Frankfurte įsikūręs skolintojas jau įgyvendina 1,35 trln. eurų obligacijų supirkimo programą, tačiau ECB vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) spalio mėnesį užsiminė, kad gali būti skirta daugiau paramos.

O kiek skubi bus naujoji pagalba, greičiausiai priklausys nuo naujų ekonominių prognozių, kurias turėtų paskelbti ECB, teigia stebėtojai.

Rugsėjį ECB prognozavo, kad per paskutinius tris 2020 metų mėnesius, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, ekonomika paaugs 3,1 procento.

Visgi ši prognozė greičiausiai bus sumažinta atsižvelgiant į tai, kad dėl antrosios COVID-19 bangos visoje Europos Sąjungoje (ES) buvo atnaujinti apribojimai.

Netrukus prasidėsiančios masinės vakcinacijos perspektyvos gali sušvelninti niūrią 2021 metų prognozę, kaip ir galimybė, kad ES įveiks Lenkijos ir Vengrijos veto dėl ekonomikos atkūrimo po pandemijos fondo.

Visgi dar nėra žinoma, ar iki metų pabaigos ES ir JK pasieks susitarimą dėl prekybos po „Brexito“, taigi ir 19 narių turinčios bendros valiutos zonos ekonominės perspektyvos išlieka neapibrėžtos.

„Atsižvelgdamas į antrąją COVID-19 bangą ir atsinaujinusį euro zonoz ekonomikos susitraukimą, ECB padarys viską, kad finansavimo sąlygos būtų labai palankios“, – teigė Vokietijos valstybinio investicinio banko „KfW“ vyriausioji ekonomistė dr. Fritzi Koehler-Geib (Frici Kioler-Geib).

Bet kokie papildomi stimulai „laukiami beveik taip pat nekantriai, kaip Kalėdų senelio“, – pridūrė analitikė.

Atkakliai žema infliacija

Dar prieš pandemijos pradžią ECB teikė didžiules paskatas euro zonos ekonomikai, siekdamas išlaikyti mažas skolinimosi išlaidas, kad paskatintų išlaidas ir investicijas.

Tai turėjo stiprinti ekonomikos augimą, o atkakliai žemą infliaciją padidinti iki ECB nustatyto tikslo – šiek tiek mažiau nei 2 procentai.

Nepaisant tokių priemonių, oficialūs duomenys parodė, kad lapkritį, ketvirtą mėnesį iš eilės krentant kainoms, euro zonos infliacija išliko minus 0,3 procento.

Kadangi pandemija „suvalgė“ milijardų bendrovių rezervus, o ištisi sektoriai, pavyzdžiui, kelionių pramonės sektorius, tapo priklausomi nuo valstybės pagalbos, ECB vėl atskubėjo į pagalbą su didžiulės apimties pirkimų pandemijos metu programa.

Ketvirtadienį vyksiančiame susitikime – paskutiniame šiais neeiliniais metais – ECB pinigų politikos formuotojai, stebėtojų nuomone, išlaikys istoriškai žemas palūkanų normas, tačiau galbūt papildys ir pratęs 1,35 trln. eurų dydžio vadinamąją specialiąją pandeminę pirkimo programą (angl. Pandemic Emergency Purchase Programme, arba PEPP).

Analitikai siūlo programą padidinti dar 500 mlrd. eurų, o dabartinį programos pabaigos terminą, numatytą 2021 metų birželio mėnesį, pratęsti 6–12 mėnesių.

Be to, obligacijų pirkimo programa galėtų būti lankstesnė įtraukiant vadinamųjų puolusių angelų – bendrovių, kurios kažkada buvo laikomos finansiškai sveikomis, tačiau kurių veikla, taigi ir skolos reitingas, susitraukė dėl pandemijos.

Paskutinysis žingsnis?

ECB taip pat galėtų pasiūlyti daugiau ir ilgiau pigių paskolų pagal schemą, vadinamą TLTRO, pagal kurią bankai gauna paskolas labai palankiomis palūkanų normomis mainais už skolinimą platesnei ekonomikai.

Nepaisydamas to, banko ING ekonomistas Carstenas Brzeskis mano, jog bet kokios naujos skatinamosios priemonės taps ECB „paskutiniuoju žingsniu“ palaikant pandemiją.

„Euro zonos ekonomikai reikalinga nauja parama, kad būtų galima išgyventi antrąjį karantiną ir pradėti atsigavimą kitais metais. Tačiau tai krizė, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka ne pinigų, o fiskalinė politika“, – pridūrė jis.

„ECB labai gerai žino šią situaciją, kaip ir žino, kad pernelyg dideli nauji piniginai stimulai vargu ar paskatins ekonomikos pokyčius“, – pažymėjo jis.

Todėl „nors ir pakankamai neapibrėžtai, palikdama duris neužtrenktas, tačiau Ch. Lagarde mėgins signalizuoti ... kad šis naujas piniginės politikos veiksmų etapas bus paskutinis“, – pareiškė analitikas.