Šiemet į verslo kišenes sutekėjo kone trys milijardai valstybės eurų pagalbos per mokesčių atidėjimus, subsidijas, paskolas ar garantijas. Tai neskaičiuojant milijardų eurų, skirtų investicijoms per „DNR planą“ ar kitas ES paramos priemones.

Palyginimui, 3 mlrd. eurų sumos beveik pakaktų atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (3,7 mlrd. eurų per metus), arba 10 mėnesių mokėti visas senatvės pensijas, arba nupirkti maždaug 70 naujų sraigtasparnių „Black Hawk“.

Kad valstybė veikia kaip bankas jau palygino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis savo feisbuko paskyroje lygino, kad VMI, „Sodros“ ir muitinės išduotų paskolų dydžiai jau priartėjo prie didžiųjų komercinių bankų verslui išduotų paskolų portfelių.


#valstybinis_bankas
"Valstybinis bankas" Lietuvoje de facto jau veikia :) Bendrovių mokesčių nepriemoka bei sudarytos...
Posted by Tadas Povilauskas on Monday, December 14, 2020

Tuo metu pačių komercinių bankų indėlis šiemet atrodo minusinis – verslui išduotų paskolų suma šiemet yra milijardu mažesnė nei prieš metus. Vien šiemet kovą-lapkritį bankų išduotos paskolos verslui buvo 432 mln. eurų kuklesnės nei prieš metus, skaičiuoja Lietuvos bankas.

Tai reiškia, kad daugiau paskolų susigrąžinta, nei išduota naujų, tokia pati tendencija buvo stebima ir per finansų krizę 2008 metais.

Seime Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad valstybei savaitė karantino kainuos papildomus šimtus milijonų eurų BVP, jis mygia bankus prisidėti solidariai ir skelbti antrą moratoriumą, leidžiantį ilgiau atidėti paskolas.

Bankai atkerta, kad tokio poreikio kone nėra, kaip ir naujų paskolų poreikio nėra, bet žada svarstyti, jei situacija keisis. Jie patikina, kad noriai skolina sveikoms įmonėms, o svarbiausia – finansų stabilumas.

Su tuo nesutinka smulkesni skolintojai: ekonomistas Aleksandras Izgorodinas patikina, kad ir paskolų reikia, ir moratoriumo, tik patys bankai vengia rizikos.

Kaip bebūtų, artėja metas, kai verslui vis tiek teks apmokėti bent dalį sąskaitų – baiminantis bankrotų, valstybiniai kreditoriai gali likti musę kandę. Didėja ir komercinių bankų blogų paskolų dalis. Kad bankrotų bus, pripažįsta ir „Invega“.

VMI atleido nuo milijardo eurų įsipareigojimų

Valstybinių verslo kreditorių eilėje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pati didžiausia.

Šiuo metu gyventojams ir verslui, kurie nukentėjo nuo pandemijos, VMI atidėjo apie 755 mln. eurų mokesčių nepriemokų. Liūto dalis skolų tenka 22,3 tūkst. įmonių, kurios skolingos 733 mln. eurų.

Be valstybės pagalbos, susidaro ir kitų nepriemokų – bendra nepriemokų VMI suma gruodžio pirmąją viršijo 1 milijardą eurų. Tai tris kartus daugiau nei sausį, kai nepriemokos siekė 345 mln. eurų.

VMI viršininkė Edita Janušienė patikino, kad dalis įmonių ėmė nepriemokas grąžinti po to, kai jų gavėjai buvo paviešinti.

„Esame paskelbę 1085 įmonių sąrašą, ir jų atidėjimai yra 72 proc. visos sumos. Priėmėm sprendimą tą sąrašą kiekvieną pirmadienį atnaujinti. Gruodžio 1-15 dienomis nepriemoka yra sumažėjusi 43 mln. eurų“, – Seimo komitetą informavo E. Janušienė.

Ji patikino, kad tik nedidelis skaičius įmonių, nepadengusių įsipareigojimų, bankrutavo.

Neapmokėtos sąskaitos „Sodrai“ – 220 mln. eurų

„Sodra“ per karantiną leidžia verslui nemokėti socialinio draudimo įmokų, o pasibaigus karantinui atidėti jas supaprastintomis sąlygomis – iki 5 metų laikotarpiui, neskaičiuojant palūkanų ir neprašant pagrįsti mokumo.

Šių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigus pirmajam karantinui, iš viso buvo atidėta 140 mln. eurų socialinio draudimo įmokų. Per antrą karantiną kol kas prisidėjo papildomi 9 mln. eurai, kuriuos atidėjo 2500 įmonių.

