„Tokio cinizmo šioje šalyje dar nebuvo“, – sakė ji.

Posėdyje taip pat kilo painiava dėl balsavimo, kuriuo mokslo sričiai norėta skirti papildomus beveik 46 mln. eurų. Seimo nariams nesutariant, kurio balsavimo rezultatai turėtų būti galiojantys, paskelbta techninė pertrauka. Iš pradžių planuota, kad biudžetas antradienį bus priimtas iki 13 val.

„Procedūrinių pažeidimų nebuvo“, – po Etikos ir procedūrų komisijos posėdžio pranešė Aušrinė Norkienė.

Netrukus po to, apie 16.30 val., paskelbtas galutinis balsavimas dėl viso projekto, kurio rezultatai tokie: už – 76, prieš – 2, susilaikė – 50.

Iki sausio 1 dienos biudžeto projektą dar turi pasirašyti prezidentas Gitanas Nausėda. „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų projektus parlamentas ketina priimti trečiadienį.

Didžiąją dalį atmetė

Prognozuojama, kad 2020 metais valstybės skola bus 47,5 proc. nuo BVP, 2021 metais – 51,9 proc., 2022 metais – 50,5 proc., 2023 metais – 52,1 proc. Šiemet biudžetų balansas turėtų siekti -7,6 proc. BVP, 2021 metais -7 proc., 2022 metais -2,8 proc., 2023 metais -2 proc.

Vyriausybės patobulintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, asignavimai sudarys 15,83 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. eurų. Numatytas Vyriausybės skolinimosi limitas – 4,03 mlrd. eurų.

Seimo nariai projektui buvo pateikę 58 pasiūlymus, tačiau didžiajai daliai Vyriausybė nepritarė.

Patvirtintas Žygimanto Pavilionio pasiūlymas 44 tūkst. eurų numatyti Seimo nuolatiniam atstovui Jungtinių Amerikos Valstijų Kongrese.

Iš dalies pritarta parlamentaro Lauryno Kasčiūno pasiūlymui 100 tūkst. eurų sumažinti asignavimus Specialiųjų tyrimų tarnybai turtui įsigyti ir juos skirti priedams už tarnybos stažą bei Artūro Žukausko pasiūlymui padidinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimus 11,7 mln. eurų, juos skirti skaitmeninio ugdymo plėtrai ir dėl koronaviruso pandemijos patirtiems mokymosi praradimams kompensuoti.

Taip pat iš dalies pritarta Seimo narių Tomo Vytauto Raskevičiaus, Dainiaus Kepenio, Tomo Bičiūno, Eugenijaus Gentvilo ir Sergejaus Jovaišos pasiūlymui padidinti asignavimus Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigai 19 tūkst. eurų – jie bus skirti kontrolieriaus išeitinei išmokai mokėti.

Antradienį Seimo nariai balsuodami pritarė tiems patiems projektams, kuriuos palaikė Vyriausybė. Daugeliui kitų projektų nepritarta, nes juos teikę parlamentarai nenumatė realistiškų finansavimo šaltinių.

„Tai yra naujas investicijų projektas ir kalbant apie lėšų šaltinį – „Ateities ekonomikos DNR“ plano arba Valstybės investicijų programos – noriu pasakyti, kad DNR planas nėra šaltinis, o tiesiog projektų sąrašas. Šaltiniai yra RRF lėšos arba biudžeto lėšos, arba Europos Sąjungos parama.

Gintarė Skaistė

Kalbame, kad naują projektą reiktų įtraukti į valstybės investicijų programą, o tai yra neįmanoma pagal priimtą Investicijų įstatymą, nes nauji projektai neįtraukiami“, – dėl vieno iš projektų sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė, vėliau posėdyje panašų sakinį kartojusi dar ne kartą.

Skyrė Seimo kanceliarijai

Vienas iš projektų, kurį parlamentarai priėmė (78 „už“, 7 „prieš“, 18 susilaikė) be Vyriausybės pritarimo – Ričardo Juškos pasiūlymas Seimo kanceliarijai skirti papildomus 1,584 mln. eurų.

„Seimui yra nubraukti 4 mln. eurų. Šiek tiek „atstatėme“, bet vis tiek bus -3 mln. eurų. Čia dirba daug personalo, dirba ne už tokius atlyginimus, kurių jie verti“, – už projektą balsuoti ragino Valius Ąžuolas.

Savo ruožtu Mykolas Majauskas ragino balsuoti prieš.

„Negalėčiau labiau nesutikti su tuo, esame labai sudėtingoje situacijoje. Vienintelį nykštį reikia iškelti į viršų ir parodyti liuks – už medikus, kurie dirba fronto linijoje. Man būtų labai keista pasižiūrėti tiems medikams į akis, kai mes priimame sprendimą didinti mūsų padėjėjams atlyginimus, o ne medikams, dirbantiems fronto linijoje. Kas yra mūsų prioritetas? Juk „įdėjome“ reikalingą finansavimą, bet to negana, prašoma papildomai“, – sakė jis.

