Tokie pokyčiai trečiadienį patvirtinti Vyriausybės posėdyje. Be to, anksčiau jau nuspręsta, kad minimali mėnesinė alga 2020 metais bus 642 eurai.

Premjerė Ingrida Šimonytė po posėdžio komentavo, kaip keitėsi valstybės, „Sodros“ ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetai 2021 metams.

„Teko iš esmės peržiūrėti projektus, kurie buvo pateikti anksčiau. Pirma, dėl to, kad į įstatymų projektus nebuvo įtraukti poreikiai tiems dalykams, kurie jau įstatymais buvo įtvirtinti. Pavyzdžiui, pensijų indeksavimas, dėl kurio buvo nuspręsta 2019 metų pabaigoje. Dar nebuvo kai kuriems kitiems sprendimams suplanuotos lėšos. Žinoma, visa tai padarėme.

Tačiau didžiausias iššūkis, problema ir pokytis nuo pirminio biudžeto projekto yra susijęs su Covid-19 situacija. Kaip ir buvo ankstesnis finansų ministras informavęs, lėšų biudžetų projektuose buvo numatyta tik tiek, kiek reikalinga apmokėti sąskaitas už gruodį. Kaip paaiškėjo, net ir tam nepakankamai.

Bet šioms priemonėms reikia numatyti ir ilgiau, tiek prastovų, tiek ligos ir motinystės išmokų mokėjimo, tėvams kurie turi likti su vaikais arba žmonėmis, kurie gali susirgti liga, turint omenyje, kad skaičiai didėja gana smarkiais tempais. Vien dėl to teko viešųjų finansų deficitą ateinantiems metams padidinti beveik 2 proc. punktais nuo BVP.

Kai kurios išlaidos buvo suplanuotos ne asignavimuose, o skolinimosi limite. Manau, kad tai neskaidru. Išlaidos, kurias galima suplanuoti, turi atsispindėti asignavimuose, o ne Vyriausybės galimybėje skolintis. Pasikoregavo tie dydžiai, tačiau ir papildomų poreikių, kurie objektyviai nebuvo įtraukti, taip pat buvo. Juos visus įtraukėme pagal šiandieninį žinojimą “, – sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji dar pridūrė, kad vadinamąjį DNR planą, finansuojamą Europos Sąjungos gaivinimo fondo lėšomis, Ministrų kabinetas sutarė iš biudžeto pašalinti.

„Tiek iš pajamų, tiek ir iš išlaidų, turint mintyje, kad patvirtinus biudžetą, Vyriausybės nariai ir ekspertai tarsis, kaip tas lėšas panaduoti geriausiai Lietuvos labui, įgyvendinant dabar dirbti pradėjusiuos Vyriausybės programą“, – sakė ji.

Ingrida Šimonytė

Patobulintame valstybės biudžeto projekte numatoma, kad jo pajamos sieks 11,25 mlrd. eurų, t. y. 132,82 mln. eurų arba 1,17 proc. mažiau nei prognozavo ankstesnė Vyriausybė. 2021 metams numatyti asignavimai sudaro 15,83 mlrd. eurų, t. y. 335,33 mln. eurų arba 2,16 proc. daugiau nei planuota anksčiau. Atitinkamai, biudžeto deficitas kitais metais turėtų būti 4,57 mlrd. eurų, o tai yra 468,15 mln. arba 11,4 proc. daugiau nei buvo nurodoma pirminiame biudžeto projekte.

Patobulintame „Sodros“ biudžeto projekte numatoma turėti 5,13 mlrd. eurų pajamų, 4,99 mlrd. eurų išlaidų ir 136,24 mln. eurų perteklių.

Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2021 metais bus 611,5 tūkst., t. y. dėl pensinio amžiaus didinimo sumažės 0,2 proc. (1 tūkst.).

Planuojama, kad nuo 2021 metų sausio 1 dienos pensijos vidutiniškai didės 9,58 proc. 2021 metais vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, turėtų būti 440 eurų, t. y. 40,6 euro arba 10,2 proc. didesnė nei 2020 metais (9,6 proc. – dėl pensijų indeksavimo, 0,6 proc. – dėl didesnių naujai skiriamų pensijų).

Nuo 2021 metų sausio 1 dienos universali išmoka vaikui turėtų padidėti nuo 60,06 iki 70 eurų.

Nustačius 177 eurų pareiginės algos bazinį dydį, valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų, Konstitucinio Teismo teisėjų, karių darbo užmokestis apie 200 tūkst. darbuotojų padidėtų nuo 4 iki 32 eurų.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas turėtų išlikti subalansuotas – pajamoms ir išlaidoms numatyta po 2,48 mlrd. eurų.

„Patobulintame 2021 metų PSDF biudžete numatytos lėšos asmens sveikatos priežiūros įstaigų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, išlaidoms, susijusioms su šių įstaigų darbuotojų, organizuojančių ir (ar) teikiančių teritorijoje, kurioje paskelbtas karantinas, sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis sergantiems pacientams ar vykdančių epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, darbo užmokesčio padidinimu, ir kitoms su tuo susijusioms sveikatos priežiūros įstaigų išlaidoms (darbdavio mokesčiams) kompensuoti“, – rašoma projekto aiškinamajame rašte.