Pristatymo pradžioje, kalbėdamas apie priemonių paskirstymą, profesorius jas išskyrė į tris grupes. Jo teigimu, jas galima klasifikuoti pagal tai, kur jos buvo nukreiptos. Jis išskyrė priemones įmonėms, kurios sudarė sąlygas veiklos tęstinumo užtikinimui ir pagrindinėms paslaugoms, priemones darbuotojams ir priemones piliečiams.

Vėliau, kaip tikino, patys metodai, kuriais pasaulyje buvo stengiamasi kovoti su virusu, buvo suskirstyti į dar 6 kategorijas.

Kaip aiškino A. Guogis, pirmojoje galima išskirti laikinas išmokas grynaisiais. Jos buvo mokamos reguliariai, apibrėžtą laikotarpį ir buvo įvestos daugelyje šalių.

Antrajai kategorijai buvo priskirtos vienkartinės išmokos, kai šalys taikė specialias vienkartines išmokas pažeidžiamoms gyventojų grupėms ypatingais atvejais, susijusiais su sveikatos apsaugos kaštais, darbo praradimu ir pan. Taip pat šalyse pandemijos metu buvo padidinti jau egzistuojančių išmokų dydžiai, tarkime, kaip pateikė pavyzdį, padvigubinamas mokamų išmokų laikotarpis ir pan.

Ketvirtajai kategorijai priskirta tai, kad šalys su pandemija kovojo mokėdamos išmokas prieš reguliarią jų mokėjimo dieną, dažniausiai, kaip minima, tai susiję su pensijų gavėjais. Jiems išmokos buvo mokamos dieną anksčiau dėl išaugusios rizikos virusus apsikrėsti perpildytuose mokėjimų centruose.

Arvydas Guogis
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

Taip pat daug šalių, kaip pastebėjo, įvedė išmokas nukreiptas prieš skurdą.

„Šiais atvejais, pajamų ir turto testavimas buvo sumažintas, o dokumentų tvarkymo ir kitokios administracinės sąlygos buvo palengvintos“, – teigė profesorius.

Kaip šeštoji kategorija, kaip šalys tvarkėsi su koronavirusu, buvo išskirtas jau egzistuojančių išmokų apimties išlėtimas. Kai kurios šalys mokėdamos išmokas įtraukė iki tol neapimtas gyventojų grupes, išplėtė išmokų bazę.

„Tik noriu pasakyti, kad iš mano studijuotos užsienio pavyzdžių literatūros man susidarė įspūdis apie tris šalis – Suomiją, Urugvajų ir Naująją Zelandiją“, – pastebėjo profesorius.

Anot jo, Naujoji Zelandija, kalbant bendrai, yra tipiška ir liberali šalis, tačiau dabartiniu metu turi leiboristų vadovaujamą Vyriausybę, kuri pirmosios ir antrosios bangos metu puikiai suvaldė krizę tiek medicininiu, tiek ekonomikos, tiek socialinės politikos ir apsaugos požiūriu.

„Kas įdomu, tai Naujoji Zelandija socialinėms reikmėms nuo BVP skyrė 4 proc., kai šalimai esanti Australija teskyrė tik 1 proc. nuo BVP“, – kaip šalys kovojo su pandemija, lygino jis.

Tiesa, Suomija, pasak A. Guogio, taip pat pasižymėjo, mat jų sistema dar prieš virusą buvo pajėgi atlaikyti krizei.

„Tai tipiška gerovės valstybės modelio šalis, kuri jau iki pandemijos turėjo labai stipriai išvystytas gerovės sistemas, tiek socialinės apsaugos, tiek sveikatos apsaugos.

Jiems tereikėjo įvesti tik tris naujas priemones, nes visos kitos jau buvo ik tol. Tai rodo, kad valstybė buvo iš anksto pasiruošusi ir jos sistema buvo pajėgi atlaikyti tai“, – tikino profesorius.

Kaip paskutinę šalį jis įvardijo Urugvajų. Nors tikino, kad tai dažnai pamirštama šalis, jos sveikatos apsauga yra geriausia visoje Pietų Amerikoje.

„Kas man įstrigo, tai nepasiturintiems asmenims skiriamas prekių krepšelis skurdo atveju ir vaučerių apibrėžtoms maisto prekėms skyrimas. Taip pat – vyresnio amžiaus darbuotojų išmokos pandemijos metu, tokios, kaip ligos išmokos.

Galima sakyti, kad tos šalys tiek pirmos, tiek antros pandemijos metu susidorojo su kilusiais iššūkiais“, – sakė jis.

Bendrai A. Guogis aptarė ir gerovės valstybės idėją. Jo manymu, būtent jos tolimesniam kūrimui ši pandemija davė didelį postūmį.

„Gerovės valstybės idėjos vėl grįžta į kadieninę politiką, teoriją bei praktiką.

Matome, kad globalizacija užbuksavo ir nacionalinės valstybės įgijo reikšmę, didesnę nei anksčiau ir tas neoliberalus puolimas prieš gerovės valstybę baigėsi, nes visi pamatė, kokią svarbą turi valstybė pasaulyje. Valstybė bent jau trumpu metu tapo pačiu svarbiausiu instituciniu elementu tarp kitų struktūrų“, – apibendrino profesorius.

„Delfi“ primena, kad Vilniaus universiteto ir Mykolo Riomerio universiteto mokslininkai LMT remiamo projekto metu atliko nedarbo ir skurdo padėties analizę COVID-19 metu bei pateikė rekomendacijas Lietuvai. Tyrėjų grupei vadovavo prof. ekonomistas Romas Lazutka.