Rekordinis mirčių skaičius, bet paveldėjimų mažiau: būtina kreiptis per 3 mėnesius

Tris pastarąsias savaites Lietuvoje miršta daugiau nei po 1000 žmonių, ši riba nebuvo peržengta bent dvidešimtmetį, rodo naujausia statistika. Maždaug 85 procentai mirusiųjų – vyresni nei 60 metų. Notarai kalba, kad darbo krūvis šiemet yra itin netolygus – darbų sumažėjimus keičia pagausėjimai, procedūras apsunkina pandemija. Jie primena, kad nepaisant visų sunkumų, užgriuvusių po artimo asmens mirties, būtina būti aktyviems ir laiku kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos.

Likus keturioms savaitėms iki metų pabaigos, Lietuvoje jau buvo registruota daugiau mirčių nei pernai.

Gruodžio 6 dieną pasibaigusią savaitę Lietuvoje registruota 1179 mirtys, toks savaitinis skaičius nematytas dvidešimtmetį, rodo išankstiniai Statistikos departamento duomenys. Dar prieš savaitę – 1162 mirtys, dar anksčiau – 1014 mirtys prieš savaitę. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu pernai mirčių skaičius svyravo tarp 681-774.

Statistika rodo, kad daugiausia miršta vyresnio amžiaus asmenys – 86 proc. mirusiųjų buvo 60 metų ir vyresni.

Registrų centro duomenys tuo metu rodo, kad paveldėjimu turtą šiemet perėmė 14 proc. mažiau, nei pernai tuo pačiu metu. Kokios to priežastys – neaišku.

Lietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis sako, kad šiuo metu su darbų apimtimis notarai susitvarko, tačiau darbų krūvis labai nestabilus. Svarbiausia – palikimą priimti per tris mėnesius.

Šiemet paveldėta 14 proc. mažiau turto, 6 proc. mažiau palikimų

Registrų centro pateiktais duomenimis, šiemet sausį – lapkritį paveldėjimo faktų kol kas buvo 5,6 procento mažiau nei prieš metus – 33,2 tūkstančiai atvejų fiksuoti testamentų registre.

Pirmosios pandemijos bangos metu, kovą ir balandį, palikimų buvo priimama 30-50 proc. mažiau nei prieš metus – pateikiamame grafike matyti duobė. Sausį-lapkritį 7,3 procento mažiau įregistruota ir testamentų.

Dar mažiau registruojama paveldėto turto. Šiemet paveldėjimo pagrindu sausį–lapkritį įregistruota 150 tūkst. vienetų NT nuosavybės įregistravimo atvejų. Tai yra 14 proc. mažiau nei analogišku laikotarpiu pernai.

Vien tik lapkritį buvo paveldėta 14 tūkst. NT objektų – tai 8 procentais mažiau nei pernai lapkritį. Nėra aišku, kodėl paveldėto NT yra mažiau, nors mirčių skaičius šiemet auga.

„Priežasčių gali būti įvairiausių: nuo tokių, kad tiesiog paveldima mažiau NT objektų, iki tokių, kad dėl karantino žmonės neskuba tvarkytis tokių ne pirmo būtinumo dalykų, kaip paveldėto turto persiregistravimas“, – sako RC atstovas spaudai Mindaugas Samkus.

3 mėnesių terminas

Įstatymai numato, kad mirus asmeniui, nepriklausomai nuo to, ar paveldima pagal testamentą, ar pagal įstatymą, įpėdiniai priimti palikimą privalo per tris mėnesius.

„Civilinis kodeksas numato, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, privalo būti proaktyvus. Norint pradėti paveldėjimo bylą, įpėdinis arba jo įgaliotas asmuo privalo pateikti notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo“, – procedūrą paaiškina M. Stračkaitis.

Įprastomis sąlygomis įpėdiniai antrą kartą apsilanko notaro biure tam, kad atsiimtų paveldėjimo teisės liudijimą.

