„Nike“ įkūrę lengvosios atletikos treneris Billas Bowermanas ir jo auklėtinis Philas Knightas iš pradžių sportinius batelius gabeno iš Japonijos ir juos perpardavinėjo. Pradžioje tiesiog iš automobilio bagažinės. Pirmaisiais metais pardavę 1300 vienetų ir uždirbę 8000 dolerių, atidarė pirmąją mažą parduotuvėlę.

„Nike“ pavadinimas – tik po septynerių metų

Iki to laiko dauguma amerikiečių sportininkų avėdavo vokiečių „Adidas“ ir „Puma“ batelius. Šios kompanijos iki „Nike“ atsiradimo buvo lyderės. Bet treneris B. Bowermanas tikėjo, kad bateliai gali būti geresni, nei yra. Net bandė gaminti savo batelius.

Jo auklėtinis vidutinių nuotolių bėgikas Ph. Knightas studijuodamas Stanfordo universitete parašė baigiamąjį darbą apie sportinių batelių rinkodarą. Baigęs studijas išvyko į Japoniją ir įtikino „Onitsuka Tiger Co“, sportinius batelius vietinei rinkai gaminančią kompaniją, kad jų produkcija gali turėti rinką ir Amerikoje. Taip 1964 m. pasirašę sutartį ir įsteigę savo kompaniją „Blue Ribbon Sports“, jie ėmė pardavinėti produkciją savo šalyje.

Bet treneris, nuolat darydamas eksperimentus su importuojama avalyne, turėjo idėjų, kaip ją pagerinti. 1971 m., jau turėdami nuosavo kapitalo, jie nutraukė sutartį ir pradėjo batelius gaminti patys. Įmonė buvo pervadinta į „Nike“.

Greitai tarp jaunimo šis prekės ženklas tapo tiesiog mada ir gero skonio bei stiliaus akcentu.

Dauguma norinčių atrodyti stilingai ir sportiškai pirko būtent „Nike“ gaminius. Tarp sportininkų „Nike“ logotipas ant batelių taip pat buvo ne tik kokybės, bet ir mados reikalas. Iki 1980 m. „Nike“ sugebėjo užimti pusę JAV sportinių batelių rinkos. Tais metais kompanijos akcijomis imta prekiauti ir Niujorko vertybinių popierių biržoje.

Kur tokios greitos sėkmės paslaptis?

Neatmetant kitų veiksnių, išskirtinis vaidmuo teko naujoviškai rinkodarai. Ph. Knightas savo studijų Stanforde žinias pritaikė praktiškai. Buvo pasamdyti profesionalūs marketingistai, jie rūpinosi rinkodara ir pardavimu. Kompanijos politika buvo tokia – maždaug 30 proc. nuo pardavimo skirti reklamai ir sportininkams remti.

Taip didėjant pardavimams didėjo ir reklamos mastai. Pavyzdžiui, būdama pagrindinė Niujorko maratono rėmėja, kompanija gaudavo labai daug papildomos reklamos įvairiuose leidiniuose ir televizijoje per maratono transliacijas.

„Nike“
Foto: Scanpix

Šuo metu kompanijos išlaidos reklamai ir sutartims su sportininkams sudaro daugiau kaip 10 mlrd. dolerių per metus.

Vertingiausias visų laikų sandoris

„Nike“ 1984 m. legendiniam krepšininkui Michaelui Jordanui pasiūlė penkerių metų rėmimo sutartį po pusę milijono kasmet, tikėdamasi, jog batai su jo logotipu padės uždirbti bent 3 mln. dolerių per ketverius metus. M. Jordanas jau buvo beveik pasirašęs sutartį su „Adidas“, bet „Nike“ pasiūlė tokią sumą, kurios negalėjo nukonkuruoti niekas.

