad ši priemonė nebus tęsiama 2021 metais ir gruodžio 31 diena yra paskutinė, už kurią dar bus skiriamos išmokos.

„Dabar mes šiek tiek judiname Užimtumo įstatymą, tą 41 straipsnį, bet esmė matyt būtų tokia, kad šitų poprastovinių subsidijų po naujųjų metų nebelieka po naujųjų. Jų galiojimas baigiasi su Naujaisiais metais. Vyriausybė jų tęsti nebesiūlo“, – sako M. Lingė.

Anot jo, įmonės toliau galės naudotis tik parama subsidijų metu ir dar mėnesį po jų.

„Delfi“ pasiteiravo verslininkų paaiškinimų, kodėl jiems buvo reikalinga tokia parama – jų paaiškinimuose kalbama apie didžiulį buvusį neapibrėžtumą.

Užimtumo tarnyba įvardija, kaip įmonės gudravo

Užimtumo tarnybos atsiųstame komentare įvardijama, kad dalis įmonių įsigudrino keisti darbo sutartis iš terminuotų į terminuotas, kad gautų papildomų subsidijų. O kai subsidija sumažėdavo, vėl būdavo skelbiamos prastovos, kad subsidijos būtų atnaujintos.

„Darbdaviai galimai naudojasi subsidijomis, įdarbindami darbuotojus tik subsidijos laikotarpiui“, – dar viena piktnaudžiavimo būdą pastebi Užimtumo tarnyba.

Prastovos būdavo skelbiamos net ir kelioms valandoms, kad darbdaviai tik pasinaudotų subsidijomis po prastovų.

„Nemaža dalis subsidijos po prastovų gavėjų sudaro įmonės, įtrauktos į VMI patvirtintą nukentėjusių nuo COVID sąrašą, nors realybėje jos veiklų nestabdė ir į prastovas žmonių neleido“, – komentuoja Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba
Foto: Bendrovės archyvas

Dar užfiksuoti netgi atvejai, kai sumažėjus paramai, darbdaviai darbuotojus atleido, o į jų vietą pakeisti kiti, gaunantys didesnį atlygį – atitinkamai mokant didesnę subsidiją, fiksavo Užimtumo tarnyba.

Užimtumo tarnyba paaiškina, kad įprastai įmonėms mokama subsidija už darbuotojus, grįžusius po prastovų, dirbančius nuo COVID-19 nukentėjusiose įmonėse, negali būti didesnė nei 607 eurai.

Išimtis – dvigubai didesnės subsidijos gali būti taikomos įmonėms, kurios įtrauktos į dviejų ministrų patvirtintą sąrašą veiklų, „orientuotų į pažangias technologijas, žinioms imlias paslaugas, žaliojo kurso tikslų siekimą ir socialinį dialogą“. Šioms įmonėms viršutinė subsidijos riba jau siekia iki 1214 eurų.

Subsidijos palaipsniui mažinamos per procentinę atlyginimo dalį, pvz., pirmus du mėnesius mokama arba atitinkamai 100 proc., arba 70 proc. atlyginimo, trečią–ketvirtą mėn. – 50 proc., o penktą ir šeštą – 30 proc. priskaičiuoto darbo užmokesčio. Tačiau daliai ir tokie limitai nesuveikė.

„Jei įmonėje dirbantiems darbuotojams yra mokamas, pvz., 4500 eurų atlyginimas, tai jis visus šešis subsidijavimo mėnesius gali gauti maksimalią 2 MMA dydžių subsidiją“, – teigiama Užimtumo tarnybos komentare.

Gruodžio 16 d. Užimtumo tarnybos duomenimis, po prastovų subsidijų išmokėta 496,36 mln. Eur.

Konkurencijos taryba mato valstybės pagalbos požymių

Už valstybinę konkurencijos politikos priežiūrą atsakinga Konkurencijos taryba šio subsidijų paketo netgi nevertino.

„Jūsų minėtai priemonei valstybės pagalbos taisyklės nėra taikomos, todėl finansavimo teikimo sąlygos su Konkurencijos taryba derintos nebuvo, tad dėl jų negalime pateikti ir savo vertinimo“, – teigiama komentare.

Preliminariu Konkurencijos tarybos vertinimu, yra valstybės pagalbos požymių, papildoma laiške.

