Galėtų gauti ilgiau
Ekonomistas Romas Lazutka pasakojo, kad tokie siūlymai gimė specialiai sudarytoje tyrėjų grupėje viename Lietuvos mokslo tarybos remiamų projektų. Tyrėjų grupė atliko šalies nedarbo ir skurdo padėties analizę ir pateikė rekomendacijas Lietuvai, kurios gruodžio 29 dieną, kaip planuojama, bus pristatytos valdžios atstovams.
Parengtose rekomendacijose siūloma prailginti nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę nuo dabartinių 9 iki 12 mėn. Teigiama, kad nors tarp šalių yra dideli skirtumai, dauguma Europos Sąjungos (ES) šalių taiko bent ne trumpesnę nei 12 mėnesių nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmę.
„Paties dydžio keisti nesiūlome, bet čia reikia turėti omenyje, kad čia kalbame ne apie kokią socialinę pašalpą, o apie iš „Sodros“ mokamą išmoką, kuri šiaip nėra premija, o ją žmonės yra nusipirkę savo įmokomis.
Kai dirbame pagal darbo sutartį, darbdavys nuo mūsų algos sumoka įmoką ir tai reiškia, kad žmogus netekęs darbo įgyja teisę į kompensaciją, todėl, kad jis neteko darbo ir algos. Čia tas pats, kaip apdraudžiame mašiną civilinės atsakomybės draudimu, o įvykus įvykiui žalą atlygina draudimo įmonė, o čia – „Sodra“.
Tai, šiuo atveju, ši išmoka aprėpia Lietuvoje santykinai nedidelę dalį žmonių ir ta gaunančiųjų dalis yra nedidelė ir tai yra blogai, todėl, kad žmonės dirba, moka įmokas, o kai tampa bedarbiais dalis iš jų negauna pagalbos iš „Sodros“, – aiškino R. Lazutka.
Jo teigimu, yra keletas priežasčių, kodėl žmogus gali likti be „Sodros“ išmokų netekus darbo.
„Vienas dalykas, kad draudimo stažo reikalavimas yra metai. Tu turi atidirbti metus, kad gautum iš „Sodros“ išmokas, bet, ypatingai pandemijos metu, gali būti, kad žmogus pradėjo dirbti sausio mėnesį ir jis darbo neteko, tarkime, pavasarį, nepraėjus 12 mėn. ir tada jis netekęs darbo neteks galimybės ir iš „Sodros“ gauti tą išmoką. O tokių žmonių susidaro daug, ypatingai, ateinantys naujai į darbo rinką, tarkime, po mokyklos, studijų.
Tai daugelyje šalių ta išmoka yra mokama iki metų, todėl ir mes siūlome tokią pataisą. Bet tai nereiškia, kad tas bedarbis, kuris gautų 12 mėn. išmoką, dabar gali gulėti ant pečiaus ir ją pasiimti. Ten irgi yra reikalavimai, kad jis turi aktyviai ieškotis darbo“, – sakė prof. R. Lazutka.
Tiesa, anot jo, čia savo darbą turi nudirbti ir Užimtumo tarnyba (UT), kuri turi tikrinti, ar žmogus darbo iš tiesų ieškosi.
„Jeigu UT jam pasiūlo darbą ir žmogus atsisako, jis praranda teisę į išmoką, arba jei pasiūlo kursus, bet gyventojas atsisako dalyvauti apmokymuose, jis vėl negauna tos išmokos. Bet čia labai svarbu yra kontrolė“, – pridūrė ekonomistas.
„Bendrai tai tą kontrolę vis tiek reikia stiprinti, nepriklausomai, ar išmoka mokama 9 mėn., ar 12 mėn. negalima mokėti nepagrįstai. Ją jie vis tiek turi tvarkyti“, – teigė jis.
Tyrėjų grupės rekomendacijose taip pat siūloma, kad pandemijos ir krizių metu nedarbo draudimo išmokos mokėjimo trukmė galėtų dar labiau ilgėti ir nuo 12 mėn. tęstis iki 18 mėn.
Tiesa, tam yra numatyta viena sąlyga – Statistikos departamento duomenys nedarbo lygio augimą turėtų fiksuoti tris ketvirčius iš eilės, o prailginta trukmė galėtų būti nebetaikoma tiems, kurie teisę į išmoką įgyja laikotarpyje, kai nedarbas ima mažėti tris ketvirčius iš eilės.
