Visų ekspertų (finansų ministrės Gintarės Skaistė, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus Boguslavo Gruževskio, Lietuvos laisvosios rinko instituto (LLRI) prezidentės Elenos Leontjevos, „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, statybų bendrovės „Hanner“ vadovo ir verslininko Arvydo Avulio ir „Investors‘ Forum“ vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės) pilnas įžvalgas, kaip atrodys gyvenimas 2021-aisiais metais galite paskaityti čia.

Trys veiksniai

Pasak B. Gruževskio, jeigu norime kalbėti apie 2021 metų Lietuvos ekonomikos ir lietuvių gyvenimo perspektyvas, šalies ateitis labiausiai priklausys nuo trijų pagrindinių veiksnių.

Pirmasis, kaip teigė, susijęs su pandemijos suvaldymu ir tuo, ar sėkmingos bus vakcinos panaudojimo pastangos. Antrasis – su pasaulio ekonomikos būsena ir pokyčiais, trečiasis – su politiniu stabilumu.

„Mus labiausiai liečia padėtis Europoje, Europos Sąjungoje (ES), šalia turime Rusiją, Baltarusiją, taip pat 2021-2022 m. didelę įtaką turės ir ekonominiai santykiai tarp JAV ir Kinijos.

Kalbant apie Lietuvą, daug kas priklausys nuo mūsų Vyriausybės sprendimų“, – pradėdamas pokalbį sakė B. Gruževskis.

Jis „Delfi“ pateikė du galimus 2021 metų scenarijus – optimistinį ir pesimistinį bei teigė, kad pastarasis, kol kas, jo manymu, yra realesnis.

„Šiandien blogesnis scenarijus turi daugiau šansų pasireikšti, kadangi vakcina tik pradėta taikyti, nežinome, kokie bus efektai. Jeigu viskas vystysis, kaip šiandien, galime sakyti, kad 2021 metai labiau bus pesimistinio scenarijaus šešėlyje“, – teigė jis.

Pesimistinis scenarijus

Pasak Lietuvos socialinių tyrimų centro direktoriaus, pagrindiniai pesimistinio scenarijaus bruožai yra susiję su nepakankamu vakcinos poveikiu gyventojų sergamumui. Jo teigimu, tai gali lemti, kad karantinas tęsis iki pat gegužės mėnesio, o šalyje, dėl esančių apribojimų, bus matoma tolesnė ekonominė recesija.

„Tokiu būdu, kaip pasekmę galime matyti biudžetinių lėšų trūkumą, kadangi, atitinkamai, mažės užimtumas, apyvarta ir daug kitų dalykų.

Augantis nedarbas, nepakankama socialinė parama, taip pat, jei bus biudžetinių lėšų trūkumas, aišku, bus mažiau dosnios išmokos, nekalbant jau apie pensijų indeksavimą, o iš to jau, kaip rezultatas, augantis skurdas ir socialinė įtampa“, – teigė jis.

B. Gruževskio teigimu, pagal pesimistinį scenarijų sausio ir vasario mėnesį nedarbas gali šoktelti iki 20 proc. ir daugiau, o jaunimo nedarbas sausį, vasarį galėtų siekti apie 30 proc.

„Nuo vasario, kovo mėnesio būtų jaučiamas būtinumas mažinti atlyginimus, pirmiausia, aišku, viešajam sektoriui. Taip pat augs ilgalaikis nedarbas, o kalbant apie darbo rinką, ženkliai sumažės Užimtumo tarnybos galimybės padėti ir prisidėti prie rėmimų“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie pokyčius, susijusius su demografija, B. Gruževskis tikino, kad čia situacija gali pasisukti įvairiai, mat dėl pandemijos Lietuvos demografinė padėtis pagerėjo, nes didėjo imigracija, grįžo daug lietuvių, tačiau pridūrė čia matantis ir didelių pavojų.

„Manau, kad toliau didės gyventojų mirtingumas tiek dėl COVID-19, tiek dėl kitų ligų. Pagal pesimistinį scenarijų mums nepavyks susitvarkyti su sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumu, todėl mirtingumas didės ir nuo kitų ligų, kurių nėra galimybių tinkamai gydyti esant aukštam pandemijos lygiui. Tokiu būdu mažės gimstamumas. Dabar jis dar nelabai sumažėjęs, nes tie vaikai, kurie gimsta, jie buvo pradėti dar iki pandemijos. Yra pavojus, kad pandemijos metu žmonės sąmoningai mažiau planuos vaikų atsiradimą“, – svarstė jis ir tikino, kad dėl to gali formuotis ir bendro gyventojų skaičiaus mažėjimas.

„Ir ypač čia įžvelgiu didelę neigiamą tendenciją, nes gali atsitikti taip, kad pandemijos įtaka po truputį sumažės, sienos bus atidarytos, bet Lietuvos ekonomika negalės greitai atsigauti ir gausime dvigubą efektą: iš vienos pusės bus paspartintas mirtingumas dėl pandemijos pasekmių, o iš kitos pusės žmonėms didės motyvacija išvykti ieškoti geresnio atlyginimo, jeigu mūsų ekonomika ilgesnį laiką negalės atsigauti. Tada dėl emigracijos vėl galime prarasti daug žmonių“, – įspėjo jis.