Valstybės pagalbos priemones reikia derinti su Europos Komisija, kitu atveju gresia sankcijos.

Delfi publikacijos apačioje pateikia didžiausias paramos sumas gavusias kompanijas.

Per 10 mln. eurų gavusi „SBA grupė“ įdarbino naujų darbuotojų ir didino algas

„SBA grupė“ gavo per 10 mln. eurų subsidijų darbo užmokesčiui kompensuoti. Grupės valdoma „Klaipėdos baldai“ gavusi 3,07 mln. eurų, užima pirmąją įmonių sąrašo poziciją. Čia birželį-spalį buvo remiama apie 700 darbo vietų, vidutiniškai išmokant po maždaug 470-1030 eurų per mėnesį vienai remiamai darbo vietai.

„Visagino liniją“ pasiekė 2,6 mln. eurų, čia buvo remiama per 700 darbo vietų, „Šilutės baldai“ gavo 2,1 mln. eurų subsidijų už maždaug 650 darbuotojų, „Germanika“ – 1,67 mln. eurų už 450 darbo vietų, „Kauno baldai“ – 0,5 mln. Eur už 300 darbo vietų.

Trikotažo gamintoja „Utenos trikotažas“ gavo 1,39 mln. eurų subsidijų už maždaug 430 darbuotojų. Tačiau parama naudojosi ir kitos mažesnės grupės įmonės, baigiant pačia UAB „Koncernas SBA“, kur 25 darbuotojų darbo vietos apsaugotos išmokėjus 44 tūkst. eurų.

SBA viceprezidentė Jolanta Grašienė komentuoja, kad pavasarį dėl pandemijos staigiai uždarius baldų parduotuves pagrindinėse mūsų eksporto rinkose, krizė smogė didele jėga.

Baldų gamykla

„Priverstinai sustabdytos visos mūsų baldų sektoriaus įmonės, piko metu prastovose buvo 2859 žmonės, pajamos krito beveik dviem trečdaliais, tad susidūrėme su didžiuliu likvidumo šoku. Nors SBA grupės gamybinių įmonių veikla didžiąją dalimi buvo sustabdyta, tačiau darbuotojų neatleidome, o paskelbėme prastovą karantino pagrindu. Todėl mūsų įmonės, kaip ir dauguma kitų nukentėjusių verslų, pagal Užimtumo įstatymą įgijo teisę į subsidijas, kuriomis iš dalies kompensuojamas į prastovas išleistų, o vėliau sugrįžusių darbuotojų darbo užmokestis“, – paaiškina J. Grašienė.

Pasak jos, subsidijos naudotos darbuotojų atlyginimams ir padėjo pasiekti esminį tikslą – išsaugoti darbo vietas.

„Maža to, SBA baldų sektoriuje priverstinai stabdžius fabrikus per šiuos metus pavyko ne tik išsaugoti daugumą darbo vietų, bet ir papildomai įdarbinti beveik 170 žmonių. Tekstilės sektoriuje „Utenos trikotažas“ taip pat išlaikė didžiąją dalį darbuotojų, nors pandemija į šio sektoriaus darbo vietas kėsinasi itin stipriai“, – komentuoja viceprezidentė.

Ji paaiškina, kad valstybės pagalba leido tęsti strateginius projektus, baigti „Klaipėdos baldų“ pajėgumų plėtros projektą – įdarbinta papildomai 80 žmonių. Buvo pastatytas logistikos centras ir baigta visiškai nauja baldų komponentų gamykla – dar 75 darbo vietos.

Per tris šių metų ketvirčius „Utenos trikotažo“ pajamos palyginti su pernai buvo smukusios 12 proc., o baldų sektoriuje – 8 proc., tačiau patikinama, kad būta mėnesių, kai pajamų kritimas siekė ir 60 procentų.

„Pastaruosius mėnesius situacija buvo pradėjusi taisytis, tačiau dabar akivaizdu, kad pandemijai plintant dar nematytais tempais ir kasdien daugėjant pranešimų apie baldų parduotuvių uždarymus mūsų rinkose Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitur, šių metų pardavimai bus mažesni, o kitų metų pirmoji pusė – labai įtempta. Vien šį ketvirtį dėl pandemijos jau buvo sustabdyta „Kauno baldų“ veikla, stojo tekstilės įmonė „Šatrija“, panašu, kad kuriam laikui stos ir baldų įmonė „Germanika“ Šilutės rajone“, – informavo J. Grašienė.