Per pirmuosius metus batų su M. Jordano logotipu buvo parduota už 126 mln. dolerių. Vėliau augant pajamoms didėjo ir Michaelio honorarai. Per 36 metų laikotarpį jis yra uždirbęs iš „Nike“ apie pusantro milijardo dolerių. Net praėjus šešiolikai metų po karjeros baigimo jam kasmet išmokama daugiau kaip po 100 mln. dolerių.

Ir tai tik vienas pavyzdžių. „Nike“ remia daug kitų žymių krepšininkų, futbolo, teniso, golfo ir kitų sporto šakų žvaigždžių bei sporto komandų. Ph. Knighto reklamos modelis pasiteisina iki šių dienų, nes „Nike“ niekada nemažino rėmimo sutarčių masto.

Perspektyvos

Bet kadangi žurnalo „Investuok“ skaitytojams ir investuotojams svarbiausias dalykas – perspektyvos, verta daugiau kalbėti būtent apie jas. Šiuo metu „Nike“ sudaro 36 % sportinės avalynės rinkos. Nuo atsiradimo akcijų rinkoje iki šiol „Nike“ akcijų vertė augo beveik 800 kartų. Ir šiuo metu akcijų kaina siekia naujų rekordų. Nepaisant to, analitikai prognozuoja per keletą ateinančių metų mažiausiai 30 proc. augimą kasmet.

Kokios tokių prognozių priežastys? 2015 m. birželio mėn. „Nike“ pasirašė 8 metų sutartį su NBA, kad taptų oficialia lygos aprangos tiekėja, pradedant nuo 2017–2018 m. sezono. Iki tol nuo 2006 m. aprangą tiekė „Adidas“, išimtis buvo tik „Charlotte Hornets“, priklausanti Michaelui Jordanui. Visi sportininkai ne tik aikštelėje, bet ir ant atsarginių suolelio privalės avėti ne tik atitinkamus marškinėlius, bet ir viršutinę aprangos dalį: džemperius, kelnes ir t. t.

Kitas svarbus įvykis – „Nike Vaporfly“ pristatymas 2017 m. Tai naujos technologinės sudėties batai, kurie pakeičia ilgų nuotolių bėgimą. Tyrimai parodė, kad šie batai gali pagerinti bėgimo laiką iki 4,2 proc.

Į sudėtį įtraukta viso ilgio anglies pluošto juostelė, sukurianti kiekvienam žingsniui spyruoklės efektą. Tai sukėlė aštrias diskusijas dėl Tokijuje vyksiančios olimpiados, kad šie batai neva kaip dopingo pakaitas, suteikiantis pranašumo prieš kitus dalyvius. Ribojimas dėl Tokijo varžybų nebuvo priimtas, tik buvo paskelbta, kad batų galės nusipirkti kiekvienas sportininkas, dalyvaujantis varžybose. Tai labai svarbus laimėjimas kompanijai.

„Nike“
Foto: Sipa / Scanpix

Dar vienas svarbus žingsnis – tiesioginis bendravimas su vartotojais per aktyviąsias programas. Naujasis generalinis direktorius Johnas Donahoe iškėlė tikslą iki 2023 m. pasiekti 30 proc. skaitmeninių pardavimų skvarbą. Taip pat norėdama išlaikyti didesnį tiesioginį ryšį su klientais kompanija praeitais metais nutraukė tiesioginius pardavimus per „Amazon“. Šį žingsnį lėmė ir tai, jog „Amazon“ nesugebėjo iš savo svetainės pašalinti klastočių, pardavinėjamų su „Nike“ logotipu.

Bendrovės stiprumą parodė ir šie karantino metai. Dėl viruso pardavimai Kinijoje sumažėjo 5 proc. – pirmą kartą per šešerius metus. Užtat pardavimai internetu pirmąjį ketvirtį išaugo net 36 proc.

