"Iš tiesų mūsų infliacijos rodiklis šiuo metu yra ant ribos, tačiau manau, kad Lietuvos bankas tą situaciją stebi ir aš esu nusiteikęs optimistiškai. Žinoma, infliacijos augimui lemiamos įtakos turėjo naftos ir dujų kainų kilimas. Tačiau, manau, jog birželį priimant galutinį įvertinimą dėl mūsų atitikimo keliamiems kriterijams - infliacijos rodiklis neviršys tos leistinos ribos", - BNS trečiadienį sakė Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Darbo partijos atsovas Jonas Lionginas.
J.Lionginas pripažino, jog antradienį priimtas Kainų komisijos sprendimas, sudarantis galimybę šilumos tiekimo įmonėms jau šių metų pavasarį padidinti parduodamos energijos kainą, taip pat turės įtakos infliacijos didėjimui.
Manoma, kad galimybe padidinti parduodamos energijos kainas pasinaudos daugelis šilumą gaminančių šalies įmonių, kurioms nuo metų pradžios smarkiai pabrango dujos.
Kainų komisija antradienį pakeitė šilumos energijos kainų skaičiavimo metodiką, pagal kurią šilumos tiekimo įmonės bent du kartus per metus galės peržiūrėti šilumos kainas.
Tačiau J.Lionginas teigė kol kas nežinąs, nuo kada realiai šilumos tiekėjai pradėtų didinti kainas ir ar tai iš tiesų turėtų pasekmių Lietuvos pasirengimui stojant į euro zoną.
"Yra ir darbo grupė sudaryta, kurioje yra tikrai geri specialistai, Lietuvos banko atstovai. Ir, manau, kad ta situacija yra žinoma ir jei bus kažkas, kas užkirstų kelią mūsų siekiui įsivesti eurą, tai, manau, kad Lietuvos bankas yra paruošęs tam tikrų priemonių, apie kurias kol kas dar garsiai nekalba", - sakė J.Lionginas.
Tuo tarpu Seimo opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius mano, jog antradienį priimtas kainų komisijos sprendimas visiškai nesuderinamas su Lietuvos pasirengimu stoti į euro zoną.
Juo labiau, kad šis sprendimas priimtas tą pačią dieną, kuomet iš ES pirmininkaujančios Austrijos pasigirdo abejonių dėl Lietuvos ir Estijos atitikimo keliamiems kriterijams.
"Valdantieji iš tiesų per anksti džiaugiasi savo nepasiektais pasiekimais. Nes iš tiesų mūsų infliacija yra ties pavojinga riba, o toks kainų komisijos sprendimas, leidžiantis šilumos tiekėjams dar šiemet didinti kainas, tikrai nesumažins infliacijos, o gali ją tik padidinti. Manau, kad reikia rimtai vertinti Austrijos pastabas ir derėtų susirūpinti dėl to, nors dabar panašu, kad visas mūsų pasirengimas įstoti į euro zoną paliktas daugiau savieigai", - BNS trečiadienį sakė A.Kubilius.
Kitos opozicinės Liberalų frakcijos narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Gintaras Steponavičius teigė, jog nederėtų dramatizuoti Austrijos pareiškimų.
"Manau, kad iki šiol nebuvo ir nėra pakankamai aiškiai kalbama apie euro įvedimo pasekmes ir tas euro įvedimo planas yra labiau popierinis. Nemanau, kad šiandien reiktų dramatizuoti, jei šių metų birželio mėnesį nebūtume pakviesti prisijungti prie euro zonos. Priešingai - turėtume laisvesnes rankas įgyvendinti radikalesnes mūsų ekonomikos augimo skatinimui reikalingas reformas - kaip antai, mokesčių spartesnį mažinimą, kas ekonomikai gal duotų didesnį stimulą, nei euro įvedimas veržiantis diržus per visas vietas", - sakė G.Steponavičius.
Liberalas teigė nesąs prieš euro įvedimą Lietuvoje nuo 2007 m., tačiau jei nebūtų spėta to padaryti, anot G.Steponavičiaus, neištiktų jokia bėda, jei euras šalyje būtų įvestas keleriais metais vėliau.
Lietuva ir Estija antradienį atmetė Europos Sąjungai (ES) šiuo metu pirmininkaujančios Austrijos abejones, neva jos gali neatitikti visų stojimui į euro zoną numatytų kriterijų.
Dviejų Baltijos valstybių ministrai ir centrinių bankų vadovai pripažino, kad šalys susiduria su problemomis siekdamos pažaboti infliaciją - vieną iš esminių reikalavimų eurui įvesti, tačiau jų tikslas - prisijungti prie šiuo metu dvylika valstybių vienijančios euro zonos - vis dar yra įgyvendinamas.
Šiuo metu ES pirmininkaujančios Austrijos finansų ministras Karlas Heinzas Grasseras pareiškė, kad iš trijų valstybių, kurios siekia 2007 metų sausio 1 dieną tapti euro zonos narėmis, visus kriterijus tikriausiai atitiks tik Slovėnija.
Pasak ministro, metinės infliacijos rodiklis Lietuvoje ir Estijoje šiemet tikriausiai viršys nustatytą normą.
Tačiau Lietuvos finansų ministras Zigmantas Balčytis agentūrai "Reuters" antradienį teigė, kad, nepaisant Austrijos pastabų, šalis atitiks reikalingus kriterijus.
"Lietuva bus pasirengusi 2007 metais įvesti eurą, nes kai bus vertinama mūsų parengtis euro zonai, mes atitiksime visus Mastrichto kriterijus", - teigė finansų ministras.
"Nors gruodį infliacija buvo didesnė negu lapkritį, mes manome, kad per šių metų gegužę pasibaigsiantį laikotarpį mūsų šalis atitiks visus konvergencijos kriterijus. Todėl pasirengimai eurui tęsiami, kaip ir planuota", - teigė Lietuvos centrinio banko vadovas Reinoldijus Šarkinas.
Eurą įvesti siekiančių šalių vidutinė metinė infliacija per dvylika mėnesių iki jų atitikties vertinimo neturi viršyti infliacijos trijose ES valstybėse narėse, kuriose metinė infliacija yra mažiausia, vidurkio daugiau kaip 1,5 procentinio punkto.
Tačiau visų trijų valstybių ūkio plėtra yra viena iš sparčiausių Europos Sąjungoje, ir šalys atkakliai siekia pažaboti infliaciją bei, nepaisant kainų pakilimo, patenkinti įstojimo į euro zoną kriterijus.
Gruodį metinė infliacija Latvijoje siekė net 7 proc., tuo tarpu Lietuvoje - 3 proc., o Estijoje - 3,6 procento.
Harmonizuotas vartojimo kainų indeksas euro zonoje tuo pačiu laikotarpiu siekė 2,2 proc., o visoje ES - 2,1 procento.