Lenkų ir vengrų pergalė?
Lenkų ir vengrų veto dėl 2021-2027 m. ES biudžeto (Daugiametės finansinės perspektyvos (DFP) ir Gaivinimo fondo („New Generation EU“ (NGEU) buvo pastarųjų savaičių dramų drama Briuselyje.
Kaip žinia, liepos mėnesį ES lyderiai po ilgų ir sunkių derybų sutarė dėl DFP (1,074 trln. eurų) ir Gaivinimo fondo (750 mlrd. eurų). Pagal procedūras šis susitarimas patraukė į Europos Parlamentą, kuris buvo ne visai patenkintas jo nuostatomis, tačiau po emocingų derybų vis dėlto iš ES pirmininkaujančios Vokietijos išsikovojo tam tikrą papildomą finansavimą atskiroms programoms bei labiau apibrėžė ir praplėtė įstatymo viršenybės principą, t.y. paprastai kalbant, jei šalis nesilaiko įstatymo viršenybės principų, tuomet ir negauna ES pinigų.
Tai, žinoma, negalėjo patikti Lenkija ir Vengrijai, kurios nuolat susilaukia tiek Europos Komisijos, tiek Europos Parlamento kaltinimų nesilaikant įstatymo viršenybės principo (dėl teisinių reformų, mažumų ir t.t.), todėl šios, apeliuodamos į sutarčių nesilaikymą, nenorą paklusti Briuselio diktatui ir pan., lapkričio mėnesį užblokavo ES biudžetą ir Gaivinimo fondą – sustabdydamos visą procesą, o kartu ir būsimų ES pinigų srautą valstybėms-narės. Pavyzdžiui, Lietuvai – iš DFP ir NGEU numatyta 14,5 mlrd. eurų.
Į lenkų-vengrų akibrokštą Briuselis atsakė grasinimais – turime „Planą B“: su likusiomis 25 ES šalimis sutariame dėl atskiro esą Gaivinimo fondo ir pasidaliname tuos 750 mlrd. eurų be lenkų ir vengrų. Šios savaitės pradžioje net kalbėta, kad tuoj, tuoj lenkai ir vengrai iškels baltą vėliavą, nes nenorės prarasti milijardų iš Gaivinimo fondo.
Tačiau Lenkijos ir Vengrijos vyriausybės net nemirktelėjo. Mat, „Planas B“ – teisiškai įmanomas, tačiau turėtų labai rimtų politinių pasekmių, jei dvi šalys-narės virstų parijais. EVT išvakarėse Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis garsiai svarstė, jog gal reiktų surengti specialųjį ES lyderių susitikimą ar perkelti derybas į kitus metus, jei jau Briuselis toks nesukalbamas.
„Charles’is de Gaulle’is kartą pasakė, kad „žmogus, kuris nesugeba ištarti „ne“, aukoja ateitį dabarčiai“. Lenkija jaučiasi atsakinga už Europos ateitį. Todėl mūsų „ne“ dėl dabar pasiūlyto mechanizmo, yra „taip“ skirtumuose, laisvėje, lygybėje ir solidarume tikrai vieningai Europai“, – pareiškime-komentare, išplatintame Europos žiniasklaidoje, rašė M. Morawieckis.
Gerojo policininko rolę prisiėmė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, ėmęsis gesinti aistras sakydamas, kad „esame labai arti kompromiso“. Ir trečiadienį vakare Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga iškilmingai „Twitteryje“ paskelbė: „Pergalė!“
Pagal pasiektą susitarimą dėl įstatymo viršenybės principo nesilaikymo ES pinigai bus sustabdomi tik tada, kai tai patvirtins ES Teisingumo teismas, tai bus taikoma tik 2021-2027 m. ir dar Europos Taryba turės suformuoti bendrą poziciją.
Ketvirtadienio EVT šis susitarimas turėtų būti patvirtintas. Tiesa, ne visi dėl jo laimingi. Pasak diplomatų, gali taip vadinamieji „taupieji“ (sumokantys daugiau į ES biudžetą, nei gaunantys (Austrija, Nyderlandai, Danija) pradėti purkštauti dėl šių papildomų sąlygų – lengvatų lenkams-vengrams (pvz., Teisingumo teisme bylų trukmė – 1,5-2 metai). O ir Lenkijoje ne visi patenkinti pasiektu kompromisu.
Vis dėlto tikėtina, kad net ir dantis sukandę visi sutiks. Mat ant kortų stalo – daugiau nei 1,8 trln. eurų, kurių reikia ne tik lenkams-vengrams, bet ir visoms, nuo COVID nukentėjusioms ES šalių ekonomikoms.
„Labai tikiuosi, kad užbaigsime šį susitarimą mūsų diskusijų metu. Dažnai kalbame apie abipusį laimėjimą, šiuo atveju tai 27 laimėjimai ir jei nepasieksime kompromiso, visi būsime pralaimėtojais“, – atvykęs į Briuselį kalbėjo prezidentas G. Nausėda, prieš tai kreipęsis į Lietuvos žmones ir paprašęs savanoriškai apriboti kontaktų skaičių šeimose dėl COVID pandemijos bei sukritikavęs tiek vyriausybių kaitos procesą, tiek pasitraukiančios Vyriausybės priemones, kurios esą buvo per švelnios.
Taršos mažinimas: Lietuva už, bet...
