Šiemet į verslo kišenes sutekėjo kone trys milijardai valstybės eurų pagalbos per mokesčių atidėjimus, subsidijas, paskolas ar garantijas. Tai neskaičiuojant milijardų eurų, skirtų investicijoms per „DNR planą“ ar kitas ES paramos priemones.
Palyginimui, 3 mlrd. eurų sumos beveik pakaktų atsisakyti gyventojų pajamų mokesčio (3,7 mlrd. eurų per metus), arba 10 mėnesių mokėti visas senatvės pensijas, arba nupirkti maždaug 70 naujų sraigtasparnių „Black Hawk“.
Kad valstybė veikia kaip bankas jau palygino SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis savo feisbuko paskyroje lygino, kad VMI, „Sodros“ ir muitinės išduotų paskolų dydžiai jau priartėjo prie didžiųjų komercinių bankų verslui išduotų paskolų portfelių.
Tuo metu pačių komercinių bankų indėlis šiemet atrodo minusinis – verslui išduotų paskolų suma šiemet yra milijardu mažesnė nei prieš metus. Vien šiemet kovą-lapkritį bankų išduotos paskolos verslui buvo 432 mln. eurų kuklesnės nei prieš metus, skaičiuoja Lietuvos bankas.
Tai reiškia, kad daugiau paskolų susigrąžinta, nei išduota naujų, tokia pati tendencija buvo stebima ir per finansų krizę 2008 metais.
Seime Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad valstybei savaitė karantino kainuos papildomus šimtus milijonų eurų BVP, jis mygia bankus prisidėti solidariai ir skelbti antrą moratoriumą, leidžiantį ilgiau atidėti paskolas.
Bankai atkerta, kad tokio poreikio kone nėra, kaip ir naujų paskolų poreikio nėra, bet žada svarstyti, jei situacija keisis. Jie patikina, kad noriai skolina sveikoms įmonėms, o svarbiausia – finansų stabilumas.
Su tuo nesutinka smulkesni skolintojai: ekonomistas Aleksandras Izgorodinas patikina, kad ir paskolų reikia, ir moratoriumo, tik patys bankai vengia rizikos.
Kaip bebūtų, artėja metas, kai verslui vis tiek teks apmokėti bent dalį sąskaitų – baiminantis bankrotų, valstybiniai kreditoriai gali likti musę kandę. Didėja ir komercinių bankų blogų paskolų dalis. Kad bankrotų bus, pripažįsta ir „Invega“.
VMI atleido nuo milijardo eurų įsipareigojimų
Valstybinių verslo kreditorių eilėje Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) yra pati didžiausia.
Šiuo metu gyventojams ir verslui, kurie nukentėjo nuo pandemijos, VMI atidėjo apie 755 mln. eurų mokesčių nepriemokų. Liūto dalis skolų tenka 22,3 tūkst. įmonių, kurios skolingos 733 mln. eurų.
Be valstybės pagalbos, susidaro ir kitų nepriemokų – bendra nepriemokų VMI suma gruodžio pirmąją viršijo 1 milijardą eurų. Tai tris kartus daugiau nei sausį, kai nepriemokos siekė 345 mln. eurų.
VMI viršininkė Edita Janušienė patikino, kad dalis įmonių ėmė nepriemokas grąžinti po to, kai jų gavėjai buvo paviešinti.
„Esame paskelbę 1085 įmonių sąrašą, ir jų atidėjimai yra 72 proc. visos sumos. Priėmėm sprendimą tą sąrašą kiekvieną pirmadienį atnaujinti. Gruodžio 1-15 dienomis nepriemoka yra sumažėjusi 43 mln. eurų“, – Seimo komitetą informavo E. Janušienė.
Ji patikino, kad tik nedidelis skaičius įmonių, nepadengusių įsipareigojimų, bankrutavo.
Neapmokėtos sąskaitos „Sodrai“ – 220 mln. eurų
„Sodra“ per karantiną leidžia verslui nemokėti socialinio draudimo įmokų, o pasibaigus karantinui atidėti jas supaprastintomis sąlygomis – iki 5 metų laikotarpiui, neskaičiuojant palūkanų ir neprašant pagrįsti mokumo.
Šių metų trečiąjį ketvirtį, pasibaigus pirmajam karantinui, iš viso buvo atidėta 140 mln. eurų socialinio draudimo įmokų. Per antrą karantiną kol kas prisidėjo papildomi 9 mln. eurai, kuriuos atidėjo 2500 įmonių.
