Nuo sausio 1-osios, keliaujant į Jungtinę Karalystę (JK) ilgesniam nei 90 dienų laikotarpiui per 180 dienų, reikės vizos. Norint kartu vežtis augintinį, procedūros taps sudėtingesnės. Perkant prekes iš JK esančių e. parduotuvių – Lietuvoje prekes gali tekti deklaruoti muitinei ir mokėti PVM.

Tačiau verslui atlėgo didžiausias nerimas – pasiekus prekybos susitarimą dėl laisvos prekybos jau aišku, kad nebus taikomi papildomi muitų tarifai ar kvotos. Teliks prisitaikyt prie pasienio patikrų ir griežtesnių biurokratinių reikalavimų.

„Didžioji staigmena, kad susitarimą pavyko pasiekti, nes jo buvo siekiama pakankamai ilgai – 10 mėnesių ilgų, sudėtingų derybų 11-oje sričių. Apskritai ilgą laiką buvo dvejojama, ar iš viso jį bus įmanoma pasiekti, o jo tikrai reikėjo. Kaip žinia, nuo sausio 1 dienos, jei nebūtų pasiektas susitarimas, tai ES ir JK santykiai būtų atsidūrę tam tikrame teisiniame vakuume, arba daug blogesnėje reguliacinėje aplinkoje“, – „Delfi Tema“ laidoje paaiškino Lietuvos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje laikinasis reikalų patikėtinis, ambasadorius Simonas Šatūnas.

Anot jo, svarbiausia yra teisinis aiškumas, kurį pasiektas susitarimas užtikrina.

„Kalbant apie prekybą prekėmis ir paslaugomis, tai prekės ir paslaugos nei mūsų piliečiams, nei verslui, nei Didžiosios Britanijos verslui, jos nebrangs, nes neįvedami nei papildomi tarifai, nei tarifinės kvotos. Tik turime suprasti, kad vis tiek Didžioji Britanija išstojo iš ES vieningos rinkos – tai reiškia, nors prekių judėjimas vyks be tarifų ir be tarifinių kvotų, tačiau tam tikrus dokumentus ir formalumus vis tiek reikės pildyti“, – teigia S. Šatūnas.

Simonas Šatūnas
Foto: Asm. albumo nuotr.

Sudėtingiau bus prekiauti licencijuojamomis prekėmis, pvz., tabaku ar pan. – gali tekti gauti licencijas iš JK institucijų.

Ar susitarimas yra geriausias įmanomas scenarijus?

„Žinote, skyrybose turbūt nebūna idealių scenarijų ir nei viena nei kita pusė nepasiekia maksimaliai geriausių rezultatų kiekvienai pusei. Bet turbūt dabartinis rezultatas tikrai geras abiem pusėms ir turbūt geras pirmiausia ES verslui, piliečiams ir studentams, kurie nuo sausio 1 d. vienaip ar kitaip turės prekiauti, keliauti ar toliau mokytis Didžiosios Britanijos institucijose“, – patikina S. Šatūnas.

Jis pripažino, kad yra sričių, kuriose „pavyko pasiekti įmanomą žemiausią kompromisą, tinkamą abiem pusėm“, tačiau patikino, kad nederėtų vertinti, ar kažkuri pusė „pralošė ar išlošė“.

„Išlošė šiek tiek visi. O sprendimo, kurį kadaise priėmė JK politikai ir piliečiai, referendume nutarę išstoti, jau nebėra ko ir vertinti. Reikia bandyti adaptuotis ir gyventi naujose aplinkybėse“, – tvirtina S. Šatūnas.

Viliasi, kad eilių nebus

Nauja koronaviruso atmaina buvo laikinai sustabdžiusi transporto srautus tarp Jungtinės Karalystės ir kontinentinės Europos, dėl to susidarė tūkstančių vilkikų eilės. Nesitikima, kad panašus scenarijus galėtų pasikartoti sausio 1-ąją, kai atsiras pasienio patikra.

