Pirmadienį galiojančias prastovas turėjo 4932 įmonės, o prastovose buvo 33 tūkstančiai ir 610 darbuotojų, informavo Valstybinė darbo inspekcija (VDI). Palyginimui, pavasario karantino metu, skaičiai buvo 3-4 kartus didesni, kovą prastovose pabuvojo 160 tūkstančių darbuotojų.

Atitinkamai, valstybei balandį subsidijos kainavo 62 milijonus eurų, o pastaraisiais mėnesiais sumos buvo dešimteriopai mažesnės.

„Nuo balandžio mėn. iki gruodžio 10 d. išmokėta 172,04 mln. Eur. Per mėn. vidutinė subsidija per mėn. 21,3 mln. Eur“, – informavo Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskaitė.

Kiekvienas prastovose esantis darbuotojas biudžetui atsieina apie pusketvirto šimto eurų per mėnesį.


Verslo atstovai paaiškina, kad verslas veikė, kol nebuvo ribojimo – nuo trečiadienio viskas keisis.

VDI nustatė ir pažeidimų, kad darbdaviai piktnaudžiauja – paėmę subsidijas darbuotojus toliau siuntė į darbą. Patikrinimai pagal tokius skundus bus vykdomi nepaisant pandemijos.

Dar brangiau valstybei kainuoja remti darbdavius už tai, kad jie išlaikytų darbo vietas. Tam šiemet atseikėta daugiau nei 418 mln. eurų.

Foto: RIA/Scanpix

Prastovų skaičių nulemia aktualūs ribojimai

Tarp išsiuntusių darbuotojų į prastovas, kas trečia įmonė veikia didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriuje, taip pat automobilių ir motociklų remonto srityse, 11 proc. įmonių yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus, 10 proc – apdirbamosios gamybos, rodo Užimtumo tarnybos duomenys.

Daugiausia darbuotojų į prastovas buvo išsiųsta pirmojo karantino metu.

Nuo tada daugiausiai iki šiol darbuotojų į prastovas nuo pandemijos pradžios išiuntusi įmonė yra „PKC Group Lithuania“, kuri specializuojasi specializuojasi komercinių sunkvežimių elektros įrenginių gamyboje – 1035 darbuotojai. Toliau rikiuojasi „Amber food“, valdanti picerijas „Charlie Pizza“, ir kitus restoranus – 827. Duonos ir pyragų gaminių gamintoja „Mantinga“ 810 darbuotojų buvo išsiuntusi į prastovas.


VDI pastebi, kad gruodžio pradžioje daugiausia įmonių su galiojančiomis prastovomis buvo apgyvendinimo ir maitinimo sektoriuje. 973 šio sektoriaus įmonės yra paskelbusios prastovas, jų darbuotojai sudaro 38 proc. visų darbuotojų, kuriems paskelbtos prastovos.

„Antrasis pagal paskelbtas prastovas – didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius. Čia prastovas paskelbė 922 įmonės, jose dirba 14 proc. visų prastovose esančių darbuotojų. Toliau rikiuojasi apdirbamosios gamybos sektorius, kuriame 340 įmonių savo darbuotojams paskelbė prastovas. Šiame sektoriuje dirba 9,5 proc. visų darbo funkcijų dėl prastovų nevykdančių darbuotojų“, – informavo VDI.

Taip pat nemažą dalį sudaro įmonės iš meninės, pramoginės bei poilsio organizavimo veiklos sektoriaus, kur 289 įmonės turi galiojančias prastovas.

Romanovskis: skaičiai šoks į viršų

Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas paaiškina, kad iki šiol prastovų būta nedaug, nes verslai nestabdė veiklos – netgi restoranai siūlė maistą išsinešti.

„Iki šiol veiklą apribojo, arba visiškai užsidarė tik barai ir naktiniai klubai. O daugelyje vietų, santykinai palyginus ribojimų apimtį, veikla toliau vyko: labai daug restoranų dirba ir teikia maistą išsinešimui. Tai nebuvo visiškas verslo uždarymas“, – paaiškina A. Ramanauskas.

Andrius Romanovskis
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Jis palygina, kad situacija iš esmės keisis trečiadienį, kadangi tuomet karantino režimas jau taps panašus į tą, kuris buvo pavasarį.

„Aš net neabejoju, kad nuo trečiadienio augs. Įsivaizduokite, užsidaro visi „Senukai“, „Ikea“, „Zara“, „H&M“, visa „Aprangos“ grupė, kiti didieji prekybininkai. Aš manau per porą dienų driokstelės į viršų“, – paaiškina A. Romanovskis.

Kitąmet subsidijuos prastovas, bet ne darbą po jų

Kitais metais ir toliau bus mokamos subsidijos už darbuotojus prastovose, informuoja Užimtumo tarnyba.

„Taip pat pagal remiamo įdarbinimo priemones bus subsidijuojami darbdaviai, kurie įdarbina Užimtumo tarnyboje registruotus darbo ieškančius asmenis. Remiamo įdarbinimo priemonėse keisis galimi subsidijos darbo užmokesčiui dydžiai – galės gauti 50 proc., 60 proc. arba 75 proc., priklausomai nuo to, kokio remiamojo požymio bedarbius įdarbins“, – patikina Užimtumo tarnyba.


Tačiau pasibaigs subsidija po prastovų ir įmonėms, įtrauktoms į VMI patvirtintą nukentėjusių nuo COVID sąrašą.