„Kitos šalys tiesiog partęsė mokėjimo trukmę, nes nėra prasmės žmogų palikti be išmokos arba iš jo labai reikalauti, kad jis susirastų darbą, kai to darbo nėra. Tai daugelis šalių net ir dabartinės pandemijos atveju pratęsė išmokų mokėjimą. Jeigu matome, kad nedarbas auga, o dalis darbo neturi, tarkime, jau pusę metų, 9 mėn., metus, tai jiems susirasti darbą, kai yra atleidžiami dar ir tie, kurie dirba, yra labai sunku ir beveik neįmanoma“, – komentavo jis.
Tarp tyrėjų grupės rekomendacijų – ir siūlymas mažinti socialinio draudimo stažo reikalavimą tokioms išmokoms gauti nuo 12 iki 6 mėn. tais laikotarpiais kai Statistikos departamentas fiksuoja nedarbo lygio augimą tris ketvirčius iš eilės, o tam, kad prailginus išmokos mokėjimo trukmę, o krizių metu ir sutrumpinus draudimo stažo reikalavimus nepadidėtų moralinė rizika, t.y. kad neplistų praktika, kuomet sąmoningai įsidarbinama trumpam laikotarpiui ir, išėjus iš darbo, neskubama vėl įsidarbinti, rekomenduojama įvesti 1 mėnesio laukimo periodą išėjusiems iš darbo savo noru, t.y. išmoka būtų pradedama mokėti tapus bedarbiu tik nuo antro mėnesio pradžios.
Siūlo keisti ir darbo paieškos išmokų tvarką
Rekomendacijose dėl išmokų mokėjimo tvarkos pokyčiai siūlomi ir kalbant apie dabar esančią darbo paieškos išmoką. Anot tyrėjų grupės, ją siūloma reformuoti transformuojant į pastovią socialinės paramos ieškantiems darbo išmoką.
Šiuo metu laikina darbo paieškos išmoka bedarbiams, kurie neturi teisės gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos, siekia 200 Eur, o bedarbiams, kurie turi teisę gauti nedarbo draudimo išmoką – 42 Eur.
„Siūloma padaryti ją kaip tarpinę grandį tarp nedarbo socialinio draudimo ir socialinės paramos išmokos. Tai būtų „Sodros“ išmokos tęsinys tiems, kam baigėsi jos mokėjimo laikas, tačiau būtų finansuojama iš valstybės biudžeto, kai mokamos kartu teikiant UT integracijos į darbo rinką pagalbos priemonės ir taikant griežtus reikalavimus dėl aktyvios darbo paieškos. Kartu tai būtų išmoka prieš galimybę kreipiantis esamos socialinės paramos pašalpos.
Naujos išmokos mokėjimo maksimali trukmė būtų 6 mėn., jos dydis sutaptų su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (MVPD), kuris 2020 m. valdžios yra patvirtintas 257 Eur. Tiems, kas gauna „Sodros“ nedarbo draudimo išmoką mažesnę už MVPD, būtų mokama dalis naujos išmokos, kad ji kartu su „Sodros“ mokama išmoka pasiektų MVPD“, – rašoma rekomendacijose.
Pats R. Lazutka teigė, kad darbo paieškos išmokos transformavimas į pastovią reikštų, kad ją, pasibaigus „Sodros“ nedarbo išmokoms, žmogus galėtų ir toliau gauti.
„Šiuo atveju tai būtų po tų 9 ar 12 mėn., kai baigiasi nedarbo draudimo išmokų laikas“, – pridūrė jis.
Tyrėjų grupė taip pat apskaičiavo, kiek naujosios reformos kainuotų valstybei. Teigiama, kad priklausomai nuo bedarbių skaičiaus kitimo, papildomos išlaidos nedarbo draudimo reformai siektų nuo 60 mln. Eur, esant dabartiniam bedarbių skaičiui (137 tūks.) iki 207 mln. Eur, jeigu bedarbių skaičius augtų iki 220 tūkst.
Mauricas: geriau didinti išmokas
„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė sutinkantis, kad išmokų mokėjime pokyčiai būtini, tačiau teigė labiau siūlantis ilginti ne jų mokėjimo trukmę, o dydį.
