Iš pandemijos suvaldymui numatytos sumos 480 mln. eurų ketinama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, kuri juos panaudotų ligos (nedarbingumo) išmokoms, subsidijoms prastovų metu, išmokoms dirbantiems savarankiškai ir ieškantiems darbo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai siūloma skirti 230 mln. eurų, kurie būtų įmonių, nukentėjusių nuo Covid-19, subsidijoms, lengvatinėms paskoloms, daliniam palūkanų kompensavimui bei kitai paramai verslui.

Galiausiai, Sveikatos apsaugos ministerijai numatyta skirti 145 mln. eurų, kurie bus skirti Covid-19 vakcinos įsigijimui, gydymo ir medicininės įrangos įsigijimui, laboratoriniams tyrimams ir kt. Taip pat Vyriausybės rezerve numatyta dar 76 mln. eurų, kurie skirti įvairių institucijų, dalyvaujančių kovoje su neigiamais koronaviruso pandemijos padariniais, poreikiams.

Pašalino DNR planą

Įvertinus patobulinto įstatymo projekto ir kitų valdžios sektorių sudarančių patobulintų biudžetų visumą, valdžios sektoriaus pajamos 2021 metais turėtų būti 682 mln. eurų mažesnės negu formuotos pirminiais biudžetų projektais.

Reikšmingiausia mažėjimo priežastis, tai – kad nėra planuojamos 744 mln. eurų pajamos, atitinkamai ir išlaidos, iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės. Ja planuota finansuoti vadinamojo „Ateities ekonomikos DNR“ plano projektus, tačiau Ministrų kabineto sprendimu jie kol kas iš biudžeto pašalinti.

Jį patikslinti planuojama iki 2021 metų vasaros, kada naujieji ministrai bus išgryninę ankstesnės valdžios paliktą DNR planą, o Europos Komisija bus užtikrinusi projektų finansavimą.

Gintarė Skaistė

Seimo posėdyje projektą pristačiusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sakė, kad lėšų leidimui reikia parlamento mandato.

„Tokia yra Lietuvos Konstitucija. Man atrodo, pirmiausia turėtume visas išlaidas numatyti biudžete, nes jas suplanuoti šiandien yra įmanoma, atsižvelgiant į tas patirtis, kurias turėjome. RRF (angl. Recovery and Resilience Facility – Europos Komisijos atsigavimo fondo) lėšos išimtos, nes jų nėra. Jei šiandien prisiimame įsipareigojimus, o vėliau EK prioritetai pasikeis arba bus kitaip traktuojami, tai išlaidos nuguls į skolą ir bus finansuojamos skolintomis lėšomis. Aš asmeniškai tame nematau prasmės, tiesiog sulaukime galutinio suderinimo su EK. Nematau didelės problemos sugrįžti ir patobulinti biudžeto projektą.

Kalbant apie koronaviruso suvaldymo finansavimą praėjusios kadencijos metu, asmeniškai nemanau, kad galimybė Vyriausybei pasiskolinti 3 mlrd. eurų ir išleisti juos nutarimais buvo labai skaidrus sprendimas. Man ten daugelis išlaidų atrodo niekaip nesusijusios su koronaviruso valdymu. Didelis klausimas, ar Vyriausybė turėjo mandatą tas išlaidas daryti. Daug skaidriau viską sudėti į biudžetą“, – kalbėjo ji.

Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas posėdyje sakė, kad patikslintas projektas nėra tobulas, bet geresnio per tokį trumpą laikotarpį padaryti neįmanoma.

„Biudžete numatytos lėšos Covid-19 situacijos suvaldymui. Ne tik vakcinai, bet ir tyrimų vykdymui, prastovoms ir kitoms nenumatytoms išlaidoms padengti. Linkėčiau, kad šios lėšos efektyviai pasiektų tuos, kurie yra priešakinėse kovos su virusu linijose – ligonines, viešojo sektoriaus darbuotojus ir savivaldybes.

Džiaugiuosi, kad 230 mln. eurų pasieks smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris nukentėjo ir dabar kenčia dėl sudėtingos situacijos šalyje. Gerai, kad savivaldybėms užtikrinti papildomi beveik 80 mln. eurų savarankiškoms funkcijoms vykdyti, kas biudžeto kontekste nebuvo dideli pinigai, bet ir jie nebuvo numatyti praeitame projekte.

Taip pat pritariu pensijų didinimui, kuris leis kovoti su pagrindine skurdo priežastimi Lietuvoje. Tai kainuoja, bet tai raktas, daug tiesesnis nei kitos valstybės išmokos ar dovanos. Linkiu Švietimo ministerijai sėkmingai panaudoti papildomus 13 mln. eurų švietimo pagalbai, kurių labai reikia“, – sakė jis.

Algirdas Sysas

Kritikavo dėl mokesčių

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Algirdas Sysas sakė, kad Covid-19 situacijos kontekste sąžinė neleidžia kritikuoti valdančiųjų parengto biudžeto.

