Visų ekspertų (finansų ministrės Gintarės Skaistė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, Lietuvos laisvosios rinko instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, statybų bendrovės „Hanner“ vadovo ir verslininko Arvydo Avulio ir „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės) pilnas įžvalgas, kaip atrodys gyvenimas 2021-aisiais metais galite paskaityti čia.
Galimas investicijų bumas
LLRI prezidentė, kalbėdama apie optimistinį scenarijų, aiškino, kad virusui atslūgus paslaugų įmonės galėtų pradėti veikti, o tai reikštų ir atsigaunantį judėjimą bei visuomeninį gyvenimą.
„Niekam netrūks darbuotojų. Valstybės institucijos prisimins, kad jos tik administruoja Lietuvos žmonėms skirtas ES lėšas, ir šios pasieks įmones tokiu greitumu, kuris pridera „greitajai pagalbai“, o ne katafalkui.
„Invega“, VIVA, VIKA ir kitos institucijos ims iš įmonių žemas palūkanas, siūlys ilgus terminus ir kitaip užtikrins kreditų prieinamumą“, – sakė ji ir aiškino, kad atsigavus gerovės kūrimui jau antrąjį metų ketvirtį visi ūkio sektoriai išgyventų didelį kilimą.
„Metai būtų baigiami su gerokai didesniu nei prognozuota BVP augimu“, – prognozavo E. Leontjeva.
Jos teigimu, optimistinis scenarijus galėtų tapti realus, jei, vėliausiai nuo Trijų Karalių, valstybės institucijose prasidėtų rinkimuose deklaruotų vertybių įgyvendinimas.
„Visi valdžioje įsijungs į Lietuvos kovą už išgyvenimą, taupys biudžeto pinigus ir stebuklingai paleistas dereguliavimo DNR genas „perprogramuos“ valstybės aparatą tarnauti piliečiams, juos gerbti“, – kalbėjo ji.
Anot LLRI prezidentės, labai svarbu, kad šalies vadovai taip pat sutartų, kad prie Lietuvos konkurencingumo gali prisidėti ir kokybiškos viešosios paslaugos, o tai, kaip sakė, tuo atveju, padėtų pasiekti, kad prabudusios po krizės pasaulio įmonės masiškai investuotų į Lietuvą, čia būtų kuriamos našiausios darbo vietos.
„Pasvajokime – Silicio slėnis pavydi mums įdomių darbų, o Sitis – atlyginimų. „Sodros“ ir valstybės biudžetų pajamos auga, pjaudami mokesčių sumažinimo derlių. Atpažinus šią koreliaciją, bus nutariama ir toliau nuosekliai mažinti mokesčius. Pandemija grąžins mus prie prasmės ieškojimo, žmonėms reikės vis daugiau nemedžiaginių vertybių. Suklestės menai, kultūra, Lietuva taps kultūros meka“, – sakė ji.
Ištiks staigaus augimo krizė
Remiantis pačiu blogiausiu scenarijumi, pasak E. Leontjevos, gali nutikti ir taip, kad Europa gali pasukti ekonomikos suvalstybinimo keliu, o tada daugybė įmonių prieglobsčio ims ieškoti svetur. Visgi, kaip teigė, galima tikėtis, kad tokiu atveju Lietuva ir kitos Baltijos šalus turėtų galimybę tapti saugiu uostu daugeliui įmonių.
„Jeigu sąlygos investuoti ir veikti bus pagerintos, kaip pažadėta Vyriausybės programoje, tikėtinas toks investicijų bumas, kad mus ištiks staigaus augimo krizė. Augimas, kurio visi troško, ims mus visus gąsdinti. Atlyginimai augs stipriai, ir vis viena trūks darbo jėgos“, – aiškino ji.
Jos manymu, tai Lietuvoje galėtų suteikti postūmį privačioms kvalifikacijos ugdymo ir kitokioms švietimo iniciatyvoms.
„Tai reikštų, kad įmonės imtų siūlyti „ilgalaikio įdarbinimo kontraktus“ itin palankiomis sąlygomis, konkuruotų darbo kultūra.
Kadangi informacija po pasaulį sklinda greitai, Lietuva taptų talentų traukos vieta“, – sakė E. Leontjeva.