Taip pat B. Gruževskis teigė, kad bendrai rizikų pesimistiniame scenarijuje yra nemažai. Kaip įvardijo, tai tiek gyvenimo lygio mažėjimas, tiek Lietuvos investicinio patrauklumo mažėjimas, aukštas nedarbo lygis.

„Taip pat biudžeto pajamų sumažėjimas atitinkamai atsispindės viešojo sektoriaus finansavimui, o tai, tie patys mokytojai, socialiniai darbuotojai ir t.t.

Yra ir kainų augimo pavojus, nes gamyba bus stabdoma, ribojama, tai slopins gyvenimo lygio augimą.

Apibendrindamas pasakyčiau, kad šiandien šis pesimistinis scenarijus yra realesnis“, – sakė jis.

Optimistinis scenarijus

Kalbėdamas apie optimistinį scenarijų B. Gruževskis teigė, kad toks planas taip pat turi vilčių išsipildyti, tačiau pabrėžė, kad viskas čia priklausys nuo Vyriausybės ryžto, mat imantis rimtų pokyčių valdžiai reikės daugiau susikaupimo.

Vardindamas veiksnius, kurie galėtų lemti tokio scenarijaus raidą, svarbiausia buvo pabrėžta vakcinos sėkmė. Pasak B. Gruževskio, jei viskas vyks sėkmingai, Lietuvoje karantinas galėtų švelnėti jau sausio viduryje, o vasarį būti atšauktas, kas skatins ir ekonomikos atsigavimą.

„Sėkmingam Lietuvos atsigavimui ir raidai, labai svarbus veiksnys, ypač 2022-2023 m., bus globalizacijos modelių transformacija. Pandemijos pradžioje buvo garsiai kalbama, kad toks tradicinis globalios ekonomikos modelis, kuris buvo plėtojamas iki pandemijos, yra neefektyvus ir rizikingas. Tos per ilgos gamybos grandinės faktiškai yra ir ekologiškai žalingos, ir neefektyvios nacionaliniame kontekste. Globalizavimą turėtų pakeisti naujas modelis – regioninis globalizavimo modelis ir mums tokiu būdu tinka buvimas ES. Mes sudarome puikų regioninį vienetą, kur galėtume sustiprinti savo gyventojų užimtumą ir taip mažiau pinigų išleisti už savo sistemos ribų“, – aiškino jis.

Taip pat, kaip teigė, optimistiniam modeliui labai svarbus dalykas yra ir efektyvus bei skaidrus ekonomikos atsigavimo finansinių išteklių panaudojimas, didesnė paramos priemonių diferenciacija bei augantis valstybės valdymo efektyvumas.

Optimistiniu scenarijumi, B. Gruževskio teigimu, nuo sausio mėnesio vidurio taip pat turėtų pradėti mažėti nedarbas, o efektyviai panaudojant finansinius išteklius, kaip aiškino, didėtų ir Užimtumo tarnybos galimybės finansuoti aktyvias rinkos politikos priemones, kas lemtų trumpėjantį laisvų darbo vietų užpildymo laiką, atitinkamai, ir galimybes įsidarbinti.

„Pokyčiai demografijoje būtų dar geresni, – užsiminė jis. – Pagal optimistinį scenarijų norėtųsi matyti užtikrintą ir efektyviai įvykdytą sveikatos apsaugos efektyvumo problemos sprendimą, mažėtų mirtingumas, pirmiausia, aišku, dėl COVID-19, vėliau, dėl kitų priežasčių, atitinkamai, gimstamumas atsistatytų į laikotarpį prieš pandemiją“.

Anot B. Gruževskio, kalbėdamas apie migracjią, jis teigė, kad jeigu Lietuva efektyviai plėtotų savo santykius gamyboje, šalis galėtų padaryti milžinišką šuolį stiprinant savo IT sektorių.

„Minske dabar yra vienas stipriausių ES IT sektorių. Tai jei dabar padarytume visas sąlygas baltarusiams atvykti pas mus, įmonėms pereiti veikti čia, mes galime labai šoktelti ir paskatinti aukštos darbo jėgos imigraciją. Kvalifikuotos darbo jėgos augimas paskatintų tiek ekonomikos raidos elementus, tiek darbo rinkos, tiek demografinius“, – kalbėjo jis ir sakė, kad bendrai optimistiniu scenarijumi, bendras gyvenimo lygis Lietuvoje labai šokteltų, tiesa, kaip ir ekonominiai rezultatai.

„Tai jei Vyriausybės sprendimai būtų orientuoti ne į atskirų sektoriaus grupių naudą, mes puikiai galime plėtoti paramą, pensijų indeksavimą, skatinti ir vykdyti įsipareigojimus viešajam sektoriui, didinti atlyginimus“, – svarstė B. Gruževskis.