Galimos grėsmės

Investuotojams svarbu tai, kad „Nike“ nuolat atpirkinėja savo pačios įmonės akcijas. Iki 2012 m. „Nike“ atpirko akcijų už 10 mlrd dolerių. 2015 m. paskelbė supirksianti akcijų už 12 mlrd. dolerių. 2018 m. paskelbta, kad pasibaigus šiai ketverių metų programai nuo 2019 m. bus supirkta akcijų už 15 mlrd. dolerių. Žurnale „Investuok“ nemažai rašėme apie tai, kaip panašūs veiksmai įtakoja akcijų kainas, be to galbūt tai rodo, kad įmonė ruošiasi išpirkti kontrolinį akcijų paketą, kaip 2013 m. padarė kompanija „Dell“ ir vėl tapo uždarąja akcine bendrove. Mano manymu, jei ir yra tokių planų, greitai to padaryti nepavyks.

Per visą savo gyvavimo laikotarpį „Nike“ buvo įsigijusi nemažai drabužių ir avalynės įmonių, kurios buvo tiesioginės konkurentės, turinčios perspektyvą, tokios kaip „Umbro“, „Converse“, „Bauer Hockey“, „Starter“. Bet siekdama perorientuoti savo verslo linijas ir matydama, kad daugelis supirktų įmonių nesuteikia jokio pranašumo, susikoncentravo tik į savo prekės ženklą. Pardavė visas turėtas dukterines kompanijas, pasiliko tik „Converse Inc.“, kuri šiuo metu vadinama melžiama karve – jos kasmetiniai pardavimai sudaro maždaug po 2 mlrd. dolerių. 2003 m. šią šimtametę kompaniją „Nike“ nupirko už 305 mln. dolerių ir šis sandoris laikomas kitu vertingiausiu po sandorio su M. Jordanu.

Kompanija ilgą laiką buvo kritikuojama kaip išnaudojanti savo gamyklų darbuotojus. Gamyklos veikia Azijoje, įskaitant Indoneziją, Kiniją, Taivaną, Indiją, Tailandą, Vietnamą, Pakistaną, Filipinus ir Malaiziją. 2001 m. sulaukta didelės kritikos dėl vaikų išnaudojimo Kambodžoje. Teigiama, kad vaikai buvo verčiami dirbti po 7 dienas per savaitę, neretai po 16 valandų per parą.

2014 m. „Nike“ batų fabrike, kuriame dirbo 70 000 darbuotojų, vyko vieni didžiausių streikų žemyninėje Kinijos dalyje. Visi šio fabriko darbuotojai kartu sudėjus uždirbo mažiau, negu gavo išėjęs į pensiją M. Jordanas. Po šių streikų „Nike“ ėmė labiau kontroliuoti savo gamybos partnerius, reikalaudama ir įspėdama, kad tokių skandalų ateity nepasikarotų, nes tai labai kenkia kompanijos reputacijai ir akcininkų pasitikėjimui. Šiandien tokių kalbų dėl darbuotojų išnaudojimo negirdėti.

Asmeninė patirtis investuojant į „Nike“

Įmonės istorija graži, bet žurnalo „Investuok“ skaitytojams visuomet įdomiausia kaip sekasi investuoti praktiškai? 2014 m. pirmoje pusėje pirkau įmonės po 40 dolerių labiau iš techninės pusės nei fundamentaliai. Per pusantrų metų jos augo iki 65 dolerių už akciją, arba daugiau kaip 50 %, bet baigiantis 2015-iesiems ir beveik visus kitus metus tęsiantis tendencijai į apačią, norėdamas nesudeginti pelno ir fiksuoti bent šiokį tokį pliusą, fiksavau poziciją po 50 dolerių už akciją, t. y. su 25 % pelnu. Akcijų kaina rašant straipsnį yra beveik 130 dolerių, arba daugiau kaip trys kartai nuo mano pirkimo kainos. Pasakojimo moralas galėtų skambėti „Pirk ir laikyk“, bet ši taisyklė turi būti taikoma tik turint teigiamą poziciją.

