Tokį sprendimą bendru sutarimu penktadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, apsvarstęs komiteto pirmininko Mindaugo Lingės ir socialinės pasaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės teikiamas Užimtumo įstatymo pataisas. Dabar dėl jų kitą savaitę balsuos Seimas.

„Nebeliktų tos galimybės žiūrint įį ateitį. Karantinas baigėsi, o ekstremalios situacijos metu prastovinės išmokos nebebūtų mokamos“, – sakė M. Lingė.

Jo teigimu, išmokos už prastovas griežtinamos siekiant teikti efektyvią pagalbą tiems, kam jos reikia.

Anot M. Navickienės, saugiklių reikia, nes resursų nėra išmokas mokėti plačiau.

„Visus resursus reikia sukoncentruoti į tą laikmetį, kuris sunkiausias. Iš karto karantinui pasibaigus, suvokiame, kad negalima atstatyti veiklos iš karto“, – teigė ministrė.

Ji žadėjo išmokų už prastovas tvarką keisti atsižvelgiant į rinkos situaciją.

„Pažiūrėsime, kaip atrodo pastovų kiekis, kiek darbuotojų naudosis ta priemonė, tada žiūrėsime, ką keisti“, – tvirtino M. Navickienė.

Nuo kitų metų ketinama dvigubinti subsidijas prastovų metu, o darbdaviams neliktų pareigos prie darbuotojo atlyginimo prisidėti savo lėšomis.

Pataisos numato, kad darbdaviams nuo kitų metų būtų kompensuojama visa (100 proc.) prastovų metu darbuotojui priskaičiuota alga. Subsidijos maksimalų dydį siūloma didinti iki dviejų minimalių mėnesio algų (MMA), iki 1284 eurų.

Dabar, kai subsidijos riba siekia 1,5 MMA, darbdavys privalo prisidėti 30 proc., o kai vienos MMA – 10 proc.

Taip pat siekiama toliau mokėti darbo paieškos išmoką, tačiau ši išmoka būtų skiriama tik tiems darbuotojams, kurie dirbo iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo ir buvo atleisti jo metu, taip pat jei dirbo įmonėse, kurių veikla buvo apribota. Išmoką gautų ir savarankiškai dirbę žmonės, kurie nebegali tęsti veiklos. Kitais metais darbo paieškos išmoka siektų 212 eurų per mėnesį.