Įžvelgia diskriminaciją

Šalyje augant užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičiui, sekmadienį Vyriausybės posėdyje buvo nuspręsta dar labiau griežtinti pandemijos valdymo priemones. Tai nuo trečiadienio palies tiek judėjimą tarp savivaldybių, tiek kai kurių paslaugų teikimą, tiek parduotuvių veiklą.

Vyriausybės nutarime pažymima, kad nuo gruodžio 16-osios veiklą galės vykdyti tik būtinųjų prekių parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas. Taip pat bus leidžiama maisto prekyba turgavietėse ir kitose viešose prekybos vietos, prekyba internetu.

Turgaviečių atstovams tokie valdžios planai atrodo nesąžiningi ir diskriminuojantys, mat kol turgavietės galės vykdyti prekybą tik maisto produktais, didžiosios parduotuvės toliau pardavinės drabužius, avalynę bei kitas buitines bei pramonines prekes.

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė „Delfi“ aiškino, kad šiandien didžiuosiuose prekybos centruose daugiau nei pusę lentynų ploto užima pramoninės prekės.

„Jeigu yra pasakyta, kad galima prekiauti tik maisto produktais, tai manau, kad prekybos centruose taip pat neturėtų būti prekiaujama jokiomis buitinėmis, pramoninėmis prekėmis. O ten ir avalynė, indai ir kitos prekės, kuriomis prekiaujama ir turgavietėse.

Čia nebūtų jokių sunkumų nustatyti, kas tiksliai patenka į maisto prekių apibrėžimą. Visai kaip su alkoholiu, kai nustatyta, kad tam tikromis valandomis juo negalima prekiauti. Juk tiesiog nemuša į kasą ir tiek“, – siūlė ji.

Zita Sorokienė

Anot Z. Sorokienės, šiuo metu vis daugiau kalbama apie didelius pirkėjų srautus prekybos centruose ir jų ribojimą, tačiau, kaip pabrėžė, likus mažiau vietų apsipirkti, tai turės atvirkščią efektą – srautai dar labiau didės.

„Mes suprantame situaciją, ji yra grėsminga, nė vienas smulkusis verslininkas neprieštaraus turgaviečių veiklos apribojimams, tačiau pikta būtent todėl, kad vieniems prekiauti bus galima, o kitiems absoliučiai negalima. Tai yra diskriminacija, kuri yra atvirai matoma.

Mes nesakome, kad Vyriausybė padarė blogai, kad neleidžia turgavietėse prekiauti ne maisto produktais, jie padarė gerai, bet reikėtų laikytis teisingumo principo ir tada neleisti to daryti visiems. Nesvarbu, kad pagrindinė veikla – maisto produktų prekyba, juk mes visi puikiai žinome, kad beveik pusę prekių yra pramoninės“, – teigė ji.

Tiesa, Latvijoje, kaip skelbė vietiniai portalai, taip pat buvo iškilęs klausimas apie ne maisto prekių prekybą didesnėse parduotuvėse. Galiausiai, buvo nutarta apriboti prekybą namų apyvokos prekėmis. Latvijoje savaitgaliais ir švenčių dienomis gali veikti tik tos prekybos vietos, kuriose parduodami degalai, maisto produktai (išskyrus alkoholį) bei tam tikros higienos prekės. Kaip teigiama, taip pasielgta siekiant apriboti klientų minias ir taip sumažinti COVID-19 plitimą.

Turgus – saugi vieta

Raseinių turgaus vadovė Dalia Lukauskienė teigė taip pa tarp didžiųjų parduotuvių ir turgaviečių matanti didžiulę nelygybę.

„Įsivaizduokite, kokios pas mus yra erdvės, stovi už 10 metrų, prekiauja kojinėmis lauke, tada kitas prisimezgęs šlepečių, o tai yra blogai? Tai kodėl jiems reikia neleisti dirbti? O kitose parduotuvėse jau galima? Tai yra didžiulė diskriminacija. Mums negalima prekiauti ne todėl, kad mes esame ligoje, ar kažkas yra negerai, o tiesiog todėl, kad nėra lygybės“, – piktinosi ji.

