Seimas nusprendė, kad į 257 eurų išmoka savarankiškai dirbantiesiems bus skirta tik tuo atveju, jei dirbantysis atitiks anksčiau numatytus kriterijus ir priklausys tai ūkinei veiklai, kuri nukentėjo karantino metu. Taip pat nuspręsta išmoką mokėti tik vieną mėnesį pasibaigus karantinui, kai anksčiau buvo mokama du.
Laidoje „Piniginiai reikalai“ buvusios Vyriausybės socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė paaiškino, kad šios priemonės tikslas ir pirmojo karantino metu buvo skirti paramą tiems, kas labiausiai nukentėjo.
„Bet situacija tokia, kad tikrai ne visi tie, kurie nukentėjo, atėjo. Atėjo ir tie, kurie nenukentėjo, nes kai kurie veiklas tęsė sėkmingai ir vykdė toliau, ypatingai tie, kurie buvo išsiėmę tam tikrus dokumentus, kurie susiję su konsultavimu, su informacinėmis technologijomis, su teisinėmis paslaugomis“, – pasakojo motyvus, kodėl šią paramos formą reikėjo apriboti.
Ketvirtadienį Delfi skelbė, kad baigiamas derinti dėl karantino tiesiogiai ir netiesiogiai nukentėjęs ūkinių veiklų sąrašas. Sąrašas apima mažmeninę prekybą, keleivinį transportą, apgyvendinimą, maitinimo ir gėrimų teikimo veiklą, kino, fotografijos veiklas, kelionių organizavimą, švietimą, sveikatos priežiūrą, įvairias pramogas, azartinius žaidimus, sportinę veiklą, drabužių ir avalynės nuomą bei kitas paslaugas.
E. Radišauskienė laidoje paaiškino, kad išmoka mokėti dar du mėnesius po karantino būtų per ilgas laikotarpis. Mėnesis pakankamas užtikrinti, kad žmonės ir atsigavimo laikotarpiu turėtu pinigų.
„Pirmosios pandemijos metu tikrai buvome nepasiruošę. Nors ką matėme, kad būtent savarankiškai dirbantys žmonės geriausiai persiorientuoja ir greičiausia pakeičia veiklas“, – teigė ji.
Smulkiųjų atstovė: tai valstybės pinigų taupymas
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė laidoje „Piniginiai reikalai“ teigė, kad smulkieji – ant išlikimo ribos.
„Pasakymas tai, kad individualia veikla besiverčiantys asmenys galėjo pasiruošti antram karantinui, tai galbūt reikėjo pateikti metodiką, kaip galėjo pasiruošti. Persikvalifikavimas į kitas veiklas tai nereiškia, kad visi žmonės sugebės. Mūsų įsitikinimu nereikėjo Užimtumo įstatymo keisti, palikti tas nuostatas, kurios yra. Juolab dabar, kai šis karantinas ypatingai grėsmingas.
Žmonės ant ribos išlikti versle. Be to, ši situacija šitokiu metu, naujametinė prekyba, šventės visos. Iš tiesų dar labiau sumažins apyvartas.
Pagal šiandieninę informaciją turime daug žmonių, kurie iš viso nebežada grįžti į tą verslą. Jie nebetiki, kad galės ir su 257 eurų parama išsilaikyti versle. O dar dabar yra nustatytos veiklos, kurias rems, o kurias nerems.
Iš tiesų tai šiandieną turbūt nėra tokių veiklų, kurių nepalietė šitas karantinas. Visas veiklas iš eilės palietė – ar tai tiesiogiai, ar netiesiogiai. Dabar kalbama, kad palietė keletą veiklų – ne. Tai gamybinės veiklos, paslaugų veiklos. Tikrai manau, kad toks valstybės taupymas pinigų, jis grįš bumerangu.
Šiandien žinome, kad savivaldybėse ir ypatingai regionų savivaldybėse, žmonės labiausiai užsiima savarankiška veikla. (…) Savarankiškai dirbantys asmenys daugiausia veikia pagal verslo liudijimo formą ir pagal individualią veiklą pagal pažymą. Tiek individuali veikla pagal pažymą metų gale teikia ataskaitas, tiek verslo liudijimų turėtojai metų gale teikia deklaracijas kuriose pažymi savo apyvartas. Tapo, kad šie visi terminai absoliučiai neturės įtakos gauti ar negauti šią paramą“, – tikino Z. Sorokienė.
