„Griežtas karantinas tik nuo gruodžio ir dėl to žymiai mažesnė dalis šiuo metu kreipiasi dėl darbo užmokesčio kompensacijų. Didžiausio srauto tikimės sulaukti sausio mėnesį, kai bus mokamos subsidijos už gruodį. Tai bus antras pikas, kokį turėjome balandį“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo I. Balnanosienė.
Pasak jos, balandžio mėnesį prastovose buvo apie 290 tūkst. darbuotojų. O šiuo metu – maždaug trečdalis šio skaičiaus.
Kitą mėnesį tikimasi sulaukti besikreipiančių 24–25 tūkst. darbdavių.
„Gali būti, kad prastovose bus panašiai tiek žmonių, kiek pirmojo karantino metu“, – teigė ji.
Užimtumo tarnybos vadovės duomenimis, prastovose daugiausia yra tų sektorių darbuotojai, kurių veikla neatsinaujino nuo pavasario – turizmo, viešbučių. Taip pat maitinimo įstaigų, renginių organizavimo, aviacijos ir kt.
Nedarbo lygis šalyje šiuo metu siekia 16,1 proc., tačiau jau dvi savaites rodiklis išlieka gana stabilus.
„Galime sakyti, kad valstybės pagalbos formos veikia, verslas drąsiau jomis pasinaudoja ir daugiau darbuotojų lieka savo darbo vietose palyginus su pirmuoju karantinu, kai nedarbas augo beveik po 0,1 procentinio punkto per dieną“, – kalbėjo I. Balnanosienė.
Anot jos, laisvų darbo vietų per mėnesį registruojama apie 30 tūkst., tačiau labiausiai nukentėjusių sektorių darbuotojams darbą susirasti sudėtinga, jiems siūloma persikvalifikuoti.
„Laisvas darbo vietas registruoja to paties profilio įmonės. Paklausūs darbuotojai yra statybos, logistikos sektoriuose, sandėliavimo. O tiems, kurie yra praradę darbą minėtose srityse, darbą pagal specialybę susirasti yra sudėtinga“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Užimtumo tarnybos vadovė.
Jos teigimu, darbo paieškos išmoka šiuo metu mokama daugiau nei 250 tūkst. žmonių.