„Didžioji dalis įmokų atidedama jau pasibaigus karantinui, kai tampa aišku, kokia skola susidarė“, – paaiškina „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.

Bendra draudėjų skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 220 mln. eurų, kai prasidedant metams ji sudarė 82 mln. eurų. Skolininkų skaičius – 93 tūkstančiai draudėjų, tai mažiau nei sausį buvę 108 tūkst.

10 tūkstančių įmonių ar kitų organizacijų atidėjo 132 mln. eurų sumą, vidutiniškai po 13,2 tūkst. eurų. Suma keliasdešimt kartų didesnė, nei metų pradžioje.

Subsidijų milijardas jau suvalgytas, dar pusė tiek – paskolos ir garantijos

Valstybė remdama verslą išmokėjo daug subsidijų – per prastovas, o taip pat po prastovų, parama mikro įmonėms, subsidijos nuomos mokesčiui ir pan. Kovą-lapkritį Lietuvos bankas suskaičiavo 918 mln. eurų tokių išlaidų. Didžiąją dalį išmokų išmokėjo Užimtumo tarnyba.

Dar 514 mln. eurų verslas gavo kaip paskolas ar garantijas, vertina Lietuvos bankas.

„Invega“ pripažįsta, kad bankrotų bus

„Invega“ patikslino, kad šiemet iki gruodžio vidurio išduota paskolų už 264,9 mln. eurų, tai keturiolika kartų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo išduota 19,4 mln. eurų paskolų. Dar „Invega“ suteikė garantijų už 187,25 milijonus eurų, daugiau nei dvigubai daugiau, lyginant su pernai, kai garantijų suma sudarė 86 mln. eurų.

Dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusios situacijos verslui buvo pasiūlyta nemažai naujų priemonių, skirtų tik COVID-19 ekonominei situacijai spręsti.

„Šios priemonės skirtos padėti verslui sunkiu metu, todėl natūralu, kad daugiau dėmesio buvo skiriama pagalbos efektyvumui užtikrinti nei kredito rizikai suvaldyti. Natūralu, ir kad kovidinių paskolų gavėjų – nukentėjusių įmonių – paskolų portfeliai bus gerokai rizikingesni“, – pripažįsta „Invega“.

Pinigai
Foto: Shutterstock

Tačiau galutiniai rezultatai bus vertinami tik ateityje, juos nulems veiklos atsigavimo tempai.

„Akivaizdu, kad bus ir bankrotų, ir pradelstų paskolų mokėjimų, tačiau šiuo metu galimus nuostolius įvertinti labai sunku. Kai kurioms paskoloms dar neprasidėjo paskolų grąžinimo laikas, daug įmonių jį prašo nukelti, taip pat sulaukiame prašymų pratęsti pačių paskolų terminus. Todėl dabar stebime situaciją, renkame statistiką, kad vėliau galėtume pagrįstai prognozuoti galimai negrįšiančias paskolų apimtis“, – vertina „Invega“.

Teikiant tradicinės „Invegos“ paskolas ir garantijas, verslo kreditavimo rizika vertinama įprastiniu būdu ir daugmaž atitinka bankuose taikomas rizikos vertinimo praktikas.

„Šiose priemonėse neveiksnių paskolų ar garantijų kiekio dinamika neturėtų labai skirtis nuo kredito rinkos bendrų tendencijų“, – paaiškina komentare „Invega“.

Bankai mažino skolinimą

Tuo metu įmonėms bankai ir kitos finansų institucijos išdavusios 11,3 proc. mažiau paskolų, nei pernai tuo pačiu metu, spalio duomenis skelbia Lietuvos bankas. Bankai noriau šiemet skolina tik būstui, kur paskolų portfelis augo 9,2 proc.

Bankai 150 mln. eurų atitraukė iš transporto įmonių, kone 100 mln. Eur – iš gamybos įmonių, apie 60 mln. eurų iš NT operacijų vykdytojų, prekybininkams ir statybininkams išduotos paskolos mažėjo atitinkamai 56 ir 47 mln. eurų.

Lietuvos banko Finansinių stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad 15,8 proc. bankų paskolų pandemijos metu buvo pertvarkytos – keistos jų sąlygos, atidėti terminai, koreguotos palūkanos ar pan.

„Vienaip ar kitaip jos buvo pakeistos, bet ne visos buvo patenkančios į susitarimą su bankais, kaip apibūdino moratoriumas“, – BFK ketvirtadienį tikino J. Markevičius.