D. Lukauskienė pabrėžė, kad valdžia, jei jau neleidžia dirbti, turėtų pasirūpinti bent atitinkama parama.

„Mums reikėtų didesnės paramos. Raseiniuose yra tokia viena prekyvietė, vien nuoma ten kainuoja skyriaus 400 Eur, kitas ir 500 Eur moka.

Mes juk nesakome, kad juos uždarykite, o mus palikite. Tai visus tegu tada uždaro“, – kalbėjo Raseinių turgaus vadovė.

Jai antrino ir Lietuvos turgaviečių ir prekyviečių asociacijos vadovas Vytenis Butkevičius.

„Aš čia taip pat matau didelę bėdą. Vėl, kaip ir per pirmą karantiną, yra pažeisti lygios ir teisingos konkurencijos principai. <...>

Didieji prekybos tinklai, kur yra stambus kapitalas, šimtais milijonų skaičiuojantys apyvartas, yra proteguojamas, jis galės prekiauti kuo tik nori, o tas smulkus verslininkas, kuris galbūt neturi už ką vaikus išleisti į mokyklą, susimokėt paskolą, jis šiai dienai yra diskriminuojamas. Tai kas čia per neteisybė?“, – klausė jis.

V. Butkevičiaus teigimu, turgavietės yra daug saugesnė vieta už prekybos centrus, o, esant reikalui, jos gali prisitaikyti ir prie visų reikalavimų.

„Galime prie įėjimų pastatyti žmones, kurie matuotų temperatūras, galime riboti srautus, užtikrinti visas rekomendacijas, investuoti. Kodėl esame diskriminuojami?“, – sakė asociacijos vadovas.

Šimonytė: sprendimo nežinome, jei rasime – pasiūlysime

Pirmadienį vykusiame Vyriausybės posėdyje, kuriame buvo tikslinamos karantino griežtinimo priemonės, taip pat buvo kalbėta apie buitinių bei pramoninių prekių prekybą didesnėse maisto prekių parduotuvėse.

„Turime niuansų su prekyba. Pirmasis – prekyba ne maisto prekėmis dideliuose prekybos centruose, dėl ko, turbūt, visi esate gavę smulkesnio verslo atstovų pasiūlymų, kad tai tarsi iškraipo konkurencijos sąlygas, nes mažesni ne maisto prekiautojai yra apriboti, o maisto prekybos įmonės turi labai platų asortimentą, įskaitant ne maisto prekes.

Ingrida Šimonytė

Tai klausimas su dvigubu dugnu, nes pavasarį, karantino metu, ta problema irgi buvo iškilusi, bet jai niekas nerado gero sprendimo ir taip galiojo taisyklės. Yra valstybių, kuriose yra išvardinta, kas yra būtinosios prekės ir parduodamos tik jos, yra valstybių, ir mūsų kaimynystėje, kurios savaitgaliais neleidžia prekybos ne maisto prekėmis, bet vėlgi, atsiranda poreikis tikslinti kiek tų ne maisto prekių ir kokių, ir ar mes kalbame apie buitinę techniką ir ar baterijos yra buitinė technika ir pan.“, – posėdyje kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė bei pridūrė suprantanti, kad įtampa, šiuo atveju, dėl konkurencijos sąlygų, tikrai yra, bet šiandien sprendimą rasti sunku.

„Sunku pasiūlyti kažkokį logišką sprendimą, turint minty, kad prieš pusę metų jo irgi niekas nerado ir nežinau ar mes jį galime šiandien surasti posėdyje“, – sakė ji.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė taip pat aiškino šiandien išeities iš tokios padėties neturinti.

