„Tikrai nuoširdžiai apgailestauju, kad taip atsitiko, atsiprašau už visą šitą nesmagumą, Sugrįžkime prašau į tą stadiją, kada dirbame“, – prasidėjus trečiadienio vakariniam Seimo posėdžiui sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Neturėsime visą laiką tos pačios nuomonės, nesutarsime daugeliu klausimu, bus kažkokių procedūrinių veiksmų, tai natūralu. Manau, kad šiuo atveju nereikėjo ateiti iki šios stadijos, man labai gaila, kad taip atsitiko ir norėčiau, kad grįžtume žingsnį atgal ir paskirtume redakcinę komisiją“, – teigė ji.
Dėl padarytos klaidos – paskelbto pakartotinio balsavimo – atsiprašė ir rytiniam posėdžiui pirmininkavęs Laisvės partijos atstovas Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
Seimas sutiko, kad rezoliucija dėl smulkaus verslo diskriminacijos turi būti ne visiškai atmesta, o sudaryta redakcinė grupė ją tobulinti.
Opozicinių frakcijos atstovai išreiškė viltį, kad toks valdančiųjų elgesys nebesikartos ir grįžo į posėdžių salę.
„Tikrai norėtume rasti būdą bendradarbiauti. Susiklosčiusi situacija yra nepatogi ir nemaloni tiek pozicijai, tiek opozicijai. Tie demaršai niekam nėra reikalingi. Nuoširdžiai tikimės, jog ateityje pavyks rasti būdą bendradarbiauti. Daugumos diktatas nėra demokratinės veiklos pagrindas“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.
Teigia, kad pažeidžiamos jų teisės
Taip „valstiečių“, socialdemokratų ir „darbiečių“ frakcijos reagavo į antradienį ir trečiadienį Seimo vicepirmininkų iš valdančiosios daugumos sprendimus perbalsuoti dėl kai kurių teisės aktų.
Antradienį perbalsavimas paskelbtas priimant Seime kitų metų biudžetą, kai daugiau kaip pusė parlamentarų pritarė papildomam beveik 46 mln. eurų skyrimui mokslui ir švietimui. Trečiadienį antrą kartą paskelbtas balsavimas, ar redaguoti, ar išvis atmesti opozicijos inicijuotą rezoliuciją „Dėl smulkaus verslo diskriminacijos, valdant COVID-19 pandemiją, vengimo“.
„Formuojasi praktika, kad balsuojama, perbalsuojama tiek, kol gaunamas valdantiesiems tinkamas sprendimas. To negali būti“, – žurnalistams sakė Darbo partijos frakcijos seniūnas Vigilijus Jukna.
„Etikos ir procedūrų komisija ne kartą yra išaiškinusi, kad po balsavimo, jeigu Seimo narys suklydo, tai yra tik protokolinis įrašas, ir tai nekeičia balsavimo rezultato. Bet pirmininkaujantis į tai nekreipė dėmesio ir paskelbė naują balsavimą. Manome, kad reikia turėti sąžinės, savigarbos, bent jau perskaityti statutą“, – tvirtino „valstiečių“ seniūnė Aušrinė Norkienė.
Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtino, kad rengiant perbalsavimus pažeidžiamos opozicijos demokratinės teisės.
„Šiurkštus statuto pažeidimas pirmiausia nesudarant galimybės mūsų dviem saviizoliacijoje esantiems Seimo nariams balsuoti ir sudarant galimybę kvazi saviizoliacijoje esančiam konservatoriui Laurynui Kasčiūnui balsuoti. Tai nesusipratimas“, – tvirtino G. Paluckas.
„Antras dalykas, tie balsavimas ir perbalsavimai, kol sukvieti savus iš visų pakampių, vykstantys ne pagal statutą yra labai prasta politinė praktika, kurios mes tikrai nenorime apraiškų ateinančius ketverius metus. Kol nerasime sutarimo su valdančiaisiais, tikrai nematome galimybės taip dirbti“, – sakė jis.
Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma tikėjosi, kad aistros atslūgs ir opozicija po pertraukos grįš į vakarinį posėdį. Jis taip pat apgailestavo, kad konfliktą įžiebė rezoliucijos, teisinių pasekmių nesukeliančio dokumento, svarstymas.
„Matysime, kaip bus, kai susirinksime į vakarinį posėdį, žinoma, priėmimams surinkti 71 balsą be opozicijos yra sudėtinga, bet aš turiu vilties, kad tie protestai neužsitęs ir vėl dirbsim kartu. Yra pertrauka, tarsimės, tikiuosi, bus rasta būdų pakalbėti su opozicijos atstovais“, – BNS sakė J. Razma.
Atmesta rezoliucija
Už rezoliuciją balsavo 62 parlamentarai, prieš – 17, susilaikė – 43. To nepakako, kad rezoliucijai būtų pritarta. Vėliau Seimas sprendė, ar rezoliucija būtų redaguojama ir teikiama su pataisymais. Už tai balsavo 63 Seimo nariai, o kad rezoliucija būtų visiškai atmesta, balsavo 62 parlamentarai.
Emanueliui Zingeriui pakeitus savo balsą į rezoliucijos atmetimą, per pakartotinį balsavimą opozicija paliko salę.
„Diskriminacija jau įvyko, šiandien yra paskutinė auksinė diena prieš Kalėdas. Todėl siūlau, kad reikėtų kompensuoti, nedelsiant galvoti, kaip žmonės gyvens, praradę savo auksinį laikotarpį“, – Seime kalbėjo „valstiečių“ atstovė Laima Mogenienė.
Ji siūlė leisti dirbti ir smulkiesiems verslininkams su įpareigojimu užtikrinti visus karantino reikalavimus.
„Vienintelis objektyvus ir normalus kriterijus turėtų būti galimybė verslui užtikrinti pačius griežčiausius karantino reikalavimus, nustatytus Vyriausybės. Negali būti pagal didumą, mažumą. Tiesiog turi būti labai aiškus kriterijus. Net smulkiausias verslas, jei jis gali užtikrinti saugumą ir reikalavimus, jam turėtų būti leista dirbti“, – sakė L. Mogienienė.
Konservatorius Jurgis Razma atkreipė dėmesį, kad reikėtų kalbėti apie prekybą maisto ir ne maisto prekėmis, o ne diskriminaciją smulkiųjų atžvilgiu.
„Takoskyra yra visai kitur. Ji yra tarp tų, kurie prekiauja maisto prekėmis ir kur prekiauja ne maisto prekėmis. (...) Jūs klaidinamai nuteikinėjate, lyg Vyriausybė nusiteikusi prieš smulkiuosius. Smulkiosioms maisto parduotuvėlėms niekas nedraudžia prekiauti. Reikėtų kelti klausimą dėl nesąžiningos konkurencijos tarp tų, kurie prekiauja maisto ir ne maisto prekėmis“, – teigė J. Razma.
Rezoliucijoje pabrėžiama, kad Vyriausybės sprendimai dėl pandemijos valdymo diskriminuoja smulkiuosius verslininkus didžiųjų prekybos tinklų atžvilgiu: pastariesiems ir toliau leidžiama prekiauti ne tik būtiniausiomis prekėmis, tuo metu analogiškas prekes parduodančių smulkiųjų verslininkų veikla yra uždrausta.
Seimo „valstiečių“ frakcijos nariai ragino Vyriausybę atsižvelgti į rezoliucijos projekte išsakytus argumentus ir taikyti pavasarį Lietuvoje naudotus sprendimus, užtikrinant saugią smulkiojo verslo vykdomą prekybą ir paslaugas, ir siūlo nedelsiant panaikinti, anot jų, diskriminacinius ribojimus smulkiajam verslui, turgavietėms.
Rezoliucijos rengėjai siūlė peržiūrėti nutarimą ir įvertinti galimybes vykdyti ir kitą prekybą bei paslaugų teikimą lauke, kai užtikrinami visi būtini saugumo reikalavimai.