Verslo poreikį trumpalaikėms paskoloms mažina valstybės teikiamos paramos srautai. Tačiau ir bankuose neveiksnių paskolų dalis, kurias įmonės vėluoja padengti, didėja. III ketvirčio pabaigoje 3,83 proc. paskolų buvo laikomos neveiksniomis.
„Tendencija pikta, bet ji yra ganėtinai natūrali ir mes iš tikrųjų visi jautėme, kad neveiksnių paskolų lygis šiek tiek pakils, ir ta tendencija vienokiu ar kitokiu būdu matoma visame pasaulyje vienokiu ar kitokiu būdu. Mūsų vertinimu šitas pakilimas dar yra tik šiokia tokia pradžia to, kas gali būti, nes yra antras karantinas ir dar neaišku, kaip čia viskas klostysis“, – teigė J. Markevičius.
Seimo narys valstietis Valius Ąžuolas nuogąstauja dėl bankrotų bangos.
„Vadinasi sprogimą bankrotų pamatysime po naujų metų, kai bankai nebesutiks atidėti paskolų“, – kalbėjo parlamentaras.
Seimas spaudžia bankus skelbti naują moratoriumą
BFK posėdžiuose pirmininkas Mykolas Majauskas bankų tiesiogiai klausė, ar jie ketina pratęsti moratoriumą – leisti atidėti paskolas sunkumų patiriančioms įmonėms ar gyventojams.

„Matome, kad skolų kranelis užsiveržinėja, ir matome labai aiškų paskolų portfelio kritimą ne finansų įmonėms. Tai yra bendrai ekonomikos sektoriui, net 11,3 proc. spalio mėnesį ir tas kritimas matyt išsilaikys ir toliau“, – dėstė M. Majauskas.

Mykolas Majauskas

Pasikvietęs Lietuvos bankų asociacijos atstovus jis skaičiavo, kad valstybei trys savaitės naujo karantino kainuos apie 700 mln. eurų netekto BVP, kad sumažintų žalą, Vyriausybė parengė maždaug 1 mlrd. eurų vertės paketą, padėsiantį išsaugoti darbo vietas ir gyventojų pajamas.

„Klausimas yra paprastas – kuriame šios sudėtingos istorijos puslapyje save mato komerciniai bankai, kaip mato savo indėlį ir kaip nori būti prisiminti: ar kaip bankininkai, ar kaip didelės šeimos dalis? Ir kaip jie pasiruošę prisidėti, kad šį laikotarpį Lietuvos ekonomika ir verslas išgyventų geriau“, – klausė M. Majauskas.

Jis trečiadienį komitete teigė, kad tikisi proaktyvaus bankų elgesio, dalyvaujant verslo gelbėjimo pakete ir pratęsiant paskolų moratoriumą ir ketvirtadienį laukė atsakymo.

Nemato poreikio naujam moratoriumui

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė patikina, kad bankų vadovai vertina naują situaciją ir atsižvelgia į įvestus karantino apribojimus.

„Visi bankai vienu balsu patikino, kad pasiryžę padėti valdyti esamą situaciją ir dirbti su gyventojais ir įmonėmis, kurios kreiptųsi dėl susidariusių sunkumų. Taip pat visi bankai patikino dėl tvirto pasiryžimo svarstyti moratoriumą, jei toks poreikis iškiltų. Ir kiekvienas bankas, jei pastebėtų besikeičiančius gyventojų ar įmonių srautus, gali inicijuoti šią diskusiją ir grįžtų prie šio klausimo“, – BFK kalbėjo E. Čipkutė.

Anksčiau ji informavo, kad įmonėms ir gyventojams bankai jau buvo atidėję paskolų už 1,5 milijardo eurų po pirmojo karantino, tai sudaro apie 8 proc. visų paskolų sumos.

Eivilė Čipkutė
Foto: Asmeninio archyvo nuotr.

LBA prezidentė patikino, kad bankai šalies ekonominę situaciją vertina pozityviai, be to, visi bankai tvirtus finansinius pagrindus, kad galėtų skolinti sveikoms įmonėms. Tačiau ji patikina, kad dėl valstybės pagalbos poreikis paskoloms yra mažesnis, dėl neapibrėžtumo įmonės atideda savo investicinius planus ir yra linkusios lėšas kaupti, tą išduoda indėlių augimas.

„Sveikas – tai nereiškia, kad lygu sėkmingas. Tai reiškia, kad įmonės finansai leidžia prisiimti kreditorinius reikalavimus“, – kabėjo E. Čipkutė ir patikino, kad 1,5 milijardo eurų atidėtų paskolų reikšmingai prisidėjo prie situacijos sušvelninimo.

