„(Sugriežtintus ribojimus – ELTA) vertiname teigiamai, nes į susiklosčiusią situaciją žiūrime labai atsakingai. Manome, kad tos priemonės yra teisingos, nors ir pavėluotos. Reikėjo visa tai daryti anksčiau. Aišku, tai sukelia nepatogumų ir pats taisyklių keitimas verslui nėra labai į naudą, bet visi suprantame padėties rimtumą“, – Eltai sakė E. Šiškauskienė.

„Nėra taip, kad ir patys viešbučiai norėtų masiškai dirbti. Juk dalis viešbučiuose dirbančių žmonių į darbą keliauja viešuoju transportu, o tai, atsižvelgiant į saugumo sumetimus, nėra labai gerai“, – pridūrė ji.

Vyriausybei paskelbus, kad nuo trečiadienio draudžiama palikti gyvenamąją savivaldybę be rimtos priežasties, šalies gyventojai ėmė masiškai atšaukti anksčiau rezervuotas vietas kurortų viešbučiuose, teigė E. Šiškauskienė.

„Yra anuliuota daug rezervacijų. Žmonės ketino važiuoti į viešbučius prie jūros, ne miniomis, o tiesiog norėdami pakeisti aplinką. Dabar šios rezervacijos masiškai atšaukiamos“, – kalbėjo ji.

Dabar šios rezervacijos masiškai.
Evalda Šiškauskienė

E. Šiškauskienė pažymėjo, kad, nors įvedus naujuosius karantino ribojimus viešbučių valdytojams kilo neaiškumų, Vyriausybės atstovai operatyviai atsakė į kilusius klausimus.

„Buvo labai daug neaiškumu, ką daryti su žmonėmis, kurie gyvena (viešbučiuose – ELTA). Kalbu apie NATO karius, užsienio svečius, atvykusius verslo reikalais, ar tuos, kurie yra išsinuomoję viešbučio kambarį ilgalaikei nuomai, juolab kad ir skrydžiai neatšaukti.

Sakyčiau labai operatyviai buvo viskas išaiškinta: nemigruodami per savivaldybes žmonės gali likti ir toliau gyventi viešbučiuose, mus tai tenkina. Aišku, tokiu būdu šiuo metu dirba tik keletas viešbučių, daugelis yra uždaryti“, – sakė ji.

Anot LVRA prezidentės, viešbučiai galėtų tapti alternatyvia vieta saviizoliacijai atlikti, taip siekiant apsaugoti kitus vieno namų ūkio gyventojus. Visgi E. Šiškauskienė pažymi, kad, siekiant įgyvendinti šią idėją, prireiktų Vyriausybės paramos.

„Jau ir dabar yra žmonių, kurie gali sau leisti (izoliuotis viešbučiuose – ELTA), nes kainos tikrai nėra didelės (...). Ragintume Vyriausybę pagalvoti apie bendradarbiavimą. Nekalbame apie jokį uždarbį ir pelną, o veikiau suteikti žmonėms galimybę izoliuotis viešbučio kambariuose. Vyriausybė galėtų prie to prisidėti, tarkime, apmokėdama viešbučių komunalinius mokesčius ar kitas paslaugas. Tai nesukurtų pelno, bet būtų šioks toks veiklos vystymas (...). Manau, kad viešbučiai yra tikrai geras variantas saviizoliacijai“, – teigė ji, pridurdama, kad tai būtų vienas iš sprendimo būdų, kaip žmogui, užsikrėtusiam COVID-19, apsaugoti nuo ligos kitus savo namų ūkio gyventojus.

E. Šiškauskienė teigė, kad viešbučių valdytojai jau sausį tikisi gauti paramos priemonę, taikomą verslams, kurių apyvarta smuko daugiau nei 30 proc.

„Sprendžiant iš Aušrinės Armonaitės pasisakymų, bus pradėta taikyti paramos priemonė, skirta tiems, kurių apyvarta krito apie 30 proc. ir daugiau. Taip pat, kad paramai bus skirta ne 150 mln. eurų, o daugiau lėšų (230 mln. eurų – ELTA). Būtų labai gerai, jei tai įvyktų, nes ši priemonė yra vienintelė, kuri jau dabar yra paruošta ir gali būti pradėta vykdyti, ir kad jau sausio pradžioje gali būti gaunami pinigai. Labai linkėčiau ypač atkreipti dėmesį į tuos, kurių apyvarta yra kritusi 50–60 proc. ir daugiau. Manyčiau, būtų socialiai teisinga pradėti nuo jų“, – Eltai sakė ji.

Vis dėlto E. Šiškauskienė pabrėžė, kad verslui skiriamos subsidijos yra per mažos.

„Taip pat subsidijos, siekiančios 25 proc. pernai sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM), procentaliai yra tikrai labai nedidelės. Kai kurie mūsų verslai, ypač kalbant apie verslo viešbučius, yra uždaryti nuo kovo mėnesio. O realios pagalbos pačiam verslui, išskyrus paskolas ir atidėtus mokesčius, nebuvo“, – tikino ji.

Vyriausybė sekmadienį pratęsė karantiną iki sausio 31 dienos, taip pat sugriežtino karantino priemones: apribojo judėjimą iš vienos savivaldybės į kitą, uždraudė veikti nebūtinųjų prekių parduotuvėms, paliekant galimybę veikti maisto, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių parduotuvėms, vaistinėms, veterinarijos paslaugas teikiančioms įstaigoms.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė sako, kad paramos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemonėms bus numatyta 230 mln. eurų.