„Frakcija supranta, kad mes pirmiausia turime nugalėti Covid-19, turėsime mesti visas finansines ir žmogiškas pastangas, kad mažiau žmonių mirtų, mažiau žmonių sirgtų. Kad sveikatos įstaigos grįžtų į normalų režimą, kad būtų gydomi ne tik susirgę Covid-19, bet ir visos kitos ligos. Tada bus galima žymiai griežčiau kontroliuoti Vyriausybę.

Tikrai ši Vyriausybė nedavė tokių gražių pažadų, kokius davė buvusi. Kai kurių iki šiol neįvykdė. Vis tiek pasigendu ryškesnio mokesčių sistemos pakeitimo – ir toliau išliekame mažiausiai BVP per biudžetą perskirstančia šalimi (apie 30 proc.). Vakarų šalys, kai būna krizė pirmiausia didina mokesčius patiems turtingiausiems žmonėms. Linkiu, kad kitais metais tuo pačiu metu dėkosiu ministrei už drąsą ir ryžtą keisti mokesčių sistemą“, – dėstė jis.

Lukas Savickas

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys L. Savickas sakė, kad lygindamas ankstesnės ir naujosios Vyriausybės pateiktus projektus rado tik du skirtumus.

„Pasirinkta išbraukti EK atsigavimo fondo lėšas. Tai arti milijardo suma, kuria išbraukiamos ir „Ateities ekonomikos DNR“ lėšos. Kyla rizika, kad tai prarastos investicijos į Lietuvos ekonomikos proveržį. Nerimą kelia tai, kad peržiūros grupėje yra tik vienos verslo asociacijos atstovas. Tikiuosi, kad nebus taip, kad bus bandoma perstumdyti pagal vienus interesus.

Kitas skirtumas – išpūstas deficitas. Su 7 proc. užkoduojame, kad skolos lygis pats save augins ir didės toliau. Ką darysime ne kitais, bet dar kitais metais? Galėsime įvedinėti naujus mokesčius. Ar yra dėl to sutarimas? Arba galėsime mažinti finansavimą esminėms sritims, kad galėtume turėti tvarią situaciją“, – sakė jis.

Foto: Finansų ministerija

Patobulintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, asignavimai sudarys 15,83 mlrd. eurų, o biudžeto deficitas sieks 4,57 mlrd. eurų. Numatytas Vyriausybės skolinimosi limitas – 4,03 mlrd. eurų.

Pensijos didės

Patobulintame „Sodros“ biudžeto projekte numatoma turėti 5,13 mlrd. eurų pajamų, 4,99 mlrd. eurų išlaidų ir 136,24 mln. eurų perteklių.

Monika Navickienė
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė posėdyje pabrėžė, kad didžiausią „Sodros“ biudžeto dalį sudaro išlaidos pensijoms.

„Tam numatyta skirti 9,7 proc. daugiau, nei laukiama 2020 metais. Prognozuojama, kad ateinančiais metais vidutinė mėnesinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 40,6 euro arba 10 proc. ir sieks 440 eurų“, – sakė ji.

M. Navickienė sakė, kad turi tikslą, jog pensijos augtų tvariai ir stabiliai.

„Tai įrodėme ir šiemet, kai ieškojome nesuplanuotų pinigų tokiam indeksavimo koeficientui, koks buvo priimtas. Sieksime nuolatinio ir tvaraus pensijų augimo, jeigu reikės peržiūrėti indeksavimo formules, to imsimės. Tačiau neskubėsime, pamatysime, kokios yra prognozės“, – sakė ji.

PSDF – papildomi 107 mln. eurų

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas turėtų išlikti subalansuotas, su 2,48 mlrd. eurų pajamoms ir išlaidoms.

Arūnas Dulkys
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Pristatydamas projektą sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė, kad į PSDF biudžetą papildomai įtraukti priedai medikams, dirbantiems su Covid-19 – apie 45,6 mln. eurų.

„Taip pat – realų vaistų išlaidų padengimą ir nuosaikų jo augimą – 31 mln. eurų. Papildomus 26 mln. eurų numatyta skirti sveikatos priežiūros paslaugoms, kurios galės dengti atskirus susitarimus su medikais dėl darbo užmokesčio didėjimo ir dar įtraukėme papildomus apie 4 mln. eurų medicininei reabilitacijai, ortopedijos priemonėms, kitoms išlaidoms, kad galėtume padengti visus esamus poreikius“, – nurodė jis.

A. Dulkys taip pat pridūrė, kad kitų metų pradžioje PSDF rezervas turėtų sudaryti apie 228 mln. eurų.


Prognozuojama, kad 2020 metais valstybės skola bus 47,5 proc. nuo BVP, 2021 metais – 51,9 proc., 2022 metais – 50,5 proc., 2023 metais – 52,1 proc.

Šiemet biudžetų balansas turėtų siekti -7,6 proc. BVP, 2021 metais -7 proc., 2022 metais -2,8 proc., 2023 metais -2 proc.

Foto: Finansų ministerija

Seimas biudžetus planuoja priimti gruodžio 22 dieną. Tada juos pasirašyti turėtų prezidentas Gitanas Nausėda.