„Didėjo šio biudžeto deficitas, jis šiuo metu siekia 7 proc. Aišku, didėjanti skola turi būti valdoma ir ilgainiui per kelerius metus turi būti grįžta prie subalansuotų finansų, tačiau toks biudžeto deficitas šiame kontekste, su kuriuo susiduria valstybė, yra pateisinamas, nes skolintos lėšos naudojamos žmonų pajamoms, darbo vietoms apsaugoti, kad kitais metais ekonomika galėtų greičiau atsistoti ant kojų ir galėtume ilgainiui mažinti skolą iki subalansuoto dydžio“, – spaudos konferencijoje sakė S. Krėpšta.
Tiesa, jis teigė, kad turi būti suformuotas valstybės skolos mažinimo planas, kad atlaikius krizę būtų galima kaupti rezervus.
S. Krėpšta taip pat teigė, kad patikslintame biudžete didėja išlaidos socialinei apsaugai, ir tai yra pozityvu.
„Pandemijos įkarštyje turime spręsti ir ilgalaikes socialines problemas. Finansavimas šia prasme padidėjo, ir tai yra pozityvus dalykas. Kitaip tariant, pirmasis prioritetas, (...) yra investicijos į žmogų, o ne į infrastruktūrą ir tai, prezidento nuomone, teisingas požiūris šiame pandemijos fone“, – teigė prezidento patarėjas.
Atsižvelgusi į Seimo komitetų, komisijų, narių ir institucijų gautus pasiūlymus, Vyriausybė kitų metų biudžeto projekte asignavimus siūlo padidinti 1,137 mlrd. eurų.
Patobulintame projekte, kuriam Vyriausybė pritarė trečiadienį, išlaidos, įskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sudaro 15,825 mlrd. eurų, pajamos – 11,252 mlrd. eurų.
Išlaidos pajamas viršija 4,573 mlrd. eurų. Iš viso valstybės biudžeto pajamos, palyginti su ankstesniu valstybės biudžeto projekto variantu, mažėja 132,8 mln. eurų.
Didžiausią papildomų lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – numatoma skirti COVID-19 pandemijos padariniams suvaldyti.