„Didžioji dalis įmokų atidedama jau pasibaigus karantinui, kai tampa aišku, kokia skola susidarė“, – paaiškina „Sodros“ atstovas Saulius Jarmalis.
Bendra draudėjų skola „Sodrai“ šiuo metu siekia 220 mln. eurų, kai prasidedant metams ji sudarė 82 mln. eurų. Skolininkų skaičius – 93 tūkstančiai draudėjų, tai mažiau nei sausį buvę 108 tūkst.
10 tūkstančių įmonių ar kitų organizacijų atidėjo 132 mln. eurų sumą, vidutiniškai po 13,2 tūkst. eurų. Suma keliasdešimt kartų didesnė, nei metų pradžioje.
Subsidijų milijardas jau suvalgytas, dar pusė tiek – paskolos ir garantijos
Valstybė remdama verslą išmokėjo daug subsidijų – per prastovas, o taip pat po prastovų, parama mikro įmonėms, subsidijos nuomos mokesčiui ir pan. Kovą-lapkritį Lietuvos bankas suskaičiavo 918 mln. eurų tokių išlaidų. Didžiąją dalį išmokų išmokėjo Užimtumo tarnyba.
Dar 514 mln. eurų verslas gavo kaip paskolas ar garantijas, vertina Lietuvos bankas.
„Invega“ pripažįsta, kad bankrotų bus
„Invega“ patikslino, kad šiemet iki gruodžio vidurio išduota paskolų už 264,9 mln. eurų, tai keturiolika kartų daugiau nei pernai tuo pačiu metu, kai buvo išduota 19,4 mln. eurų paskolų. Dar „Invega“ suteikė garantijų už 187,25 milijonus eurų, daugiau nei dvigubai daugiau, lyginant su pernai, kai garantijų suma sudarė 86 mln. eurų.
Dėl COVID-19 pandemijos susiklosčiusios situacijos verslui buvo pasiūlyta nemažai naujų priemonių, skirtų tik COVID-19 ekonominei situacijai spręsti.
Tačiau galutiniai rezultatai bus vertinami tik ateityje, juos nulems veiklos atsigavimo tempai.
„Akivaizdu, kad bus ir bankrotų, ir pradelstų paskolų mokėjimų, tačiau šiuo metu galimus nuostolius įvertinti labai sunku. Kai kurioms paskoloms dar neprasidėjo paskolų grąžinimo laikas, daug įmonių jį prašo nukelti, taip pat sulaukiame prašymų pratęsti pačių paskolų terminus. Todėl dabar stebime situaciją, renkame statistiką, kad vėliau galėtume pagrįstai prognozuoti galimai negrįšiančias paskolų apimtis“, – vertina „Invega“.
Teikiant tradicinės „Invegos“ paskolas ir garantijas, verslo kreditavimo rizika vertinama įprastiniu būdu ir daugmaž atitinka bankuose taikomas rizikos vertinimo praktikas.
„Šiose priemonėse neveiksnių paskolų ar garantijų kiekio dinamika neturėtų labai skirtis nuo kredito rinkos bendrų tendencijų“, – paaiškina komentare „Invega“.
Bankai mažino skolinimą
Tuo metu įmonėms bankai ir kitos finansų institucijos išdavusios 11,3 proc. mažiau paskolų, nei pernai tuo pačiu metu, spalio duomenis skelbia Lietuvos bankas. Bankai noriau šiemet skolina tik būstui, kur paskolų portfelis augo 9,2 proc.
Bankai 150 mln. eurų atitraukė iš transporto įmonių, kone 100 mln. Eur – iš gamybos įmonių, apie 60 mln. eurų iš NT operacijų vykdytojų, prekybininkams ir statybininkams išduotos paskolos mažėjo atitinkamai 56 ir 47 mln. eurų.
Lietuvos banko Finansinių stabilumo departamento direktorius Jokūbas Markevičius Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) teigė, kad 15,8 proc. bankų paskolų pandemijos metu buvo pertvarkytos – keistos jų sąlygos, atidėti terminai, koreguotos palūkanos ar pan.
„Vienaip ar kitaip jos buvo pakeistos, bet ne visos buvo patenkančios į susitarimą su bankais, kaip apibūdino moratoriumas“, – BFK ketvirtadienį tikino J. Markevičius.