„Mes labai tikimės, kad ne. Tam kaip įmanoma anksčiau siekėme ir raginome įvairias institucijas sekti, kokių galimų reikalavimų reikės laikytis mūsų verslui vežant prekes į Didžiosios Britanijos rinką. Mes tikimės, kad tiek muitinės tarpininkai savo darbą atlieka, tiek stebi atidžiai JK vidaus reikalų ministerijos puslapį ir kitus, muitinės puslapius,kokių reikalavimų reikės, ir atitinkamai ruošiasi dokumentų pildymui“, – tikisi S. Šatūnas.

Brexit

JK sutiko užtikrinti „vienodas žaidimo taisykles“

Pagal susitarimą JK ir ES toliau užtikrins bendrus darbuotojų teisių standartus, daugelį socialinių ar aplinkos apsaugos reikalavimų. JK neturės laikytis ES teisės, bet iš JK tikimasi, kad ji užtikrins lygias konkurencijos sąlygas. JK sutiko užtikrinti bendruosius principus teikiant valstybės pagalbą, rašo BBC.

Pasak S. Šatūno, numatyta daug mechanizmų, kad JK ar ES nepriimtų vienašališkų sprendimų.

„Kartu buvo sutarta, kad nei viena pusė, ypač JK pusėje, nebūtų tokių paslėptų valstybės pagalbos elementų savam verslui, kuris tada šiek tiek nekonkurencinėmis arba geresnėmis sąlygom galėtų tiekti savo prekes ar paslaugas ES vidaus rinkai. Ir kaip jo pasekmė buvo numatytas ginčų sprendimų mechanizmas. Mechanizmas bus visaapimantis, abiejų pusių teisininkus vienijantis ir darbo grupes kuriantis, kuriame būtų sprendžiami ginčai, jeigu viena ar kita pusė liktų nepatenkinta vienos ar kitos pusės taikomomis priemonėmis. Turbūt gyvenime visko pasitaikys, bet tam yra pakankamai nemažai priemonių instrumentų numatyta, teks dirbti toliau“, – sako S. Šatūnas.

Nebelieka „Erasmus“, studijos JK pabrangs

Jungtinė Karalystė nebedalyvaus Europos studentų mainų programoje „Erasmus“ ir ją keis atskira schema, pavadinta pagal matematiką Alaną Turingą, anksčiau BBC pranešė JK ministras pirmininkas Borisas Johnsonas. Taip pat ES piliečiai nebegalės tikėtis tokių pačių lengvatinių sąlygų, valstybinių paskolų, stodami į JK universitetus

„Kalbant apie studentus, čia turbūt vienas įdomiausių ir sudėtingiausių klausimų. Kaip žinia mokslas visiems ES studentams, kurie ketina studijuoti Didžiojoje Britanijoje, brangs ir atsiras papildomi reikalavimai, jei studentai norės stoti į aukštąsias mokyklas. Reikės įrodyti ir aukštosios mokyklos priėmimą, parodyti turimas pajamas, pademonstruoti, kad galės apmokėti mokslą. Tai turbūt čia viena tokių rimtesnių naujovių ir pasekmių mūsų studentams“, – sako s. Šatūnas.

Tai galėtų paveikti apie 1500 asmenų kasmet – maždaug tiek studentų važiuodavo kasmet mokytis į aukštąsias mokyklas JK.

Lietuvos piliečiai, kurie gyvena JK ir jau turi įgiję nuolatinio gyventojo statusą, tokių yra virš 200 tūkst., neturėtų pajusti jokių pokyčių.

„Jiems gyvenimas ir įvairios paslaugos, teisinės paslaugos, aplinka, neturėtų keistis“, – patikina ambasadorius.

Derybos tęsis: dėl gynybos ir kitais klausimais

Pasiektu susitarimu dar nėra padėtas galutinis taškas britų ir ES derybose.