Foto: LRS / Džoja Gunda Barysaitė

Po balsavimo premjerė I. Šimonytė kreipėsi į ankstesnę valdančiąją koaliciją.

„Sveikinu buvusią valdžią su tuo, kad pati nenumačiusi pinigų biudžete net tam, ką reikia minimaliai tenkinti įstatymų reikalavimais, dabar dar padidino deficitą, už kurį bando mane kalti prie kryžiaus. Tokio cinizmo šioje šalyje dar nebuvo“, – sakė ji.

Tokio cinizmo šioje šalyje dar nebuvo.
Ingrida Šimonytė

Kaip aiškinama R. Juškos pasiūlyme, Vyriausybei patikslinus 2021 metų valstybės biudžeto projektą, Seimo kanceliarijai papildomai skirta 1,120 mln. eurų darbo užmokesčiui, kas yra tik dalis 2021 metų faktinio poreikio (44 proc.).

Norėjo skirti mokslui

Seimo nariai iš pradžių buvo pritarę kompleksiniam Artūro Žukausko pasiūlymui, kuriuo švietimo sričiai iš viso skiriama papildomi 45,8 mln. eurų valstybės vardu pasiskolintų lėšų.

Už tai balsavo 73 Seimo nariai, 15 pasisakė prieš, dar 23 susilaikė, o paskelbus rezultatus posėdžių salėje pasigirdo plojimai.

Vyriausybė tam nepritarė. G. Skaistė sakė, kad tai yra esminis pokytis. „Tai yra -46 mln. eurų, kurie į biudžeto deficitą neįskaičiuoti“, – sakė ji.

Tačiau posėdžiui pirmininkavęs Jurgis Razma paprašė balsavimą pakartoti. Tada balsai pasiskirstė taip: už – 67, prieš – 25, susilaikė – 18. Paskui salėje skambėjo šūksniai „gėda“. Tada buvo balsuojama dėl posėdžio pratęsimo – priimtas neigiamas sprendimas, tad biudžeto priėmimas tęsis vakariniame posėdyje.

Jame pirmininkavęs Paulius Saudargas informavo, kad galiojančiu laikomas antras balsavimas. Tomas Tomilinas dėl to paragino kreiptis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją. „Turėtume padaryti techninę 20 min. pertrauką. Kviečiu Etikos ir procedūrų komisiją išnagrinėti šį klausimą“, – nurodė P. Saudargas.

A. Norkienė po posėdžio informavo, kad dalyvavo visi 11 komisijos narių (6 daugumos ir 5 mažumos). „Procedūrinių pažeidimų nebuvo, balsavus 6 „už“ ir 5 „prieš“, – sakė ji.

Artūras Žukauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Keli kiti pokyčiai

Finansų ministerija „Delfi“ paaiškino, kodėl naujosios Vyriausybės patobulintame projekte iš nekilnojamojo turto mokesčio tikimasi surinkti 7 mln. eurų, t. y. beveik 30 proc. daugiau.

„Teisės aktais yra numatyta, kad nekilnojamojo turto vertinimas mokesčių tikslais atliekamas ne rečiau kaip kas 5 metai. Paskutinis masinis vertinimas buvo atliktas 2015 metų pabaigoje ir jo metu nustatytos vertės taikytos apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokestį už 2016–2020 metų mokestinius laikotarpius.

Nuo 2021 metų mokestinio laikotarpio įsigalios naujai patvirtinti masinio vertinimo dokumentai, kuriais bus nustatytos naujos mokestinės nekilnojamojo turto vertės – tai ir įvertinta patobulintame biudžeto projekte“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Be to, ministerija pakomentavo kelis kitus asignavimų padidėjimus.

„Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos veiklos vykdymui užtikrinti (darbuotojų skaičiui didinti) papildomai skirta 65 tūkst. eurų.

Po pirminio biudžeto projekto pateikimo lapkričio 11 dieną Vyriausybė patvirtino nutarimą, kuriuo Lietuvos socialinių tyrimų centras, Lietuvos teisės institutas ir Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas reorganizuojami juos sujungiant nuo 2021 sausio 1 dienos į naują įstaigą – Lietuvos socialinių mokslų centrą.

Lietuvos socialinių tyrimų centro kitais metais nelieka ir jam asignavimai nėra skiriami. Visų trijų sujungtų institucijų lėšos, t. y. 2,241 mln. eurų, patobulintame projekte numatytos naujai įstaigai – Lietuvos socialinių mokslų centrui“, – nurodė ministerijos atstovai.