Dabar Užimtumo tarnybos statistika rodo, kad subsidijos prastovų metu yra kelis kartus mažesnės, nei rėmimas po jų. Sausį-spalį subsidijomis už prastovas buvo išmokėta 170 mln. eurų, tuo metu po prastovų darbdaviai iš biudžeto surinko mažiausiai 419 mln. eurų – į šią sumą neįtrauktos įmonės, turinčios mažiau nei tris darbuotojus.


Darbdaviai įsigudrino skelbti dalines prastovas

Liepą – rugsėjį VDI atliko 193 neplaninius patikrinimus, vykdyta speciali kontrolė dėl prastovų teisėtumo. Pažeidimų nustatyta 17-oje įmonių iš gamybos, maitinimo paslaugų, transporto, medicinos ir mažmeninės prekybos sektorių.

„Akcijos metu dauguma VDI nustatytų pažeidimų buvo susiję su dalinės prastovos paskelbimu. Pvz., nenurodytas darbuotojų, kuriems paskelbta dalinė prastova, darbo pradžios ir pabaigos laikas, nenurodyta, kiek sutrumpintas darbuotojų darbo laikas, o tokiais atvejais nėra aišku, ar konkrečiu metu darbuotojas turėtų dirbti, ar šis laikas yra prastovos laikas, ar tai galimas darbdavio piktnaudžiavimas“, – paaiškina VDI patarėja komunikacijai J. Kažukauskaitė-Sarnickienė Patarėja komunikacijai

Ji patvirtino, kad VDI nustatė ir atvejų, kai išsiųsti darbuotojai į prastovas ir toliau dirbo.

„Tokių atvejų buvo nustatyta dar pačioje karantino pradžioje. Patikrinus gautą informaciją, kad darbuotojai, kuriems yra paskelbta prastova, dirba, pažeidimai buvo užfiksuoti įmonėse Kaune ir Mažeikiuose. Įmonėse patikrinimo metu, dalis darbuotojų, kuriems paskelbta prastova, atliko darbo funkcijas. Už nustatytus pažeidimus darbdaviams buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai ir skirtos baudos“, – paaiškina VDI atstovė.

Foto: Shutterstock

VDI, jei gauna skundą apie nelegalaus darbo apraiškas, darbą per prastovas, patikrinimą vykdo – paskelbus karantiną nuotoliniu būdu atliekami tyrimai dėl darbo teisės, darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų.

„Tais atvejais, kai sulaukiama skundų ir pranešimų dėl galimų nelegalaus darbo apraiškų, patikrinimai atliekami išvykstant į patikros vietą. Tačiau gavus informacijos, susijusios su prastovomis, pvz., kad darbuotojai per prastovas dirba, bus reaguojama ir tikrinama. Šiuo metu skundų dėl prastovų negauta“, – paaiškina VDI.

Nors veiklos nestabdė, gauna pagalbą

Užimtumo tarnyba papildo, kad per pandemiją, kai teikiama valstybės finansinė pagalba, pastebėti atvejai, kad įmonės keičia sutartis – iš terminuotos į neterminuotą, sumažėjus darbo užmokesčio subsidijavimo procentui iki 30, vėl skelbiamos prastovos.

„Taip pat darbdaviai galimai naudojasi subsidijomis, įdarbindami darbuotojus tik subsidijos laikotarpiui. Skelbiamos dalinės prastovos kelioms dienoms ar valandoms, kad pasinaudotų subsidijomis po prastovų. Nemaža dalis subsidijos po prastovų gavėjų sudaro įmonės, įtrauktos į VMI patvirtintą nukentėjusių nuo COVID sąrašą, nors iš tikrųjų jos veiklų nestabdė ir į prastovas žmonių neleido“, – teigiama tarnybos komentare.

Taip pat Užimtumo tarnyba randa atvejų, kai subsidijų mokėjimo laikotarpiu, sumažėjus paramos intensyvumui, darbuotojai atleidžiami, o jų vietoje darbuotojai sąraše keičiami į darbuotojus, gaunančius didesnį atlygį.

Asociatyvi nuotr.
Foto: Shutterstock

Vertina, kad parama problemas atideda

Duomenų analitikos bendrovė „Scorify“ lapkričio mėn. įmonių situacijos apžvalgoje įvertino, kad antro karantino pradžioje įmonės stagnuoja: mažėja darbuotojų, auga prastovos, tačiau skolos „Sodrai“ sumažėjo.

Darbuotojų skaičius lapkričio mėn. toliau mažėjo – 1,1 proc. palyginti su spalio mėn. „Sodros“ skola per mėnesį sumažėjo 1,45 proc.

„Scorify“ direktorius Žilvinas Milerius vertina, kad vasarą ir rudenį įmonių situacija stabilizavosi, tačiau lapkritį vėl buvo fiksuojamas jų reitingų prastėjimas. Lapkričio mėnesį 40 proc. įmonių reitingai pablogėjo, lyginant su pernai metais. 4 procentiniais punktais iki 9 proc. sumažėjo įmonių, turinčių mažiausią riziką, vidutinės bankroto rizikos įmonių padaugėjo 7 procentiniais punktais iki 43 proc.

Valstybės parama mažino įmonių riziką, tačiau tai turi ir kitą efektą.

„Tokie sprendimai tiktai perkelia įmonių problemas į sekančius laikotarpius, kuomet reikės pradėti gražinti mokesčių nepriemokas, – mokesčių atidėjimo poveikį įmonių rizikai komentuoja Ž.Milerius. – O šios įmonių problemos ir toliau kaupsis – visą lapkričio mėnesį augo įmonių paskelbusių prastovas skaičius, mėnesio viduryje tokių buvo 3800, tačiau jų skaičius ir toliau greičiausiai didės“.