SBA vertina, kad 2020-aisiais baldų sektoriaus pajamos bus iki 10 proc. mažesnės.

„Vis dėlto, nekeitėme dar anksčiau priimtų sprendimų ir šiemet padidinome darbo užmokestį daugumai darbuotojų. Tai nėra vienkartinis veiksmas, tai – ilgalaikis įsipareigojimas darbuotojams, kuris įmanomas tik tuo atveju, jei verslas išgyvena stabilų arba augimo periodą. Šiuo metu taip nėra“, – sako J. Grašienė.

Ji pabrėžė, kad SBA baldų sektoriaus įmonės yra pervedusios į valstybės biudžetą visus laikinai atidėtus mokesčius.

Vakarų medienos grupė žada sukurti 1000 naujų darbo vietų

Vakarų medienos grupė“ (VMG) taipogi aktyviai naudojosi subsidijomis: „Klaipėdos mediena“ gavo 2,12 milijono eurų už maždaug 440 darbuotojų, „Sakuonai“ teko 1,59 mln. Eur už 550 darbuotojų, pati VMG gavo 543,6 tūkst. eurų subsidijų už maždaug 125 darbuotojus, „VMG Technics“ – 441 tūkst. eurų už maždaug 100 darbuotojų.

„Valstybės pasiūlyti finansiniai instrumentai buvo savalaikė ir stipri paskata ne tik žiniasklaidos priemonėms, bet ir kitiems verslams, ypač pramonei. Jie leido sušvelninti rizikas ir išlaikyti tvarų verslą, kuris yra šalies ekonomikos ir visų piliečių gerovės pamatas“, – VMG grupės atstovė ryšiams su visuomene Gerda Šešplaukytė.

„Delfi“ bendrovė straipsnyje aprašomomis subsidijomis nesinaudojo, tai jokios įtakos publikacijos turiniui neturi. Parama naudojosi dalis kitų žiniasklaidos priemonių.

VMG atstovė paaiškino, kad subsidijos leido išsaugoti 1,7 tūkst. darbo vietų skirtinguose šalies regionuose, nemažinti ir laiku mokėti žmonėms atlygį, nesutrikdyti atsiskaitymų kitiems verslams, bet ir tęsti didelę pridėtinę vertę šalies ekonomikai kuriančius projektus. Nurodoma, kad įmonių veikla yra orientuota į pažangių technologijų gamybą, žinioms ir technologijoms imlias paslaugas, todėl darbo užmokesčio kompensavimui skirtas atitinkamas dydis.

„Mūsų įgyvendinami projektai regionuose 2020-2023 m. sukurs per 1000 naujų, aukštos pridėtinės vertės darbo vietų. Taip pat išliekame tarp didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. Į šalies biudžetą 2019 m. sumokėjome beveik 13 mln. eurų. Planuojame, kad šiemet mūsų įnašas sieks per 14 mln. eurų“, – paaiškina G. Šešplaukytė.

Per pirmąjį karantiną skirtingose grupės įmonėse nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių buvo apribota gamyba, stojo logistikos grandinė, žaliavos tiekimas, sutriko atsiskaitymai. Grupė informavo, kad į prastovas buvo išleidusi apie pusę dirbančių darbuotojų.

„Dabar, antrojo karantino metu, grėsmės bei neapibrėžtumas ir Lietuvos, ir pasaulio ekonomikose vėl stiprėja. Tačiau mūsų įsipareigojimai darbuotojams, tiekėjams, partneriams ir pačiai valstybei išlieka ir jų laikomės. Sunkmetį išnaudojome kaip galimybę strategiškai persitvarkyti, užtikrindami veiklos tvarumą. Nebesinaudojame subsidijų instrumentu ir pagal su VMI suderintą grafiką grąžinome 1,2 mln. eurų nepriemokos sumos“, – vardija įmonės atstovė.

