„Ekonomine prasme uostui turėtų labai neigiamos įtakos, nes ta dalis krovinio yra labai didelė, o „Belaruskalij“ krovinys per Klaipėdos uostą važiuoja ir didelėmis apimtimis, tai ekonomine prasme iš tikrųjų tai būtų labai didelis nuostolis“, – BNS sakė A. Latakas.

„Sankcijos, jeigu jos taikomos, jos turėtų būti taikomos asmenims, o ne verslo sektoriams, ne įmonėms. Sankcijos turėtų būtų taikomos į tikslą, o ne būtų panaudotos konkurencinei kovai“, – pridūrė jis.

A. Latako teigimu, Klaipėdos uoste kasmet kraunama apie 12 mln. tonų baltarusiškų trąšų, iš kurių didžioji dalis yra „Belaruskalij“ kroviniai.

Uosto vadovo teigimu, praradus dalį krovinių, juos susigrąžinti būtų labai sudėtinga.

„Kroviniai į uostą ateina labai sunkiai ir jeigu atsitiktų taip, tai nėra sankcija, pritaikoma mėnesiui, pusmečiui ar metams. Jei krovinys išeitų iš uosto, jį susigrąžinti reikėtų labai daug laiko, jeigu tai įmanoma. Šitą reikėtų įvertinti“, – sakė A. Latakas.

Jis taip pat teigė, jog tokie klausimai turi būti sprendžiami politiniu, valstybiniu lygmeniu.

Baltarusiški kroviniai 2019 metais sudarė 30,5 proc. visos uosto krovos (14,1 mln. tonų iš 46,3 mln.).

„Belaruslkalij“ turi 30 proc. Birių krovinių terminalo akcijų, per šią Lietuvos verslininko Igorio Udovickio kontroliuojamą įmonę trąšos eksportuojamos į visą pasaulį.