„Paveldėjimo bylos – notarų kasdienis darbas, todėl jei įpėdiniai laiku kreipiasi dėl palikimo priėmimo, viskas vyksta sklandžiai. Svarbiausia – prisiminti, kad nepaisant visų sunkumų, užgriuvusių po artimo asmens mirties, būtina būti aktyviems ir laiku kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos“, – sako M. Stračkaitis.

Taip pat įpėdiniai turi žinoti, kad svarbiausia yra per 3 mėnesius priimti palikimą, o paveldėjimo teisės liudijimą galima gauti bet kada vėliau, tam joks terminas nenustatytas.

„Taigi, jei jie neplanuoja paveldėto turto perleisti ar sudaryti kitų sandorių dėl jo, gali ir atidėti vizitą pas notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Jei pandemija užsitęs, visi laikini nepatogumai išnyks, kai bus įteisintos nuotolinės notarų paslaugos“, – sako M. Stračkaitis.

Nuotoliniu būdu susitvarkyti nepavyks: ką reikia žinoti

Dėl pandemijos ir karantino notarų biuruose keitėsi darbo organizavimo tvarka, bet ne darbo principai. Į biurą vis tiek tenka atvykti.

Nepriimami iš anksto neužsirašę asmenys, tarp klientų apsilankymo numatytos pertraukos patalpų vėdinimui ir dezinfekavimui, kaip numatyta Vyriausybės ir sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patvirtintose prevencijos priemonėse.

„Notarai, jų biurų darbuotojai taip pat suserga COVID-19 ar turi izoliuotis. Kol kas sergančiųjų skaičiai nėra itin dideli ir, nors tai lėtina notarų darbą, tačiau funkcijų atlikimas yra užtikrinamas“, – teigia M. Stračiakitis.

Nuotoliniu būdu – telefonu, e. paštu – pirmiausia pasiruošiama notariniams veiksmams – klientai bendrauja su pačiu notaru arba jo darbuotojais.

„Notarinis veiksmas užtrunka tik tiek, kiek klientui lankantis biure, notarui prireikia tam, kad išaiškintų jam notarinio veiksmo prasmę ir pasekmes (padarinius) bei atliktų notarinį veiksmą. Šie notarų biurų darbo organizavimo pokyčiai naudingi, ruošiantis nuotolinių notarinių veiksmų įteisinimui“, – sako M. Stračkaitis.

Jis ragina kuo daugiau bendrauti su notaru ir jo darbuotojais telefonu ar elektroniniu paštu: „Visi siekiame apsisaugoti nuo plintančios ligos“.

Ką daryti esant užsienyje, negalint grįžti

M. Stračkaitis pastebi, kad karantino metu problemų kyla užsienyje esantiems lietuviams.

„Karantino metu pastebėjome, kad kartais problemų pradėti paveldėjimo bylą iškildavo užsienyje esantiems asmenims, negalintiems iškart grįžti į Lietuvą. Jiems rekomenduojame Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje patvirtinti įgaliojimą asmeniui Lietuvoje. Taip pat, jei LR konsulinė įstaiga nepasiekiama, tiks kitos valstybės notarų biuruose patvirtintas įgaliojimas su Apostille žyma“, – sako M. Stračkaitis.

Jis viliasi, kad Seime bus priimtos Notariato įstatymo pataisos, kurios įteisintų nuotolinius notarinius veiksmus – tuomet tokių sunkumų nekiltų.

„Kaip žinoma, Vyriausybė pavasarį pateikė su tuo susijusias Notariato įstatymo pataisas Seimui, tačiau pataisų svarstymas ir priėmimas kol kas nevyksta, nors klausimas yra labai aktualus“, – sako M.Stračkaitis.

Notarų užimtumas netolygus

Lietuvos notarų rūmai neturi statistikos už 2020 metus, kuri leistų palyginti notarų užimtumą šiemet ir pernai. Tačiau M. Stračkaitis pastebi, kad užimtumas šiemet nėra itin didelis, tačiau jis labai netolygus.