„Apple“ ir kitų gamintojų platintojai taipogi buvo remiami

Nors ne kartą skelbta, kad per pandemiją netgi išaugo kompiuterinės technikos pardavimai, technikos platintojai taipogi naudojosi subsidijomis, kad išsaugotų darbo vietas.

Tarp jų, „Acme Grupės“ įmonės. Grupei priklausanti IT, buitinės technikos, periferijos, namų elektronikos, verslas verslui produktų platintoja „ACC Distribution gavo 360,5 tūkst. eurų subsidijų, padengiančių dalį darbuotojų darbo užmokestį – buvo remiama apie 120 darbuotojų.

„AVAD Baltic“, kuri yra „Apple“ įgaliotas platintojas Baltijos šalyse, gavo 31,6 tūkst. Eur išmokų už vidutiniškai 13 darbuotojų – po 607 eurus per mėnesį. Ši bendrovė nebuvo skelbusi prastovų, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Apple / Julian O'hayon nuotr.
Foto: Unsplash

Priežiūros ir remonto paslaugas teikianti „Servisa ICT“ už 29 darbuotojus gavo 73 tūkst. eurų. „ACME Valda“ – 78,3 tūkst. eurų už 44 darbuotojus.

„Šių metų pradžioje, kai Lietuva paskelbė visuotinį karantiną dėl COVID-19, mūsų bendrovių grupė gyveno labai dideliame neapibrėžtume. Antrasis metų ketvirtis mums, kaip ir daugeliui Lietuvos įmonių, tapo krizine situacija, privertusia leisti darbuotojus į prastovas. Be šių iššūkių, patyrėme ir kitų pandemijos sukeltų sunkumų: pasikeitė klientų poreikiai, sutriko mokėjimai ir prekių tiekimas, uždarius kino teatrus – sustojo mūsų kino platinimo verslas, turėjome visas funkcijas ir darbus perorientuoti, kad jie galėtų vykti iš namų, o kai kuriuos darbus tęsėme daliniu prastovų režimu“, – paaiškina UAB „ACME Grupė“ direktorius Sergejus Artemiukas.

Anot jo, nebuvo iki galo aišku, ar pavyks tęsti veiklas, kaip įprasta, pasibaigus karantinui, dėl to buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą subsidijų darbuotojų užmokesčiams po prastovų.

„Pagrindinis mūsų tikslas buvo ir tebėra – suvaldyti situaciją, išsaugoti visus darbuotojus ir užtikrinti veiklos tęstinumą“, – teigia vadovas.

Tuo metu grupei priklausanti „ACC Distribution“ šiemet gali netgi gauti didesnes pajams nei pernai.

„Vertinant „ACME Grupei“ priklausančios UAB „ACC Distribution“ pajamas, metų viduryje buvo planuotas pajamų kritimas, dabar matome, kad kritimo nebus. Kol kas dar anksti kalbėti apie galutinius finansinius rezultatus už 2020 metus, nes juos turėsime tik kitais metais, atlikus finansinį auditą. Šiuo metu esame susitelkę ir fokusuojamės į kaštų valdymą bei užsakymų įvykdymą, nors iššūkių tai padaryti netrūksta: išlieka tie patys tiekimo grandinės sutrikimai, kyla transporto kainos, o rinkoje jaučiamas bendras neapibrėžtumas dėl to, kokia situacija bus nebūtino vartojimo prekių segmente, taip pat vis dar uždaryti kino teatrai, darbuotojų darbas vyksta nuotoliniu būdu ir pan.“, – dėsto S. Artemiukas.

ATEA naudojosi tiek, kiek būtina užtikrinti veiklos tęstinumą

Didžiausiai Baltijos šalyse informacinių technologijų sprendimų grupė „Atea“ taipogi naudojosi subsidijomis darbo vietų išsaugojimui, tačiau ne visus 6 mėnesius: UAB „ATEA“ birželį-rugsėjį gavo 624,8 tūkstančio eurų subsidijų, buvo remiamos 145-148 darbo vietos, vidutiniškai išmokant po 1000-1140 eurų vienai darbo vietai. Grupei priklausanti „Biznio mašinų kompanija“ (BMK) gavo 154,9 tūkst. eurų, buvo remiamos 38 darbo vietos, o „EIT Sprendimai“ gavo 139 tūkst. eurų, remiant 28-39 darbo vietas.

