„Prezidentas pabrėžia, kad dabar labai svarbu, jog mes susidėliotume aiškius žingsnius ir šį projektą įgyvendintume“, – po G. Nausėdos susitikimo kai kuriais ministrais bei ekspertais kalbėjo prezidento patarėja Vaida Česniulevičiūtė.
Pasak jos, šalies vadovas palankiai vertina tai, jog naujosios Vyriausybės programoje atsirado nuostata dėl Nacionalinio plėtros fondo steigimo jau veikiančių nacionalinių plėtros įstaigų pagrindu.
„Diskusijos dalyviai sutarė, kad mūsų verslas susiduria su kreditavimo trūkumu, kuris trukdo mūsų ekonomikai realizuoti visą savo potencialą, taip pat greičiau atsigauti po krizės, dėl to tokia įstaiga turėtų telkti dėmesį būtent į verslo kreditavimą, tiek smulkių ir vidutinių įmonių, tiek stambaus verslo“, – sakė patarėja.
Anot jos, tokia institucija nebus konkurentė rinkos dalyviams, bet užpildys jos spragas.
„Ankstesnės Vyriausybės svarstymuose taip pat buvo užuominų į tam tikras mažmenines paslaugas. Dabar buvo iš esmės sutarta, kad tokia įstaiga turi orientuotis į verslo kreditavimą, būtent remtis dabar egzistuojančių nacionalinių plėtros įstaigų įdirbiu ir patirtimi“, – sakė V. Česnulevičiūtė.
Jos teigimu, valstybinis bankas būtų finansinis partneris „nuo pat pažangių, jaunų įmonių įsikūrimo iki pat jų brandos“.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė taip pat pažymėjo, kad konkuruoti su bankais šitose srityje būtų neefektyvu. Pasak jos, tikslesnius banko apmatus ketinama parengti atlikus studiją, kuri padėtų įvertinti ir nacionalinių plėtros įstaigų galimos konsolidacijos efektą.
„Atlikus tokią galimybių studiją tikrai galėtume svarstyti apie šitų įstaigų jungimą ar Nacionalinio plėtros fondo steigimą vienos iš jų pagrindu, jeigu toks variantas būtų labiau pasiteisinantis ir manau, kad pagrindinis prioritetas, kalbant apie tolesnius etapus, kad toks fondas būtų politiškai nepriklausomas, valdomas pagal aukščiausius standartus“, – kalbėjo G. Skaistė.
Jos teigimu, kol kas sunku pasakyti, kokie bus fondo arba banko parametrai.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigė, kad kreditavo problema šalyje išties opi, nuo to nukenčia su žiedine ekonomika ir energetiniu efektyvumu susiję procesai žemės ūkio, energetikos, transporto, gamybos sektoriuose. Pasak jo, pavyzdžiui, mažoms regionų įmonėms ypač sunku gauti komercinių bankų paskolas.
„Galėčiau iliustruoti dažnu savivaldybių asociacijos komentaru, kad savivaldybių komunalinės įmonės, atliekų tvarkymo centrai, vandens valymo tinklai, šilumos tinklai, kurie yra 100 proc. savivaldybių valdomi objektai, jie negauna pakankamo finansavimo net kai kuriems Europos Sąjungos projektams, – vandentiekio, nuotekų tinklų atnaujinimiui“, – kalbėjo jis.
Prezidentas pirmadienį aptarė banko steigimą su kai kuriais naujojo ministrų kabineto nariais, Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentu Vidmantas Janulevičiumi bei Prancūzijos nacionalinio investicinio banko „BPI France“ vadovu Nicolas Dufourcqas (Nikolu Diufurku).
Po panašaus susitkimo liepą pranešta, kad valdžios institucijos juda link kompromiso steigti valstybinį plėtros banką, kuris sujungtų kelias dabar veikiančias įstaigas, tačiau neteiktų mažmeninės bankininkystės paslaugų.
Tuometinis finansų ministras Vilius Šapoka tąkart sakė, kad skirtingos šalys „suvienodino žodyną“. Anot jo, pasiektas konsensusas, jog į vieną turėtų būti konsoliduotos trys organizacijos – „Invega“, VIPA ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondas.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva sakė, kad kuriant valstybinį banką labai svarbu turėti stiprų valdymo modelį, kuris būtų nepriklausomas nuo politinės įtakos.
Europos Komisijos teigimu, šiuo metu Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES, todėl didėja ir sisteminė rizika. Trims didžiausiems bankams „Swedbank“, SEB ir „Luminor“ priklauso apie 80 proc. rinkos.