Atsakydama į „Delfi“ klausimus, ji pažadėjo: „LBA nariai ir toliau be sutarčių sąlygų bei palūkanų keitimo atidės paskolų grąžinimą verslui ir gyventojams, kurie susiduria su sunkumais dėl COVID-19 situacijos“.

Patys bankai kalba, kad tvarkosi be moratoriumų


„Swedbank“ valdybos pirmininkė Dovilė Girgienė tikino, kad ir iki įsigaliojant pirmajam moratoriumui bankas jau buvo savarankiškai išsprendęs 80 proc. atvejų, klientams suformuojant atidėjimus, kadangi buvo didelis poreikis.
„Dabar jau turime visiškai kitą situaciją. Gruodžio mėnesį mes turime gavę tik tris prašymus, su kuriais dirbame, žiūrime, analizuojame situaciją, bet akivaizdžiai skaičiai ne tokie, kokie buvo kovo pradžioje ir balandžio mėnesį – tuomet gaudavome po 60 klientų per savaitę verslo pusėje“, – paaiškina D. Grigienė.

Dovilė Grigienė

Pasak jos, jei klientų būtų daugiau – moratoriumas būtų tinkama priemonė. Šiuo metu „Swedbank“ turi daugiau nei 1300 gyventojų paskolų ir lizingo sutarčių, kurioms pritaikytas ir šiuo metu įgyvendinamas įmokų atidėjimas. Absoliučiai didžioji jų dalis yra būsto paskolos.

Luminor“ valdybos pirmininkas Andrius Načajus akcentuoja, kad bankų klientų situacijos dažnai nėra standartinės.

„Mūsų bankas per šiuos metus pertvarkė verslo paskolų už 270 mln. eurų, iš kurių 95 proc. neatitiko moratoriumo reikalavimų, pagrinde dėl to, kad mes tai padarėm anksčiau, nei kad atėjo moratoriumas. Būsto kreditų pertvarkėme už 85 mln. eurų – 18 proc. neatitiko moratoriumo sąlygų. Būsto kreditų pusėje tas moratoriumas buvo veiksmingesnis, nes jos mažesnės ir labiau standartinės“, – kalbėjo A. Načajus ir patikino, kad su kiekvienu klientu išeičių bus ieškoma atskirai.

Jis patikina, kad bankai turi daug pinigų ir norėtų juos skolinti.

„Šiai dienai didesnis galvos skausmas yra, kur padėti tuos pinigus, kur juos paskolinti, nes yra likvidumo perteklius, indėlių bankuose yra labai daug, ir mes juos laikom už minus 0,25 proc. palūkanas Europos centriniame banke. Tai tikrai ne koks biznis, ir pagrindinis mūsų galvos skausmas – kaip įdarbinti tuos pinigus. Labai gerai būtų kartu ieškoti būdų, kaip atrasti kelius, kad tie pinigai pasiektų verslą, gyventojus dar plačiau nei šiai dienai“, – tikino A. Načajus.

Panaši ir SEB banko valdybos narės Sonatos Gutauskienės-Bubnelienės pozicija – norima padėti klientams išgyventi sunkų laikotarpį, kad jie klientais liktų ir po pandemijos, tačiau moratoriumu naudojosi tik 3 proc. SEB klientų.

SEB bankas „Delfi“ informavo, kad šiuo metu privatiems klientams taikoma bendra taikomų paskolų atidėjimų suma siekia 28 mln. eurų. Bankas lapkritį sulaukė apie 130 prašymų atidėti būsto ir vartojimo paskolas ir patikina, kad tai gerokai mažiau nei šių metų pavasarį. Iš viso SEB bankas gyventojams nuo pirmo karantino pradžios atidėjo virš 2,3 tūkst. paskolų ir lizingo įmokų.

O verslo klientų skaičius, kuriems prireikė pagalbos – 2,3 tūkst. Šiuo metu septyni iš dešimties klientų, kurie taikytas atidėjimas, jau grįžę prie įprastų įmokų, o atidėtos paskolos sudaro apie 1 proc. banko paskolų portfelio.

Izgorodinas neigia bankininkų teiginius: reikia ir moratoriumo, ir paskolų

Nebankininių kreditų teikėjos „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia priešingai, nei kalba bankai: reikia ir moratoriumo, ir paskolų rinkoje tikrai trūksta.

„Aš manau, kad moratoriumas vienareikšmiškai reikalingas, nes akivaizdu, kad ketvirtas ketvirtis Lietuvos ekonomikai bus tikrai silpnesnis nei trečias, o ir trečia ketvirtį mūsų ekonomika per metus mažėjo. Nepaisant to, kad atskiruose sektoriuose, pvz., pramonėje, mažmeninėje prekyboje, situacija yra nebloga, bendrai paėmus šių sektorių atsigavimas nekompensuoja problemų kituose sektoriuose“, – sako A. Izgorodinas.

