LAT gruodžio 22 dieną panaikino Apeliacinio teismo šių metų vasarį priimtą sprendimą ir perdavė bylą jam nagrinėti iš naujo. Pasak LAT teisėjų kolegijos, Apeliacinis teismas iš esmės nenagrinėjo ieškovės argumentų dėl jos teisių pažeidimo.

„Apeliacinės instancijos teismas (...) iš esmės netyrė ir nevertino byloje surinktų įrodymų dėl 2014 metų sutarties vykdymo, tai yra, ar iš tiesų perkančioji organizacija sudarė ir vykdė vidaus sandorį nepasiekusi su ieškove („Irgita“ – BNS) sudarytoje sutartyje įtvirtintų paslaugų apimčių“, – rašoma teismo nutartyje.

Apeliacinis teismas šiemet vasarį patenkino „Irgitos“ skundą ir pripažino sutartį su „Kauno gatvių apšvietimu“ negaliojančia. Teismas panaikino Kauno apygardos teismo 2017 metų liepos 19 dienos sprendimą – pastarasis buvo atmetęs „Irgitos“ prašymą sutartį pripažinti negaliojančia.

Kauno savivaldybė su „Irgita“ 2014 metais pasirašė trejų metų trukmės miesto želdinių priežiūros sutartį, tačiau po dvejų metų – 2016-aisiais ji pasirašė sutartį ir su „Kauno gatvių apšvietimu“, vienašališkai patvirtinusi bendrovės paslaugų įkainius.

Savivaldybė teisme gynėsi, kad teisės aktai leidžia esant poreikiui pasirašyti daugiau sutarčių dėl panašių paslaugų, tik didesnės apimties nei numatyta anksčiau pasirašytoje sutartyje su kitu tiekėju.

Savo ruožtu „Irgita“ tvirtino, kad savivaldybė privilegijavo savo įmonę ir pažeidė konkurencijos įstatymus, be to, „Irgita“ neteko dalies pajamų. „Irgita“ taip pat teigė, kad „Kauno gatvių apšvietimo“ paslaugų įkainius vienašališkai nustato miesto taryba, jie buvo dirbtinai sumažinti, siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo.

Apeliacinis teismas pripažino, kad „Kauno gatvių apšvietimo“ tarifai yra mažesni nei „Irgitos“, bet tai nėra pakankama aplinkybė sudaryti vidaus sandorį.

100 proc. „Kauno gatvių apšvietimo“ akcijų valdo savivaldybė, įmonė 2015 metais gavo 93 proc. pajamų iš veiklos, skirtos savivaldybės poreikiams.