Grupės administracijos atsiųstame komentare teigiama, kad dėl paramos kreiptasi įvertinus subsidijų poreikį ir būtinumą.

„Norėtume pažymėti, kad ATEA grupės įmonės naudojosi valstybės taikomomis paramos priemonėmis tik tiek, kiek tai buvo būtina siekiant užtikrinti veiklos tęstinumą. Pavyzdžiui, ATEA grupės įmonės nesinaudojo mokesčių atidėtu mokėjimu ir kiekvieną mėnesį mokėjo ženklias mokesčių sumas į biudžetą. Pavyzdžiui, 2020 metais per 11 mėn. vien ATEA, UAB sumokėjo beveik 7 mln. eurų mokesčių, nors turėjo galimybę ir teisėtą pagrindą pasinaudoti sąlygomis ir atidėti mokėjimus“, – komentuoja bendrovė.

Paaiškinama, kad ATEA grupės įmonės parduoda ne tik IT prekes ir paslaugas nuotoliniu būdu, bet ir teikia įvairias paslaugas, kur reikalingas ir fizinis kontaktas.

Foto: Shutterstock

„Pavyzdžiui, BMK teikia spausdinimo paslaugas, instaliuodama vaizdo ir garso sprendimus aptarnauja viešus renginius ir didelę mažmeninio sektoriaus dalį, kuriam sustojus nėra galimybės vykdyti susijusias paslaugas. Be to, didelė klientų dalis atsisakė arba atidėjo tam tikrų paslaugų vykdymą, siekdamos sumažinti COVID-19 užsikrėtimo riziką. Įmonės norėjo išlaikyti esamus darbuotojus ir turėti galimybę teikti tokias paslaugas ateityje, todėl nusprendė pasinaudoti valstybės siūlomomis valstybės paramos priemonėmis. Pabrėžiame, kad subsidijų dėka darbuotojams nebuvo mažinamas darbo užmokestis ar kitaip bloginamos darbo sąlygos. Maksimaliai išsaugotos darbo vietos ir žmonių socialinės garantijos, tęstinis užimtumas ir pajamos“, – paaiškina grupė.

Įmonė paaiškina, kad daliai darbuotojų buvo skelbtos prastovos, iškilo rizika jų darbo vietoms. Užimtumo duomenys rodo, kad daugiau darbuotojų išleidusi į prastovas buvo BMK – 42-56 darbuotojai balandį-birželį, o EIT 15 darbuotojų prastovose buvo liepą.

„Natūralu, kad įmonės nori išlaikyti gerai vertinamus ir taip sunkiai surandamus gerus specialistus, kol yra laikinų sunkumų. Pabrėžiame, kad subsidijų dėka darbuotojams nebuvo mažinamas darbo užmokestis ar kitaip bloginamos darbo sąlygos“, – rašoma komentare.

Dar šiemet spalio 28 dieną BNS skelbė ATEA pernykščius veiklos rezultatus, bendrovės pateikiamoje ataskaitoje buvo rašoma, kad jos sudarymo dieną COVID-19 pandemijos įtaka bendrovės finansiniams rezultatams nėra apskaičiuota, tačiau vadovybė vertina, kad dėl pandemijos bendrovės veiklos tęstinumas nenukentės.

„Geri įmonės rezultatai buvo grįsti ankstesnių projektų, kurie pasibaigė praėjusiais metais, rezultatais. Be to, ATEA grupės įmonėms priklauso ir kitos įmonės, kurių veikla susidūrė su dideliais iššūkiais dėl COVID-19. ATEA grupės įmonės elgiasi atsakingai ir naudojosi valstybės siūlomomis paramos priemonėmis tik tiek, kiek būtina. Pavyzdžiui, nesinaudojo mokesčių atidėtu mokėjimu, o kiekvieną mėnesį mokėjo mokesčius į biudžetą, nors turėjo galimybe pasinaudoti tokiomis sąlygomis ir atidėti mokėjimus“, – paaiškina bendrovė.

„Vilniaus baldai“ per pirmą karantiną patyrė šoką

Biržoje akcijas kotiruojanti „Vilniaus baldai“ yra viena iš didžiausių subsidijų gavėjų – 2,4 mln. eurų po prastovų išmokėti už maždaug 550 darbuotojų, vienam darbuotojui tekusi suma svyravo nuo 574 eurų iki 1080 Eur per mėnesį.