„Yra daug sričių, dėl kurių ES ir Didžioji Britanija turės dar pakankamai padirbėti randant bendrus sutarimus. Pvz., dėl bendradarbiavimo saugumo ir gynybos srityje, kur iš tikrųjų daugeliu atveju, mūsų abiejų interesai sutampa. Kalbant apie praktiškesnius klausimus, manau kad dar tikrai bus daug pokalbių ir derybų dėl pildomo susitarimo dėl tam tikrų mokesčių, dėl PVM, dėl aviacijos. Negaliu iki galo jų išvardyti, manau, kad daugiau paaiškės kitų metų pirmą ketvirtį – bus peržiūrima, kaip susitarimas taikomas, kokių papildomų susitarimų dar reikia, bet bus sričių, kur reikės tikrai ar dviejų šalių, ar ES-JK lygiu naujų susitarimų“, – patikina S. Šatūnas.

Jis paaiškina, kad vertybinės JK ir ES darbotvarkės pasaulio arenoje dažnai sutampa, tokiais klausimas kaip bendradarbiavimas mokslo, klimato kaitos, saugumo ir gynybos srityse. Tikimasi, kad pavyks tikslus šiose srityse ir toliau suderinti.

ES kitų metų prioritetai: klimato kaita, atsigavimo fondas, dialogas su JAV

Ambasadorius patikina, kad po „Brexit“ ES telksis į pagrindinius prioritetus.

„Kalbant apie kitą dienotvarkę, tai vienareikšmiškai – klimato kaitos tikslų pasiekimas. Dėl to jau gerą pusmetį vyko diskusijos tarp vadovų, tarp ministrų. Kitą pusmetį mes imsimės turbūt derėtis dėl konkrečių teisės aktų, kaip klimato kaitos padidintus tikslus turėtume pasiekti, kokių priemonių reikia, kokio finansavimo“, – sako S. Šatūnas.

Antru prioritetu jis įvardija atsigavimo fondo pinigų panaudojimą ir ekonomikos atstatymą, pereinant prie žalios ir skaitmeninės ekonomikos.

„Kalbant apie užsienio politiką, manau, kad mes toliau sieksime aktyvaus sustiprinto dialogo su naująja JAV administracija. Labai tikiuosi, kad toliau atidžiai įvertinsime ir sieksime įvertinti Baltarusijos režimo veiklą savo piliečių atžvilgiu. Turbūt matėte, kiek daug buvo padaryta per pastaruosius kelis mėnesius, įvestos sankcijos, trys sankcijų paketai. Deja, situacija Baltarusijoje, kaip žinia, nesikeičia. Labai tikimės kad visos Europos dėmesio centre išliks ir šita valstybė ir jos piliečių situacija“, – vylėsi ambasadorius.

T. Povilauskas: susitarimo poveikis bus teigiamas

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas patikina, kad susitarimo poveikis ekonomikai bus teigiamas, mat prekybos neribos muitai ar kvotos – tai „gera naujiena neigiamame „Brexit“ fone.

Atitinkamai, ir poveikis ekonomikai Lietuvoje gali būti nykstamai mažas.

„Prieš metus, kai buvo vertinamas blogiausias scenarijus, kietasis „Brexit“ be susitarimo, buvo įvertinama galima neigiama žala Lietuvai ne tiesiogiai iš prekybos, bet dėl galimo chaoso visoje ES. Tai darydavome prielaidą, kad poveikis galėtų siekti 1-2 proc. per metus, tiek 2021 m. BVP galėtų būti mažesnis dėl kietojo „Brexit“. Tai dabar panašiau, kad ta žala tikrai bus minimali. Verslai jau nuo „Brexit“ pradžios darėsi namų darbus, ypač pastaraisiais mėnesiais buvo aišku, kad atsiras muitinės procedūros, sertifikavimo reikalai ir panašiai“, – sako T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Lietuva daugiau į JK eksportuoja, nei iš jos importuoja, todėl eksportuotojams laisvos prekybos sutartis yra geriausias galimas scenarijus.

„Mūsų įmonėms prekyba su trečiosiomis šalimis nėra naujiena, tos procedūros yra žinomos. Turbūt artimiausiu metu vis tiek chaosėlio gali būti, ypač įžengiant į naujus metus – tai turbūt yra aktualiau transporto sektoriui“, – sako T. Povilauskas, ir skaičiuoja, kad transporto kompanijos iš reisų JK gauna apie 4-5 proc. pajamų.