„Aš matyčiau kiek kitokį kelią – didinti pačių nedarbo draudimo išmokų dydį, nes jų lubos yra nuleistos pakankamai žemai. Tas dydis turėtų nuosaikiai mažėti, kaip yra ir dabar, bet dabartinė sistema nelabai skatina rodyti oficialų darbo užmokestį. Tos išmokų lubos, kurios yra kiek daugiau nei 800 Eur, jos yra pakankamai žemos. Aš lubas didinčiau bent iki 3 vidutinių darbo užmokesčių“, – teigė jis ir aiškino, kad, jo nuomone, tvarka galėtų būti tokia, kad pirmuosius tris mėnesius suma būtų itin didelė, o vėliau vis mažėtų, tačiau, kaip pridūrė, būtinai turėtų būti rastas balansas, nes, kitu atveju, tai gali tapti įrankiu gyventojui išvis neieškoti darbo.
„Šios krizės metu bendrai nedarbo išmokų ilginimas nėra tinkama priemonė, nes vyksta beprecendentis ekonomikos struktūros pasikeitimas. Kokius pasikeitimus mes matytume per 10 metų, tai viską matome per pusmetį, tai tie žmonės, kurie per ilgai lauks sugrįžtant į savo darbo vietą, gali jos ir nebesulaukti ir tada turėsime dar didesnę struktūrinio nedarbo problemą.
Todėl būčiau linkęs mokėti labai dideles išmokas pirmus tris mėnesius, netgi krizės metu identiškas buvusiam darbo užmokesčiui, kad pilnai jį padengtų, o kitus tris mėnesius – 80 proc., dar kitus – 60 proc. ir vėliau įsijungtų kiti mechanizmai, kitokios paramos“, – komentavo Ž. Mauricas.
Kalbėdamas apie darbo paieškos išmokų transformavimą į pastovias, pasibaigus „Sodros“ nedarbo draudimo išmokų mokėjimui, ekonomistas tikino, kad mūsų šalis tam dar nėra pribrendusi.
„Manau, kad Lietuva šiems dalykams dar nėra iki galo pribrendusi. Bendrai paėmus, Lietuvoje nėra labai sudėtinga susirasti darbą ir visgi labiau būčiau linkęs turėti labiau draudiminę sistemą, kaip Šveicarijoje, o ne kaip Prancūzijoje.
Šveicarijoje tau pasibaigia nedarbo draudimo išmoka, tada tu turi porą mėnesių padirbti, o tada tau ją vėl mokės. Jie nemoka už nieką. Aš būčiau labiau šio principo šalininkas, kad žmonės turėtų pretekstą dirbti“, – sakė ekonomistas.
Siūlymus palaiko
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigė pritariantis R. Lazutkos siūlymams tiek ilginti nedarbo išmokų mokėjimo terminą, tiek jį dar labiau pratęsti esant krizėms ar pandemijoms.
„Kas dabar vyksta darbo rinkoje, tai faktas, kad antro karantino metu darbo rinka nukentės dar papildomai. Jeigu žiūrėtume į naujausius duomenis, iki griežto karantino jau buvo vienas sektorius, kuris užimtumo prasme atrodė labai sudėtingai, tai restoranai ir viešbučiai.
Kituose sektoriuose nebuvo tokių didelių problemų, tad kadangi darbo rinka nėra pilnai atsigavusių po pirmos CIVID-19 bangos šoko, ji antrąją bangą tikrai pajus, tai kas liečia skatinimo priemones, faktas, kad jų reikia.
Ką dar valstybė galėtų padaryti, tai padidinti tas pačias išmokas, tiksliau, tą dalį atlyginimo, kurį valstybė kompensuoja žmogui, kuris neteko darbo“, – sakė ekonomistas.
Paklaustas, ar, jo manymu, tokių išmokų ilginimas dar labiau nepaskatins žmonių neiti dirbti, A. Izgorodinas teigė, kad būti gali visko.
„Bet paraleliai reikėtų įvesti kažkokius kriterijus, kurie skatintų žmones susirasti darbą po to, kai žmogus atbūna visą 9 ar 12 mėn. terminą, kad jis per artimiausius 2 mėn. būtų įpareigotas tą darbą rasti. Tai galėtų būti kažkokia privaloma registracija Užimtumo tarnyboje ir pan.“, – teigė jis.
Komentuodamas apie darbo paieškos išmokos transformaciją į nuolatinę, ekonomistas tikino taip pat pritariantis tokiems siūlymams.
„Jeigu tai žmogų motyvuos ieškoti darbo, tai kodėl gi ne“, – teigė jis.