„Manau, kad nė vienas iš mūsų dalyvaujančių šiame posėdyje nesame labai laimingi, kad juos reikia priimti ir pripažįstame, kad smulkiuosius (verslininkus-red.) tai paveiks, tačiau dabar imtis papildomų represinių priemonių ir raudonomis stop juostomis apvynioti šampūnus ar kitas prekes prekybos centruose, irgi būtų dar daugiau ne ten nukreiptos energijos.

Mes Ekonomikos ministerijoje, kitose ministerijose, verčiamės kūliais, kad padėtume ir greičiau startuotume su pagalbos verslui priemonėmis, kurios pirmiausia, pabrėžiu, bus skirtos smulkiam ir vidutiniam verslui. Mes labai gerai žinome savo šitų sprendimų pasekmes. <...>

Suprantame, kad tai nėra tobuliausias sprendimas, kad tai turės pasekmių. <...> jei rasim geresnę išeitį, tikrai pataisysime“, – kalbėjo ji.

I.Šimonytė taip pat dar kartą patvirtino, kad kol kas situacija ir tvarka lieka tokia, kokia yra.

<...> yra ta įtampa dėl konkurencijos sąlygų ir man dėl to nemalonu, bet šiandien mes neturime gero sprendimo. Galėsime padiskutuoti. Rasim – pasiūlysim, matyt, turėsime stengtis, kad greičiau iš šitos situacijos išeitume“, – sakė premjerė.

Mauricas: karantinas neturėtų tapti didesnio prekybos centrų įsigalėjimo priežastimi

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, kalbėdamas apie apribotą prekybą turgavietėse, aiškino, kad turbūt nėra nė vieno suvaržymo, kuris būtų visiškai teisingas.

„Visada yra ta pilka zona, kuri vienaip ar kitaip pakeičia vartotojų elgseną. Ir tas iššūkis egzistuoja ir daugelyje kitų pasaulio ir Europos valstybių, kuomet suvaržius vienos ar kitos ekonominės veiklos rūšį, išsiskiria tam tikri laimėtojai ir pralaimėtojai. Ir tai tikrai yra daugelio Europos valstybių galvos skausmas, kad labiau santykinai tokių karantinų metu nukenčia smulkusis ir vidutinis verslas“, – kalbėjo jis.

Pasak ekonomisto, didžiosios parduotuvės šįkart laimi mūšį, o viską ir lemia tai, kad nemažą jų asortimento dalį sudaro ne maisto, o pramoninės prekės, kuriomis jie gali sėkmingai prekiauti dėl sumažėjusios konkurencijos.

Žygimantas Mauricas

„Didieji prekybos centrai dažnai net padidina savo apyvartą, o kitų prekybininkų apyvartos smarkiai krinta“, – sakė jis ir pridūrė, kad šiuo atveju verslai, kurie yra uždaryti, tada turėtų gauti dosnią paramą.

„Reikia užtikrinti, kad karantinas netaptų dar didesnio prekybos centrų įsigalėjimo priežastimi. Kitas dalykas, pamačius gerėjančią epidemiologinę situaciją, reikėtų svarstyti ne maisto parduotuvių atidarymo galimybes, nes pagrindiniai židiniai nėra parduotuvės“, – sakė ekonomistas.

Ž. Mauricas, reaguodamas į smulkiųjų verslininkų siūlymą prekybos tinklų parduotuvėms taip pat drausti prekiauti ne maisto produktais, teigė tokiam siūlymui nepritariantis.

„Čia toks labiau būtų, kad nei pats gauni, nei kitam duodi.

Aš manau, kad tos buities prekės prekybos centruose labiau yra bazinės, paprastos. Aš labiau linkęs būčiau derėtis dėl paramos, o ne dėl kitų verslų uždarymo, kad ir kaip keistai tai skamba, nes dabar yra, kad jei man blogai, tai reiškia ir kitiems padarykim blogai.

Manau labiau reikėtų akcentuoti paramą“, – sakė jis.