Įprastai atostoginių skaičiavimas priklauso nuo prieš tai buvusių trijų mėnesių darbo dienų skaičiaus ir gauto darbo dienos įkainio vidurkio.
Jį kiekvienas asmuo gali apsiskaičiuoti nuo planuojamų imti atostogų sudėjus praėjusių trijų mėnesių bendrą atlyginimą ir jį padalinus iš buvusio to laikotarpio darbo dienų skaičiaus. Tada gautą vienos dienos sumą reikėtų padauginti iš tiek, kiek dienų ruošiamasi atostogauti.
D. Čibirienė skaičiavo, kad jei asmuo gauna minimalią algą ir dar svarsto apie atostogas 2020-aisiais, tokių planų jam geriau atsisakyti.
Pasak jos, jei žmogus atostogaus kitąmet, jo atostoginiai turės būti ne mažesni nei minimali mėnesinė alga (MMA), o ji nuo 2021-ųjų didėja nuo 607 Eur iki 642 Eur popieriuje, tad ir gaunama nauda kitąmet bus didesnė.
„Jei alga didesnė nei 642 Eur, ir yra pastovi, geriausia atostogauti 2021 m. kovą ir blogai atostogauti 2020 m. gruodį arba 2021 m. sausį, vasarį, birželį, spalį ir lapkritį.
Iš 2021 m. blogiausių atostogų mėnesių pats blogiausias yra lapkritis, už kurį 10 darbo dienų atostoginiai gali būti net 50 Eur mažesni, nei įprastinė 1300 Eur alga“, – skaičiavo D. Čibirienė.
Žemiau pateikiami skaičiavimai, kaip nuo pasirinkto mėnesio skirsis gaunama atostoginių suma 2021-aisiais, kai asmuo uždirba 1,3 tūkst. Eur popieriuje:
Tiesa, jos teigimu šiandien taip pat labai svarbu įvertinti ir tai, jei darbuotojas tris mėnesius iki planuojamų atostogų buvo prastovoje.
„Tuo atveju jo atostoginiai bus skaičiuojami ne pagal 3 paskutinių mėnesių vidurkį, bet pagal darbo sutartyje nurodytą darbo užmokestį.
O jei žmogus neatostogavo ilgiau nei 3 metus, jam atostoginiai už ilgesnį nei trijų metų periodą nebus skaičiuojami ir nebus perkeliami į sekančius metus“, – sakė ji ir įspėjo, kad 2021m. vėl laukia neišnaudotų senesnių nei trijų metų atostoginių nubraukimas.
„Pagal darbo kodekso 127 str. 5d. nuostatas įmonės gali pačios nuspręsti ar nubraukti senesnius nei 3 metų atostoginius, bet pareigos mokėti daugiau atostoginių nei už 3 metus jos jau nebeturi“, – aiškino D. Čibirienė.