E. Radišauskienė į tai atsakė, kad pagal nukentėjusias veiklas matyti, kad parama galės pasinaudoti didžioji dalis savarankiškai dirbančiųjų – nuo 70 iki 80 proc.
„Tai nėra tiesa, kad tikrai jie negaus. Tos veiklos, kurios susiję ir su gamyba, ir su paslaugų teikimu, tikrai jos yra įtrauktos į veiklų sąrašą.
Manau, kad žmones reikėtų nuraminti, nes tie, kurie tikrai yra nukentėję dėl to, kad krito jų apyvartos, nes negalėjo užsiimti savo veikla, tai jie neturi pergyventi, kad kažką praras. Tie žmonės, kurie nėra nukentėję, imkime šiai dienai kaip pavyzdį kokį vidaus vandenų keleivių transportą, kuris ir šiaip nevyksta, tos veiklos tiesiog nėra“, – teigė E Radišauskienė ir pridūrė, kad dažnu atveju žmonės užsiima net keliomis veiklomis, tad jei bent viena jų pateks į sąrašą – išmoka priklausys.
Z. Sorokienė visgi atkirto, kad apie 50 proc. individualininkų paramos negaus. Anot jos, be to dažniausiai yra užrašoma viena veikla, kuria verčiamasi.
Priminė apie socialinę paramą, buvusias galimybes persikvalifikuoti
Z. Sorokienė kritikavo ir termino, kuomet išmoka bus mokama tik mėnesį po karantino, sutrumpinimą.
„Nežinau, ar valdžiai atrodo, kad tarkime rytoj baigsis karantinas ir visi eis užsakinės paslaugas ir pradės gaminti, realizuoti. Ne, jokiu būdu. Šita parama gal padės tik žmonėms išsilaikyti verslo rinkoje, kurie toliau norės tą veiklą vykdyti.
Nemaža dalis žmonių, kaip ir per pirmą karantiną, bet tuomet ženkliai mažesnis žmonių skaičius išėjo iš to verslo. Jeigu bus tik tokia valstybės parama ir per tokią grėsmingą situaciją karantino, kuri tikrai daro neigiamą įtaką apyvartoms, žmogus neišsilaikys. Nes jam be išgyvenimo ir maitinimosi dar reikia sumokėti visus mokesčius. Mokesčių atidėjimas šiai diena ir suvaržytas.
Situacija prasta – nueinanti valdžia tiesiog priėmė tokius sprendimus nesitikėdama arba nekreipdami dėmesio į pačią pagrindinę verslo formą – individualią veiklą savarankiškai dirbančių asmenų“, – kalbėjo Z. Sorokienė ir pabrėžė, kad paramą reikėjo teikti visiems.
E. Radišauskienė priminė, kad jei žmonės neišsilaikys versle ir pasitrauks iš savarankiškos veiklos, galima kreiptis dėl socialinės paramos teikimo.
„Žmonėms, kurie neturi pajamų dėl to, kad nevykdo veiklos, gautų tam tikras laikinas išmokas. Jos nėra labai didelės, bet tam tikru laikotarpiu užtikrina tam tikras pajamas.
Mes tikriausiai visi iš anksto ruošėmės ir matėme, kas vyksta, ar kas ne. Buvo pasiūlyta valstybės ir tokia veiklos priemonė kaip savarankiškos veiklos pakeitimas ir jie labai greitai susiorientavo. Kas gali pakeitė ir prisitaikė, kas negali – tikrai išėjo iš šitos rinkos, bet tai nereiškia, kad jie nedirba kitų darbų ar neteikia kitos veiklos. Tai šį kartą tikslingumas teikti paramą tik tiems, kurie tikrai nukentėjo“, – laidoje sakė E. Radišauskienė.
Z. Sorokienės teigimu, dėl amžiaus ar kitų priežasčių tikrai ne visi turėjo galimybę perkelti veiklą į internetą. Anot jos, yra tik keletas veiklų, kurie sugebėjo persiorientuoti.
Delfi primena, kad nuo kitų metų pradžios savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį galės, jeigu atitiks šias sąlygas:
- Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo.
- Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
- Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.
- Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.
Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.
