Vokietijos bendrovė gamyklą statys Vilniaus rajone, buvusių Pagirių šiltnamių teritorijoje, į ją ketinama investuoti apie 100 mln. eurų ir sukurti daugiau nei 400 darbo vietų. Tačiau jos statyboms priešinasi vietos bendruomenė – ji išsiuntė raštus tiek Seimui, tiek Vyriausybei.

Pagirių bendruomenės atstovas Vytautas Vyskupaitis sako, kad gyventojams daugiausia klausimų sukėlė netikėtas ir be jų žinios įvykęs Pagirių vandenvietės apsaugos zonos sumažinimas. Būtent tai uždegė žalią šviesą gamyklos, kurios veikloje būtų naudojamos pavojingos medžiagos, statyboms.

Dalis teritorijos, kurioje planuojamos statybos, pateko į vandenvietės apsaugos zoną, kurioje tarši veikla nebūtų leidžiama. Anksčiau būtent ši vandenvietė buvo įvardijama kaip rezervinis požeminio geriamojo vandens šaltinis, kuris esant reikalui galėtų tenkinti apie 50 proc. Vilniaus miesto geriamojo vandens poreikio.

Lrt.lt teigia, kad gamyklos statybas rezervinės vandenvietės apsauginėje zonoje padėjo legalizuoti aktyvūs „Investuok Lietuvoje“ veiksmai. Jais buvo siekiama sumažinti vandenvietę.

2018 metais Aplinkos ministerija teigė, kad teritorijoje Pagirių kaime planuojamai veiklai yra taikomi apribojimai dėl pavojingų medžiagų, o medienos plokščių gamyboje naudojami įvairūs tirpikliai, fenoliai, pesticidai, arsenas, boras ir kitos cheminės medžiagos .

„Visos šios medžiagos yra ne tik cheminės, bet dar ir pavojingos cheminės medžiagos. Ar šių medžiagų naudojimas gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kokybei, priklauso nuo to, koks bus gamybos procesas, t. y. ar yra galimybė šioms medžiagoms patekti į aplinką“, – rašė Aplinkos ministerija.

Anot „Vilniaus vandenų“, investicijų atėjimu esą buvo suinteresuotos ir miesto, ir rajono savivaldybės. Tuo metu „Investuok Lietuvoje“ tikino, kad vandenvietės apsaugos zonos mažinimo procesą inicijavo visos „suinteresuotos šalys“, tarp jų – ir Aplinkos ministerija.

„Homanit Lietuvos“ direktorius Andrius Ostrauskas sako, kad vertinant poveikį aplinkai bus atliktas triukšmo bei taršos modeliavimas. Įmonė žada imtis priemonių, kad už gamyklos ribų būtų suvaldytas ne tik triukšmas, bet ir kvapai, dulkės.

Anot jo, gyventojai neturėtų baimintis ir dėl sumažintos vandenvietės. Esą atlikti skaičiavimai ir vertinimas parodė, kad likusių gręžinių užtektų patenkinti tiek vandens rezervo, tiek gyventojų bei valstybės poreikiams didesne apimtimi, net jei Astravo atominėje elektrinėje įvyktų incidentas.

„Vilniaus vandenys“: miestas be vandens neliktų

Po publikacijos „Vilniaus vandenų“ atsiųstame komentare žiniasklaidai tikslinama, kad Pagirių vandenvietė – tai tik viena iš vandenviečių, kuri yra ne ant Neries upės baseino.

„Todėl Astravo AE nelaimės atveju, ji galėtų būti naudojama tik kaip vienas iš alternatyvių vandens šaltinių. Vis tik, įvertinus technologinius parametrus – esančių gręžinių ir išgaunamo vandens kiekį, ši vandenvietė yra viena iš mažųjų bendrovės eksploatuojamų vandenviečių. Iš viso bendrovė „Vilniaus vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 34 vandenvietes.

„Vilniaus vandenys“ avarijai Astravo AE ruošėsi. Todėl miestas tikrai neliktų be vandens“, – tikina „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius Tadas Kazlauskas.

Kaip nurodoma, bendrovė yra paruošusi du planus, jei įvyktų Astravo AE avarija: vieną – jei įvyktų branduolinė avarija ir radiacinė tarša iš Astravo AE mus pasiektų per Neries upę, o kitas planas, siejamas su tarša, jei ji pasiektų per atmosferą. Planų paskirtis: operatyviai sureaguoti ir atlikti prevencinius veiksmus, apsaugant ir išsaugant Vilniaus vandentiekio sistemą nuo galimo radiacinės taršos poveikio ir užtikrinant gyvybiškai būtiną – dalinį paslaugos teikimą. Dalis planuose numatytų prevencinių priemonių jau įgyvendintos, kitas planuojama įgyvendinti ateinančiais metais.

„Taip pat pabrėžiame, kad Pagirių vandenvietės apsaugos zonų perskirstymas jokios įtakos vandenvietėje išgaunamai vandens kokybei ar kiekiui neturi. Prieš priimant sprendimą keisti vandenvietės apsaugos zonas buvo atlikta Vilniaus miesto Pagirių vandenvietės požeminio vandens išteklių ir apsaugos zonos įžvalgymo bei perskaičiavimo studija. Ją 2019 m. atliko UAB „Vilniaus hidrogeologija“.

Studijoje buvo įvertinta, kaip vyktų vandens tiekimas sumažinus šiaurinę vandenvietės dalį, tačiau veiklą tęsiant pietinėje dalyje. Išžvalgytas pietinis plotas, kuris techniniais parametrais įvertintas kaip kur kas perspektyvesnis už šiaurinį, pagrindinis jo privalumas – našumas: iš jo galima išgauti kur kas daugiau vandens, todėl vandens tiekimo veiklą buvo nuspręsta orientuoti į šią sklypo dalį, o vandenvietės apsaugos zonas perskirstyti, kai vienoje vietoje vandenvietės apsaugos zona sumažinama, tačiau kitoje vietoje suformuojamas papildomas sklypas vandenvietei.

Perskirsčius apsaugos zonas, keitėsi tik mažiau reikšmingos – trečiosios apsaugos zonos ribos . Joje nėra vandens gręžinių, o pati gamykla nebus statoma nė vienoje iš trijų vandenvietės apsaugos zonų. Tad pagrindinei arba griežto rėžimo vandenvietės apsaugos zonai šalia įsikursiančios gamybinės įmonės veikla jokios įtakos nedaro ir neturi.

Vandenvietės apsaugos zonos skirstomos į tris segmentus Griežto režimo apsaugos zoną, kurioje ribojama bet kokia veikla. 2-ąją zoną, kur veikla ribojama iš dalies – pvz. negali būti vykdoma veikla, kurios metu naudojamos/išskiriamos cheminės medžiagos ir pan. Ir 3-ąją apsaugos zoną kuri yra pati didžiausia, joje veikla su tam tikrais apribojimais yra galima. Zonų ribų nustatymas ir kontrolė kaip jų laikomasi yra šalies savivaldybių atsakomybė. Savo ruožtu mes vykdome nuolatinį vandenviečių monitoringą, stebime, ar kinta, kaip kinta požeminio vandens kokybė“, – paaiškina T. Kazlauskas.