Anot jo, kuomet pagalbos ranką verslui teikia Vyriausybė, bankai „turi solidarizuotis ir suprasti esamą situaciją“. Verslo patiriami sunkumai nėra dėl verslo kaltės, bet dėl išorinio poveikio.

„Dėl teiginių apie kredito paklausos trūkumą – aš nesutinku. Galiu pateikti mūsų portfelio skaičius. Mūsų portfelis pavasarį siekė apie 30 mln. eurų, dabar siekia apie 40 mln. eurų. Mes matome, kad poreikis skolintis yra ir iš esmės dviejuose segmentuose: faktoringas ir prekiniai kreditai“, – sako A. Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas

Jis paaiškina, kad užsienyje atsigauna paklausa Lietuvos produktams, tačiau pirkėjai prašo ilgesnių mokėjimo terminų, kadangi taip pat patiria finansinių saugumui. O taip pat egzistuoja ir poreikis investicijoms ar kitoms veikloms finansuoti.

„Didesnė problema yra pasiūlos aspektas. Matome iš statistikos, kad praktiškai nuo pat COVID-19 pandemijos pradžios Lietuva pagal bankų paskolų verslui apimtis buvo stabiliai paskutinė euro zonoje. Pvz., spalio mėnesį nuosmukis siekė apie 11-12 proc. per metus. Palyginkime su Ispanija, kur ekonomika nukrito 20 procentų – ten spalį metinis bankų paskolų augimas įmonėms siekia 8 proc. Matome, kad tarp visų euro zonos šalių yra tik kelios šalys, kur bankų paskolos traukiasi, o visose kitose jos auga“, – sako ekonomistas.

A. Izgorodinas vertina, kad pagrindinė kreditų sausros priežastis – konkurencijos trūkumas rinkoje ir dėl to kylantis bankų konservatyvumas rinktis tik patikimiausius, stambiausius klientus.

„Dėl rizikos aspektų jie nėra labai linkę skolinti smulkiam ir vidutiniam verslui. Nors pinigų rinkose tikrai yra. Sakyčiau, kad mūsų bankai labai neišnaudoja Europos centrinio banko (ECB) pagalbos. ECB labai aktyviai skolina pinigus bankams, bet kai kuriuose regionuose kaip Lietuva ar Baltijos šalys bankai tiesiog nevisiškai tai išnaudoja ir dirba su stambesniais klientais ir nelabai nori eiti į rizikingesnį segmentą“, – sako A. Izgorodinas, pažymėjęs, kad SVV Lietuvoje sukuria apie 70 proc. BVP.

Pritaria, kad bankrotų bus

Ateinančių metų du pirmi ketvirčiai, panašu, bus sudėtingiausi ir daliai įmonių dėl susikaupusių įsipareigojimų jie taps lemtingi.

„Kitais metais gali būtų daugiau bankrotų negu šiemet. Kiek – tiksliai pasakyti gana sunku, nes priklausys nuo kelių aspektų. Visų pirma – nuo Vyriausybės įsikišimo. Gali būti, kad kaip ir šiais metais, bus duota įmonėms kažkiek laiko susitvarkyt savo finansus ir nebankrutuoti, nes ir šiemet bankrotų bangos nebuvo daugiausia dėl priimtų teisės aktų, leidusių įmonėms neskelbti bankroto nepaisant tragiškos finansinės situacijos“, – sako A. Izgorodinas.

Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad šiemet pradėta perpus mažiau bankroto procesų nei pernai. 2019 m. skaičius viršijo 1600, šiemet dar nesiekia 800.

A.Izgorodinas nesitiki staigaus ekonomikos atsigavimo pirmą pusmetį.

„Čia stebuklų tikėtis nereikia, kitų metų pirmas ketvirtis bus labai panašus į šių metų ketvirtą ketvirtį, nes atskirose valstybėse vis dar galios didesni ar mažesni ekonominės veiklos apribojimai. Tarkime viešbučiai, turizmas, mažmeninė prekyba – aš čia matau tikrai tam tikrą riziką, kad gali būti smulkesnių bendrovių bankrotų, nes čia nebus kosminių atsigavimų“, – paaiškina ekonomistas.

Antrą metų ketvirtį jis jau lauktų ekonomikos šuolio aukštyn – vartotojai Europoje turi sukaupę rekordiškai daug pinigų bankuose, pradėjus juos leisti, įmonių finansai taip pat atsigaus.