„Matydami, kokia dalis ekonomikos bus paveikta, ir matydami galimybes valstybėms be jokių apribojimų pasiskolinti už neigiamas palūkanas finansų rinkose, nekenkiant Lietuvos skolos tvarumui ir nesukuriant jokių rizikų, kad dėl to galėtų sumažėti valstybės kredito reitingas, – tai tame kontekste tikrai reikėtų nesibaiminti skirti papildomą milijardą ar du milijardus eurų – kiek to reikės, siekiant išsaugoti darbo vietas ir minimizuoti pandemijos bei karantino įtaką“, – BNS pirmadienį sakė N. Mačiulis.

Pasak jo, dabartinis laikmetis yra išskirtinis ekonominiu požiūriu – didelius finansinius išteklius galima nukreipti į ekonomikos gelbėjimą ir jos skatinimą.

„Būtent šitoje aplinkoje reikėtų atsispirti nuo poreikio, o ne nuo galimybių, nes galimybės – aš pasikartosiu – yra neribotos. Jas sukuria ir Europos Centrinis Bankas, ir Europos gelbėjimo fondas. Matome, net kelis kartus didesnį skolos ir BVP santykį turinčios valstybės gali pasiskolinti ir skolinasi už neigiamas palūkanas“, – teigė „Swedbank“ ekonomistas.

„Lietuva, kaip viena mažiausiai pasiskolinusių euro zonos valstybių, šitoje vietoje neturėtų eksperimentuoti ir rizikuoti per daug taupydama, nepasinaudodama tais naujai sukurtais finansiniais instrumentais“, – pridūrė jis.

N. Mačiulio teigimu, apgyvendinimo, maitinimo, laisvalaikio, renginių ir kiti sektoriai artimiausius kelis mėnesius beveik negaus pajamų ir jiems reikia numatyti įvairią pagalbą – ne vien paskolų garantijas, bet ir tikslinę negrąžintiną paramą.

„Tai čia nereikėtų per daug svarstyti, kokios tos pagalbos reikia. Ta pagalba turi būti ir grantų forma, ir paskolų garantijų. Vien paskolų garantijų čia neužtenka, nes paminėti sektoriai, tos įmonės jau beveik metus gyvena tokiomis aplinkybėmis, kuriose beveik negauna jokių pajamų ir turi didėjančius finansinius įsipareigojimus, turi rimtų išgyvenimo iššūkių, tai dar daugiau pasiskolinti, na, tada tiesiog perkeliamos problemos į ateitį“, – argumentavo N. Mačiulis.

Pasak jo, valstybė turėtų pagalvoti ir apie dosnesnį kompensavimą tiek darbo vietų išsaugojimui, mokant galbūt visą darbo užmokestį iki tam tikro lygio į prastovas išleistiems darbuotojams, tiek kompensuojant kitas fiksuotas išlaidas – nekilnojamojo turto nuomos, komunalines ir kitas.

„Turbūt reikia diskutuojant su tų labiausiai paveiktų įmonių asociacijomis ieškoti dar efektyvesnių instrumentų, kurie leistų išgyventi šią žiemą, nes mes vis tiek kalbame ne apie kelias savaites truksiančius sunkumus. Apie atsigaunantį turizmą pasvajoti turbūt gali įmonės tiktai antrąjį kitų metų pusmetį“, – kalbėjo N. Mačiulis.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sekmadienį sakė, kad verslui numatytos tiek ankstesnės, tiek papildomos pagalbos priemonės, o vien ministerijos administruojamos subsidijos verslui ir lengvatinėms paskoloms sieks apie 230 mln. eurų ar daugiau.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pirmadienį sakė, kad kitų metų valstybės biudžeto projekte bus numatyta papildomai vienas milijardas eurų pandemijos krizės suvaldymui – darbo vietų išsaugojimui, pagalbai verslui ir žmonėms.