Reikalingi drastiški sprendimai ir pagalba verslui
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad šiuo metu situacija sudėtinga, tačiau net ir drastiški valdžios sprendimai yra reikalingi.
„Pandemija kai kuriems verslams gali būti lemtinga, tikiuosi, nedaugeliui, bet mes suprantame, kad situacijoje, kurioje Lietuva yra, turime susitelkti, ir kai kurie drastiški sprendimai reikalingi“, – tikina pašnekovas.
Paklausus, kokių sprendimų laukiama iš valdžios, A. Romanovskis sakė, kad tikisi labai konkrečių priemonių.
„Mes iš valdžios ir iš visos visuomenės laukiame pirmiausia laikymosi arba susitelkimo ir, sakyčiau, nesigręžiojimo atgal, tai yra pirmas dalykas, kurio mes tikimės. Antras dalykas, kad valstybė suteiks pagalbos priemonių, tvirtų pagalbos priemonių – subsidijų. Tai būtų finansinė pagalba verslui, kuris priverstas sustoti, ir kad nebus daroma, elgiamasi taip, kaip per pirmą karantiną, kai verslas turėdavo pats netgi primokėti prastovų atveju arba kai skolinimasis ir mokesčių didėjimas buvo suvokiama kaip pirminė pagalbos priemonė, nors mes suprantame, kad jeigu skoliniesi arba jeigu tau valstybė atideda mokesčius, kas yra labai gerai, vis tiek galiausiai tau teks tai grąžinti“, – sako A. Romanovskis.
Pagalbos paketas gali viršyti milijardą
Paklausus Seimo nario Mykolo Majausko, ar nueinanti valdžia paruošė tinkamą pagalvę antrajam karantinui, politikas tikino, jog šiuo metu svarbiausia ne tai, kas buvo padaryta anksčiau, bet ką dar galima padaryti iki paskirto termino.
„Aš, kaip ir kolega, siūlau nebeversti puslapių atgal, o žiūrėti į priekį ir skaičiuoti, dėlioti priemones, kurios padėtų verslui, ekonomikai, patiriančiai reikšmingą žalą. Remdamiesi įvairiais skaičiavimais makroekonomistai mato, kad griežtas karantinas gali lemti, jog neteksime maždaug septynių šimtų milijonų BVP. Todėl turime konstruoti reikšmingą paketą, kuris padėtų verslui.
Pagal dabartinį biudžetą, kuris buvo suformuotas, tokio projekto, paketo nėra, taigi visą savaitgalį dirbome su ministrais ir šiandien maždaug galime matyti rėmus, kuriuos patvirtins Vyriausybė kitą trečiadienį. Paketą, kuris gali siekti arba viršys milijardą eurų“, – laidoje tikino M. Majauskas.
Numatys priemones dėl subsidijų
Pasiteiravus, ar visi laukiantys svarstymai neužtruks per ilgai, politikas pabrėžė, jog Vyriausybė privalo apsvarstyti biudžetą iki šio trečiadienio.
„Iš tiesų, Konstitucijoje yra labai aiškiai sudėlioti terminai, kada turi būti priimtas valstybės biudžetas, kuriame ir būtų numatytos priemonės. Taigi Vyriausybė privalo apsvarstyti biudžetą iki šio trečiadienio, užregistruoti Seimo duomenų bazėje. Seimas ketvirtadienį jį svarstys jau antrą kartą ir, tikėtina, kad priims gruodžio 22 dieną, o įsigalios nuo sausio pirmos dienos.
Tame biudžete bus numatytos priemonės tiek subsidijų už prastovas, tiek subsidijų po prastovų, tiek savarankiškai dirbantiems, ieškantiems darbo, tiek kalbant apie motinystės išmokas, taip pat išmokas tiems žmonėms, kurie negali dirbti, nes turi namuose prižiūrėti vaikus, nes ugdymo įstaigos yra uždarytos“, – laidoje tikino M. Majauskas.
Kam bus sunkiausia
Pasiteiravus A. Romanovskio, kuriems verslams šis antrasis karantinas gali būti pats sunkiausias, pašnekovas tikino, kad pirmiausia karantinas paliečia tuos, kurių veikla apribojama arba visai sustabdoma.
„Sunkiausia yra toms verslo sritims, kurios yra apribotos. Pirmiausia, prekyba ne maisto produktais, apgyvendinimo paslaugos, visos kontaktinės paslaugos, grožio salonai, maitinimas. Žinoma, tai yra tie verslo sektoriai, kurie kiekvieną dieną turi sąlytį su mūsų gyventojais, ir jiems bus sunkiausia“, – aiškino pašnekovas.
Paklausus, ar sausio pradžia kai kuriems verslams nebus per vėlu, A. Romanovskis tikino, kad dabar žmonėms svarbiausia aiškiau suvokti, ko jie gali tikėtis.
„Deja, manau, kad kai kuriems verslams bus per vėlu. Mes turime tai, ką dabar turime, ir mums dabar svarbiausia yra politinė valia, aiškus signalas iš politikų, valstybės pareigūnų, kokios bus priemonės. Galbūt tuos pinigus žmonės ir gaus sausio mėnesį, bet labai svarbu, kad jie galėtų įsivaizduoti, į ką gali pretenduoti, ko gali tikėtis“, – sako A. Romanovskis.
Pirmadienį Ekonomikos ir inovacijų ministerija išplatino pranešimą po pokalbio su Europos Komisijos (EK) vicepirmininke Margrethe Vestager. Pranešime nurodė, kad pirmame etape numatoma skirti 180 mln. eurų smulkiajam ir vidutiniam verslui.
„Verslui pagalbos reikia kuo greičiau, tačiau jokios priemonės nukentėjusiesiems nuo antrosios COVID-19 bangos, deja, nebuvo numatytos ir patvirtintos. Todėl mūsų tikslas – kuo skubiau pradėti taikyti pirmąsias pagalbos priemones: subsidijas ir paskolas smulkiajam bei vidutiniam verslui. Tam reikia ir Europos Komisijos pritarimo, todėl mūsų greita reakcija yra gyvybiškai svarbi“, – cituojama ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Lietuva siekia pratęsti kai kurias jau galiojusias priemones, kad dėl užsitęsusios COVID-19 pandemijos būtų galima palengvinti ir atidėti paskolų grąžinimą tiems verslams, kuriems paskolos jau buvo suteiktos. Be to, bus prašoma EK pritarimo dėl 150 mln. eurų valstybės pagalbos mažoms ir vidutinėms įmonėms. Ši parama turėtų būti skiriama toms įmonėms, kurių bendra apyvarta krito daugiau negu 30 proc. Taip pat bus prašoma EK pritarti valstybės teikiamoms paskoloms verslui, kurios sudarys apie 30 mln. eurų. Abi priemonės skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, kurios labiausiai nukentėjo nuo antrosios COVID-19 bangos ir kurias labiausiai paveiks numatytos karantino sąlygos.
Artimiausiu metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketina numatyti daugiau priemonių nuo karantino nukentėjusiam verslui. Lietuva siekia, kad EK šias priemones leistų naudoti kuo skubiau.