Anksčiau išsakyti lūkesčiai dėl finansinių paslaugų kompanijų išsikėlimo iš JK į Lietuvą, anot T. Povilausko, nevirto dideliais pasiekimais.

„Ta nauda yra atėjusi, tik čia jau diskusijų klausimas, ar tai, kas atėję, yra daug, ar mažai, ar viršijo lūkesčius, ar neviršijo. Taip, tų įmonių, kurios teikia paslaugas iš Lietuvos, yra, geriausiai visiems žinomas „Revolut“ pavyzdys. Bet pasakyti, kad Lietuva atsiriekė didelę tų paslaugų pyrago dalį, tai manau, kad ne. Vis tiek didžiosios kompanijos susirado savo vietą buveinėms didžiuosiuose Europos finansų centruose, ir dažniausiai tai yra Frankfurtas“, – vertina T. Povilauskas.

Prognozuoja svaro kurso stiprėjimą

Ekonomistas vertina, kad geros naujienos gali sustiprinti svaro sterlingų (GBP) kursą.

„Reikėtų dar palaukti, kad tikrai visos pusės galutinai pasirašytų galutinį laisvos prekybos sutarties variantą. Tokiu atveju, jei viskas vyksta sklandžiai, per artimiausius du mėnesius, mes tikimės, kad svaro sterlingų kursas turėtų stiprėti. Jei dabar euras kainuoja apie 0,91 GBP, tai tikimės, kad euras šiek tiek susilpnės. Galvojame, kad kitais metais euro kursas silpnės ir leisis žemiau 0,9 GBP. Tiems, kas turi svarų sterlingų, didesnė tikimybė, kad svaras turėtų stiprėti“, – sako T. Povilauskas.

Tačiau vykti uždarbiauti į JK greičiausiai bus mažiau patrauklu dėl papildomų imigracijos procedūrų.

„Jungtinėje karalystėje be vizos bus galima būti tik 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, vėliau reikės vizos. Atsiranda biurokratiniai dalykai, kurie darys sunkesnį išvykimą padirbėjimui. Norintiems ilgiau pasilikti, reikės tiek nuolatinio, tiek nenuolatinio gyventojo statuso siekti, pasunkėjo galimybės dirbti ilgesniam laikui ir komandiruoti darbuotojus“, – patikina T. Povilauskas.

Daugiau nei 210 tūkst. lietuvių turi leidimus gyventi JK

Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Alvija Černiauskaitė pastebi, kad paskutinėmis dienomis padažnėjo klausimų, kaip gauti leidimą gyventi JK po sausio 1-osios.

„Dokumentus dar bus galima tvarkytis iki birželio pabaigos 2021 metų. Tačiau visi dokumentai ir įrodymai turės būti iki gruodžio 31d, 2020 metų. (…) Gruodžio mėnesį gana nemaža dalis suskubo tvarkytis dokumentus. Paskutinių duomenų neturime, tačiau yra virš 210 tūkst. žmonių, kurie jau susitvarkė“, – informavo A. Černiauskaitė.

Alvija Černiauskaitė
Foto: Alvija Černiauskaitė

Ji vardijo, kad labiausiai šalies lietuvių bendruomenę neramina keli klausimai: ar nebrangs telefoninis ryšys, taip pat kelionės į Europą apsunks dėl to, kad vykstant nuosavu automobiliu reikės žaliosios kortos.

„Gyventojai dažniausiai teiraujasi dėl tų paskutinės minutės pasiūlymų – jeigu aš atvykčiau į JK vienai dienai, pagyvenčiau tiesiog viešbutyje ir išvažiuočiau, ar aš galėčiau tvarkytis dokumentus – tai tikrai ne, nes dokumentai yra tvarkomi įrodant darbinius santykius, įrodant gyvenimą. Vieną dieną pagyvenus viešbutyje tikrai neužtenka. Tačiau tokių klausimų sulaukiame iš jaunų žmonių, kurie vėliau norėtų būti studentais“, – pastebi bendruomenės pirmininkė.