Už balsavo 7 komiteto nariai, 2 prieš, 1 parlamentaras susilaikė.

„Tai pagelbėtų verslams, kurie yra visiškai uždaryti – viešbučiai, sanatorijos, maitinimo įstaigos šiuo metu neveikia, pajamų negauna, bet vis dar yra reikalaujama 10 proc. prisidėti“, – komiteto posėdyje sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) patarėjas Vytautas Šilinskas.

Viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sakė, kad šis siūlymas verslui padės, tačiau teigė, jog norima, kad subsidijas būtų galima gauti ir už karantino metu įdarbintus darbuotojus, o ne tik už įdarbintuosius prieš karantiną.

„Mus labai neramina tas negalėjimas priimti ir gauti už prastovas ir toliau, nes atsidarinėja ir naujos kavinės, ir vyksta darbas, tai tada darbdaviai bijos priimti į darbą naujus darbuotojus“, – sakė E. Šiškauskienė.

Restoranų tinklą valdančios „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis taip pat siūlė subsidijas už prastovas mokėti siejant jas su darbo vietomis, o ne darbuotojais.

„Pasiūlymas ne prie darbuotojo prisirišti, o prie darbo vietos. (...) Mes negalime uždrausti išeiti darbuotojams. Šita situacija tęsis gal ir 5 mėnesius, o mūsų sektoriuje yra didžiausia kaita – 100 proc. per metus mūsų darbuotojų pasikeičia“, – teigė G. Balnis.

SADM atstovas sutiko, kad šis variantas nėra tobulas, tačiau saugiklį turėti būtina.

„Svarsčiau asmeniškai šitą variantą, bet sudėtinga įgyvendinti, nes negalime suskaičiuoti, nėra įmonėje darbo vietų registruotų ir tai galima kasdien pakeisti. Siūlymas ir yra su žmonėmis rištis ir svarstėme, ar gali būti geresnis saugiklis, bet nesugalvojome, o be saugiklio palikti, kad galima įsisteigti tuščią įmonę, prisisteigti darbuotojų ir gauti 100 proc. (kompensacijų už prastovas – ELTA) negalime“, – sakė V. Šilinskas.

Komitetas taip pat pritarė Seimo narių Mindaugo Lingės ir Monikos Navickienės siūlymui subsidijas už prastovas mokėti praėjus vienam mėnesiui po karantino ar ekstremalios situacijos atšaukimo.
Tuo metu „valstiečių“ frakcijos narių Kukuraičio ir Tomilino siūlymų praplėsti darbo paieškos išmokos gavėjų ratą įtraukiant ir asmenis, kurie darbą prarado per metus iki karantino ar ekstremalios situacijos pakeitimo, taip pat skirti nedarbo paieškos išmoką, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką, komitetas nepalaikė.

Įstatymo projektu, kuriam ketvirtadienį po patekimo pritarė Seimas, siūloma atsisakyti skirtingų subsidijos darbo užmokesčiui dydžių ir nustatyti vieną dydį, kad darbdaviui už prastovose esančius užimtus asmenis mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuris negali būti didesnis, nei numatyta darbo sutartyje iki karantino paskelbimo, kompensuojant 100 proc. užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau kaip 2 MMA.

Taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad darbo paieškos išmoka gali būti skiriama asmenims, turintiems teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

Be to, siūloma nustatyti galimybę darbo paieškos išmoką gaunančiam asmeniui jo prašymu nutraukti šios išmokos mokėjimą.

SADM preliminariais skaičiavimais, įstatymo projekte numatomų subsidijų darbo užmokesčiui ir darbo paieškos išmokų finansavimo poreikis 2021 metams – 230,6 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Šiuo metu numatyta, kad, jei darbuotojui yra iki 60 metų, darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurus (iki mokesčių) siekiančią valstybės subsidiją, arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro (iki mokesčių).

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją mokama 100 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne didesnė nei 607 eurai dydžio valstybės subsidija arba 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 euro.