Per paskutinius 10 metų akcijos kaina pakilo 10 kartų. Aš pats pirkau po 40 dolerių 2014 m. pirmoje pusėje ir baigiantis 2015-iesiems pardaviau po 50 dolerių – neatlaikiau nuosmukio po kilimo iki 65 dolerių.

Antra kartą, jau laikydamasis investicinės idėjos, „Nike“ akcijų pirkau po 100 dolerių vaiko portfeliui – jas ruošiuosi laikyti ilgai, kol užaugs sūnus, t. y. bent 15–20 metų. Žinoma, jei kompanija pati neišpirks visų savo turimų akcijų.

Tai straipsnis iš žurnalo „INVESTUOK“.

Gruodžio mėnesio žurnalo „Investuok“ numeryje taip pat skaitykite:

Numerio tema – kodėl akcijų kainos toliau kyla? Nagrinėjame pagrindinius veiksnius ir požiūrius kodėl akcijų kainos ir toliau stiebiasi į viršų. Į rinkas pažvelgėme kiek iš šalies ir bandome atsakyti ko galima tikėtis tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu.

Aktualijose nagrinėjame kas labiausiai laimės dėl J. Bideno pergalės JAV rinkimuose, kokie sektoriai, idėjos ir regionai turės prioritetą ir kaip atitinkiamai tai gali veikti tam tikras investicijas.

NT rubrikoje narstome namo šildymo klausimus – kokį sprendimą rinktis atrodo optimaliausia; pradedame naują straipsnių seriją - apie ką tikrai verta pagalvoti, jei ketinate patys organizuoti namo statybas. Nagrinėjame investicines galimybes į NT Šiauliuose – šiemet grąža čia bene didžiausia, bet kokios tolesnės perspektyvos ir kiek racionalu gyvenant Vilniuje ar Kaune ieškotis investicinio NT Šiauliuose?

Vertybinių popierių biržos rubrikoje: nagrinėjame Šiaulių banko situaciją ir kiek šiuo metu patrauklios banko akcijos, taip pat gilinamės į gana sparčiai didėjantį Baltijos įmonių obligacijų skaičių – ar pavyksta smulkiesiems skolinti didelėms įmonėms ir kokios čia galimybės.

Pasaulio žvaigždės – nagrinėjame kaip III ketvirtį savo investicinius portfelius keitė garsiausi pasaulio investuotojai, bandome suprasti kodėl ir ką gal būt galima prisitaikyti sau. Taip pat išsamiai narstome „Nokia“ – ar pasikinkius 5G pavyks užkariauti pasaulį iš naujo.

Dienoraštis – Investuotojo Ž.Speteliūno mintys apie tai kodėl dabar visas dėmesys turi būti nukreiptas į JAV senato rinkimus sausio pirmomis dienomis Džordžijoje;

– ir kodėl Žilvinas buvęs didžiausias „Teslos“ fanas, matęs didžiulę įmonės perspektyvą ir potencialą, nuolat apie ją rašęs žurnale „Investuok“ dabar PARDAVĖ „Teslą“. 10 kartų brangiau nei mokėjo. Ir vistik – kodėl?

Žaliavos: grūdų kainos aukščiausios nuo 2014 m., bet – kodėl ūkininkams ir investuotojams vertėtų nepamesti sveiko proto – kas kelia kainas ir kokios kitų metų grūdų kainų prognozės.

Investavimo ABC: prof. R.Jasinavičius dėsto investavimo principus, nurodo svarbiausius sritis ir pasakoja kaip susikurti gerovę.

Ir dar: įžvalgos, interviu, komentarai, patarimai, kelios laisvalaikio temos, fondų rezultatai, pasaulio, žaliavų, valiutų apžvalgos ir tai, ką pastaruoju metu viešai kalbėjo garsūs investuotojai bei ekonomistai.

Daugiau informacijos: www.investuok.eu