„Vilniaus baldų“ generalinis direktorius Jonas Krutinis paaiškina, kad per pirmąjį karantiną daugelyje valstybių buvo uždaromos ir pagrindinio įmonės kliento („Ikea“) parduotuvės, o tai nulėmė drastišką užsakymų apimčių sumažėjimą.

„Bendrovės pardavimai per savaitę krito nuo 1,5 mln. eurų iki 0,3 mln. eurų, dėl to išaugo įsiskolinimai tiekėjams. Kadangi dirbame su vienu pagrindiniu klientu, vyraujant dideliam neapibrėžtumui dėl ateities, turėjome sustabdyti tiek produkcijos gamybą, tiek ir naujojo fabriko Trakų rajone įrengimo darbus“, – paaiškina J. Krutinis.

Gamybą imtasi stabdyti nuo kovo 20 dienos, į prastovas buvo išleista 80 proc. įmonės darbuotojų, o gamyba palaipsniui buvo atnaujinama nuo gegužės 3 dienos.

„Trečiąjį bendrovės finansinių metų ketvirtį (kovą–gegužę) pardavimai susitraukė 47 proc. ir siekė 10,6 mln. eurų, o grynasis nuostolis buvo 0,6 mln. eurų. Dėl pandemijos smarkiai kritus bendrovės pardavimams, turėjome iš esmės dvi išeitis. Pirmoji – operatyvus sąnaudų mažinimas, įšaldant naujojo fabriko projektą, atsisakant tiek esamų, tiek ir ateičiai suplanuotų darbo vietų. Kalbant apie esamas darbo vietas, tuo metu būtume turėję atsisakyti maždaug 200 darbuotojų“, – paaiškina bendrovės vadovas.

Antroji išeitis buvo kreiptis pagalbos į valstybę ir taip pasirinkti prastovų bei darbo vietų išsaugojimo kelią, vėliau ieškant galimybių sukurti ir naujų.

„Darbo vietų išsaugojimas yra kompleksinis procesas – pirmiausia, pasitikėdami atsakingų institucijų viešai skelbta informacija, pasirinkome išleisti darbuotojus į prastovą, tuo metu jiems užtikrinant geresnes finansines sąlygas, nei privalomas garantuoti minimumas, ir tik vėliau, atsiradus galimybei, kreipėmės dėl subsidijų kaip nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusi įmonė“, – patikina J. Krutinis.

Išsaugotos darbo vietos bendrovei leido tęsti veiklą – grįžti prie suplanuotų projektų įgyvendinimo ir kurti naujas darbo vietas: „Tęsdami suplanuotų projektų įgyvendinimą po prastovų sukūrėme apie 110 naujų darbo vietų. Priešingu atveju visi šie procesai būtų vykę kur kas lėčiau – lėčiau atsistodami ant kojų patys, kur kas lėčiau galėtume įgyvendinti planus ir kurti darbo vietas“.

Sunkvežimių komponentų gamintoja turėjo sutelkti visus išteklius

Antra pagal gautos subsidijos dydį – UAB „PKC Group Lithuania“, Panevėžyje gaminanti komercinių sunkvežimių elektros įrenginius. Jai po prastovų skirta 2,97 mln. Eur subsidijų už maždaug 1100 darbuotojų.

„Šiemet PKC verslą ir operacijas Lietuvoje paveikė COVID-19 pandemija. Todėl mes sutelkėme visas įmanomas priemones ir išteklius, kad išlaikytume darbuotojus ir išlaikytume verslą, pritaikydami savo gamybos apimtis prie dinamiškų rinkos paklausos pokyčių. Viena iš šių priemonių buvo kreiptis dėl viešai prieinamos Vyriausybės pagalbos, už kurią esame labai dėkingi, kadangi ji leido išlaikyti darbuotojus. Kadangi rinkos išlieka labai nepastovios, ateinančiais mėnesiais išliekame itin lankstūs, kad padarytume viską, kas įmanoma šiuo sunkiu metu“, – komentarą pateikė įmonė.

Visą subsidijų sąrašą galima rasti Užimtumo tarnybos puslapyje.