„Pagal Lietuvos banko ekonomistų atnaujintą pagrindinį ekonominės raidos scenarijų numatoma, kad šiuos metus šalies ekonomika užbaigs susitraukusi 2 proc., o kitąmet BVP jau turėtų augti 1,9 proc.“, – sakė jis.
Tačiau neapibrėžtumas dėl pandemijos pasekmių ekonomikai tebėra didelis, todėl Lietuvos bankas įvertino ir alternatyvius scenarijus. Kai kuriose Vakarų valstybėse jau patvirtintos vakcinos nuo COVID-19 teikia vilčių, kad jau greitu metu jos sulauksime ir Europos Sąjungoje bei Lietuvoje.
„Jei pandeminė padėtis artimiausiu metu būtų sėkmingai suvaldyta ir stabilizuotųsi, tokiu atveju ekonomikos raida kryptų pagal palankųjį scenarijų. Pagal šį scenarijų šių metų BVP nuosmukis būtų mažesnis – 1,4, o kitąmet augimas siektų 4,5 proc.
Vis dėlto sudėtinga epidemiologinė padėtis verčia įvertinti ir atšiaurųjį scenarijų. Jei pandemijos suvaldymas užtruktų, o medicininiam sprendimui įgyvendinti reikėtų daugiau laiko, neigiamos pasekmės atsilieptų tikėtinu įmonių finansinės padėties pablogėjimu ir išaugusiomis nemokumo problemomis. Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP šiemet susitrauktų 2,7, o kitąmet – dar 3,3 proc.“, – rašoma centrinio banko pranešime.
Anksčiau Lietuvos bankas prognozavo, kad BVP 2020 metais smuks 2 proc., o 2021 metais augs 3,1 proc. Pirmadienį paskelbtoje Finansų ministerijos prognozėje nurodoma, jog 2020-ųjų BVP turėtų būti 1,5 proc. mažesnis, o 2021 metais augti 2,8 proc.
Infliacija nedidės
Lietuvos banko ekonomistai prognozuoja, kad infliacija artimiausiais metais neturėtų didėti ir tiek šiemet, tiek kitąmet sudaryti 1,1 proc.
„Šiemet, palyginti su pernai, bendrojo kainų lygio augimą daugiausia stabdė pigę degalai, o kitąmet infliaciją ribos lėčiau augsiančios paslaugų kainos. Numatoma, kad joms labiau kilti neleis ir gerokai lėčiau nei šiemet didėsiantis darbo užmokestis.
Vis dėlto prognozuojama, kad darbo užmokestis 2021 metais kils dvigubai sparčiau nei kainos – 2,2 proc. Iki šiol šalies ekonomika buvo sąlygiškai atspari pandemijos poveikiui. Nors kai kurie verslai buvo paveikti ypač stipriai, ekonomiką nuo didesnio nuosmukio gelbėjo palyginti stipri pramonė, išaugęs grynasis eksportas ir taikytos valstybės paramos priemonės, padėjusios išsaugoti darbo vietas.
Veiklos suvaržymas ir neapibrėžtumas artimiausiu metu ribos tiek gyventojų vartojimą, tiek įmonių investicijas. Tačiau bendra tiek gyventojų, tiek įmonių finansinė būklė leidžia tikėtis teigiamų poslinkių ateityje, ekonomikai grįžtant į normalias vėžes“, – rašoma pranešime.
V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje sakė, kad infliacijoje galima pastebėti struktūrinių pokyčių.
„Pabandėme išskaidyti infliaciją sudarančius faktorius. Kaip matote, mažinantys infliaciją veiksniai yra susiję su tomis gyvenimo sritimis, kur padaryta didžiausia neigiama įtaka – turizmas, skrydžiai, apgyvendinimas.
Tuo metu tokios paslaugos, kaip odontologijos, medicininės paslaugos – ten kainų pokytis buvo iš tikrųjų teigiamas. Kainų augimas buvo nemenkas, matyt, susijęs su papildomomis išlaidomis – tiek į apsaugos priemones. Be to, pirmo karantino metu tos paslaugos buvo uždarytos, po to atsidarė, natūraliai bazės efektas suveikė“, – kalbėjo jis.
Kaip matyti skaidrėje, odontologijos paslaugos per metus pabrango 15,1 proc., medicinos – 10,7 proc., viešasis maitinimas – 4,7 proc.
9 proc. deficitas
Centrinio banko pranešime dar rašoma, kad krizės metu gyventojai ir įmonės buvo linkę kaupti lėšas. Gyventojų indėlių suma bankuose šiemet išaugo 11 proc. – iki 17 mlrd. eurų, atitinkamai įmonių lėšos padidėjo trečdaliu ir pasiekė 8,8 mlrd. eurų.
„Svarbus vaidmuo pandemijos metu tenka valstybės paramos ir centrinių bankų pinigų politikos priemonėms, dėl jų vyriausybės galėjo pasiskolinti lėšų itin palankiomis sąlygomis. Eurosistema, kurios dalis yra ir Lietuvos bankas, per pandeminę turto pirkimo programą jau įliejo 700 mlrd. eurų, o iš viso planuojama programos apimtis turėtų siekti 1,85 trln. eurų ir būti vykdoma bent iki 2022 metų kovo.
Vis dėlto valstybės taikomos priemonės turi ir savo kainą – visų pirma per išaugusį biudžeto deficitą ir valstybės skolą. Šiemet Lietuvos biudžeto deficitas sudarys beveik 9 proc. BVP ir bus vienas didesnių tarp ES šalių“, – rašoma pranešime.
Numatoma, kad didesnis nei 5 proc. deficitas bus ir kitąmet, o skirtumą teks dengti skolintomis lėšomis. Dėl to šiemet rekordinį lygį pasiekusi valstybės skola augs ir kitąmet – sieks daugiau nei 50 proc. BVP.
Be to, pastebima kylanti rizika, kad valstybės išlaidos bus dar didesnės dėl didesnių, nei numatyta, pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikalingų lėšų. Taip pat yra rizika dėl skolintų lėšų efektyvaus panaudojimo, ypač susijusi su Ateities ekonomikos DNR plano įgyvendinimu, nes nėra aišku, ar šiame plane numatytos priemonės atitiks Europos Komisijos reikalavimus.
V. Vasiliauskas spaudos konferencijoje šalies gyventojams palinkėjo ramių švenčių.
„Sustokime, numeskime greitį ir sutikime šventes su viltimi, kad kitais metais galėsime grįžti į normalų gyvenimą“, – sakė jis.
