Sąrašas yra skelbiamas VMI svetainėje, nurodoma žiniasklaidai išplatintame pranešime. Jis bus atnaujinamas kiekvieną pirmadienį. Sąraše, gruodžio 14 dienos duomenimis, yra 1085 įmonės, apie kurias skelbiama tik paslaptyje nelaikoma informacija: įmonės pavadinimas, jos kodas, bendra mokestinės nepriemokos suma (ir kai yra sudaryta mokestinės paskolos sutartis) bei įmonės sumokėtų mokesčių sumos 2020 ir 2019 metais.

Pirmadienį didžiausią mokestinę nepriemoką turėjo „Bennet distributors“ (19,9 mln. eurų), po jos sekė „Autobrava“ (16,8 mln. eurų), „Lytagra“ (11,2 mln. eurų), „Nekilnojamojo turto valdymas“ (9,8 mln. eurų), „Ardovite“ (6,7 mln. eurų) ir kitos. Tarp 50 didžiausias sumas turinčių įmonių yra daug žinomų vardų.


Pavyzdžiui, 5 mln. eurų nepriemoką turi „Apranga“, 3,6 mln. eurų – „All Media Lithuania“, 2,7 mln. eurų – „Depo Diy Lithuania“, po 1,9 mln. eurų – „Topo grupė“, „Ermitažas“ ir „Makveža“.

„Atkreipiame dėmesį, jog įmonės, nukentėjusios nuo COVID-19, net ir tuo atveju, kai turi mokestinę nepriemoką, yra laikomos neskolingomis biudžetui ir skelbiama informacija neturi įtakos nei jų veiklos vykdymui, nei dalyvavimui viešuose pirkimuose“, – cituojama Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Nuo pandemijos nukentėjusios įmonės, kurių nepriemoka viršija 100 tūkst., į biudžetą šiemet jau sumokėjo 582,2 mln. eurų, o jų bendra mokesčių nepriemoka – 528,9 mln. eurų. Daugiausiai į biudžetą sumokančių įmonių Top500 yra skelbiamas ir nuolat atnaujinamas.

VMI primena, jog į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašus yra įtraukta virš 62 tūkst. įmonių, iš kurių VMI teikiamomis mokestinėmis pagalbos priemonėmis naudojasi maždaug kas trečia (apie 22 tūkst.). Iš viso COVID-19 neigiamas pasekmes patyrusios įmonės turi apie 735,1 mln. eurų mokestinę nepriemoką.

Pusės mokesčių mokėtojų, kuriems taikomos mokestinės pagalbos priemonės, bendra mokestinė nepriemoka nesiekia 1 tūkst. eurų. Tik 1 proc. įmonių turi nepriemoką, kuri viršija 0,5 mln. eurų ir tai sudaro 54 proc. visų bendros mokestinės nepriemokos. Nuo kovo 16 d. jau yra sudaryta 2 tūkst. mokestinės paskolos sutarčių su įmonėmis ir gyventojais, 131,2 mln. eurų sumai.

VMI primena, kad mokestinės pagalbos priemonės – atleidimas nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo veiksmų stabdymas galioja mokesčiams, susidariusiems iki š. m. gruodžio 31 d., ir galios dar du mėnesius po to. Iki kitų metų vasario 28 d. įmonės turi teisę supaprastinta tvarka ir nustatytomis sąlygomis sudaryti mokestinės paskolos sutartį be jokių palūkanų.

Suma sumažėjo

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad gruodžio 1 dieną komitetui pateiktoje suvestinėje 20-ies didžiausių skolininkų bendra nepriemokų suma buvo lygi 158 mln. eurų.

„Paprašius VMI paviešinti šį sąrašą, bendra suma sumažėjo maždaug 39 mln. eurų, iki 119 mln. eurų. Net trys įmonės iš šio dvidešimtuko pilnai atsiskaitė su Valstybine mokesčių inspekcija.

Tai nėra joks įrodymas, kad įmonės piktnaudžiavo mokesčių atidėjimu. Visko juk pasitaiko, gal pamiršo, gal paprasčiausiai nespėjo laiku sumokėti, o gal iš tiesų situacija staiga pagerėjo ir mokesčius susimokėjo“, – sakė jis.

M. Majauskas teigė, kad naudotis valstybės teikiama parama ypatingai tokiu sunkiu metu tikrai nėra jokia gėda.

„Valstybės pagalbos priemonės tam ir yra, kad jomis naudotųsi. Tiesiog svarbu užtikrinti maksimalų skaidrumą – informacija apie mokesčių mokėtojų sąskaita teikiamą valstybės pagalbą turi būti viešai prieinama. Lygiai kaip ir šiuo metu prieinama informacija, kas naudojasi valstybės subsidijomis ar lengvatinėmis paskolomis.

Viešumas yra svarbi prevencinė priemonė užtikrinanti, kad valstybės teikiama pagalba naudojasi tie, kam jos iš tikrųjų labiausiai reikia“, – komentavo Seimo narys.