Be to, nesutarus dėl DFP ir NGEU pinigų neįmanoma pereiti prie kito, ypač EVT svarbaus klausimo – klimato kaitos ir taršos mažinimo tikslų didinimas nuo 40 iki 55 proc. iki 2030 m. (lyginant su 1990 m.), kad iki 2050 m. ES taptų klimatui neutrali. Ši tema turėtų būti didžiausias ginčų objektas, nes į šią ambiciją gan skeptiškai žiūri Rytinės ES narės, kuriose vis dar aktyviai naudojama anglis.
Lietuva palaiko ES Žaliąjį kursą, bet siekia, kad būtų įvardinti įsipareigojimų ir pinigų tam dalybos principai, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės-narės padėtį. Pagal ankstesnius tikslus, kuomet ES mastu iki 2030 m. planuota sumažinti 40 proc. teršalų išmetimą, Lietuva turėjo sumažinti emisiją 9 proc. nepramoniniame sektoriuje, kuris neprekiauja taršos leidimais.
Skaičiuota, kad tam prireiktų 14 mlrd. eurų, o iki 2050 m. net 41 mlrd. eurų, kurių Lietuva nelabai turi. Dabar, pakėlus tikslus, didėja ir Lietuvos įsipareigojimai bei jų įgyvendinimo kaina. Tad, pasak diplomatų, esminis klausimas kiek ES prisidės finansiškai ir iš kur trauks tuos pinigus.
„Mums reikia turėti omeny nacionalines aplinkybes. Ne visos šalys yra tose pačiose pradinėse pozicijose. Todėl mus reikia teisingo kaštų pasidalinimo mechanizmo ir manome, kad svarbiausia kriterijus turėtų būti BVP vienam gyventojui rinkos kainomis. Taip pat mums reikia anglies mokesčio pakoregavimo sistemos, kuri pašalintų šalis, negerbiančias aplinkosauginių standartų. Trečiasis elementas, kuris taip pat labai svarbus mūsų šalims, – turime įgyvendinti papildomą stimulą investicijoms“, – Briuselyje sakė G. Nausėda.
Be to, taršos mažinimo temoje prezidentas G. Nausėda planuoja iškelti energijos išteklių iš trečiųjų šalių saugumo ir pirkimo klausimą, konkrečiai – Baltarusijos Astravo atominėje elektrinėje įvykusius incidentus ir jos grėsmę.
Negerėjančios politinės situacijos Baltarusijoje bei naujų sankcijų klausimą G. Nausėda žada kelti ir per ES lyderių vakarienę, kurioje planuojama aptarti ES išorės santykius. Šiuo metu svarstomas trečiasis paketas ES sankcijų Minskui, kurios būtų taikomos kai kurioms Baltarusijos įmonėms ir su Aliaksandru Lukašenka susijusiems oligarchams. Lietuva tikisi, kad šios pastabos dėl Baltarusijos bus įrašytos EVT išvadose.
Ką daryti su turkais?
Tiesa, audringų diskusijų Baltarusijos klausimu, kaip ir dėl naujų draugystės vilčių pilno „sveikinimo“ išrinktajam JAV prezidentui Joe Bidenui, nesitikima. Tačiau diskusijos kita užsienio politikos tema – sankcijos Turkijai – turėtų užtrukti. Graikija ir Kipras, jausdami prancūzų palaikymą, siekia nubausti Ankarą dėl agresyvaus elgesio Viduržemio jūroje, tačiau į tai skeptiškai žvelgia ES pirmininkaujanti Vokietija.
Jau anksčiau Kipras blokavo sankcijų Baltarusijai paskelbimą, jei tokios pat nebus taikomos Turkijai. Rugsėjo pabaigoje vykusioje EVT vis dėlto pavyko įkalbėti Kiprą, kad šis atsiimtų savo veto. Jam pažadėta, kad per gruodžio mėnesio EVT bus priimtas sprendimas ir dėl Turkijos, atsižvelgiant į šios elgesį. Ankaros elgesys – nepasikeitė ir net dar labiau agresyvėjo, nepasikeitė ir tokių šalių, kaip Vokietija ar Italija, neigiamas požiūris į sankcijas Turkijai. Tuo metu graikai ir kipriečiai norėtų ne tik sankcijų taikymo atskiriems Turkijos atstovams ir verslo įmonėms, bet ir visiško ginkluotės pardavimo turkams draudimo.
Lietuva šiuo klausimu bando laviruoti ar „parūkyti kamputyje, kol kiti išsiaiškins“. Viena vertus – Turkija yra NATO sąjungininkė, kita vertus – nelabai galima prieštarauti sankcijos, nes tas pats Kipras vėl driokstels blokuodamas sankcijas Baltarusijai.
Yra ir dar viena EVT tema – „kurios nevalia minėti“, nes nieko neaišku. Tai ES susitarimas su Didžiąja Britanija, kurio niekaip nepavyksta pasiekti, nors ši EVT turėjo būti galutinio termino galutinė riba, nes pereinamasis po „Brexit“ laikotarpis baigsis jau po mažiau nei trijų savaičių. Po trečiadienio bendros vakarienės Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir britų premjeras Borisas Johnsonas sutarė derybas pratęsti iki sekmadienio.
„Net jei neturėsime susitarimo, pasekmių suvaldymo planas nuo sausio 1 d. turėtų būti pradėtas ir turime būti pasiruošę jį įgyvendinti nuo pat pirmosios minutės“, – pareiškė G. Nausėda.