„Lietuvoje dirba 240 notarų, jų tinklas savivaldybėse yra labai platus, todėl tendencijos, kad gausėtų paveldėjimo bylų atvejų, nepastebime. Pandemijos metu notarų užimtumas ir darbo apkrova yra netolygūs ir neapibūdinami pagal jokius sisteminius kriterijus. Pastebime, kad nepriklausomai nuo to, ar notarai dirba miestuose, ar rajonuose, notarinių veiksmų skaičius tai pagausėja, tai sumažėja be aiškiau įvardijamų priežasčių“, – sako M. Stračkaitis.

Per pirmąją COVID-19 bangą kovo ir balandžio mėnesiais buvo pastebimas staigus nekilnojamojo turto sandorių ir kitų notarinių veiksmų sumažėjimas.

„Tačiau jų aktyvumas pakankamai greitai išsilygino, matyt, todėl, kad žmonės įprato gyventi ir planuoti savo poreikius pandemijos ir karantino sąlygomis“, – vertina M. Stračkaitis.

Dėl pandemijos kainos nesikeitė

Nepriklausomai nuo aplinkybių, pandemijos metu ar ne, notarų atlyginimas skaičiuojamas pagal Teisingumo ir Finansų ministerijų patvirtintus notarų paslaugų įkainius, paaiškina Lietuvos notarų rūmų prezidentas.

„Už testamento paskelbimą imamas 5 eurų atlyginimas, už pareiškimo apie palikimo priėmimą patvirtinimą – nuo 3 iki 17 eurų, už paveldėjimo teisės liudijimo į nekilnojamąjį turtą ar pinigines lėšas išdavimą – nuo 17 iki 338 eurų“, – sako M. Stračkaitis.

Jis atkreipia dėmesį, kad šiemet spalį išaugę Registrų centro įkainiai registruojant mažavertį nekilnojamąjį turtą. Tačiau Vyriausybė jau priėmė pakeitimus dėl mažesnių įkainių taikymo paveldėjimo atvejais, tik jie įsigalios kitąmet kovo 1 dieną.

„Todėl, jei asmuo nori mokėti už nuosavybės teisės į paveldėtą turtą įregistravimą Registrų centre mažiau, jis turi palikimą priimti laiku, o dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreiptis po 2021 m. kovo 1 d.“, – būdą sutaupyti įvardija M. Stračkaitis.

Kaip surašyti testamentą, jei nėra galimybės atvykti pas notarą?

Pandemija kelia iššūkių ir asmenims, kurie norėtų surašyti testamentą – M. Stračkaitis paaiškina, ką reikėtų daryti išskirtiniais atvejais, kai dėl karantino apribojimų, pvz., kai draudžiama atvykti į gydymo ar socialinę globos įstaigą, notaras negali patvirtinti asmens testamento.

„Testamentą gali patvirtinti ligoninės vyriausiasis ar budintis gydytojas. Asmuo taip pat gali ranka parašyti asmeninį testamentą. Šiam dokumentui taikomi konkretūs reikalavimai, todėl rekomenduojame nuotoliniu būdu pasikonsultuoti su notaru. Asmeninis testamentas surašomas paties testatoriaus ranka. Dokumente nurodomas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta, testatorius asmeniniame testamente taip pat išreiškia savo valią ir pasirašo tokį testamentą“, – paaiškina M. Stračkaitis.

Asmeninis testamentas gali būti surašomas bet kokia kalba. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad akivaizdžiai nebaigtas ar nepasirašytas asmeninis testamentas negalios. O be to, net ir pabaigtas notaro nepatvirtintas testamentas, prireikus, turės būti tvirtinamas teisme

„Pasibaigus karantinui, asmenys, kurie surašė asmeninį testamentą, tokį testamentą galės perduoti saugoti notarui. Perduotas saugoti asmeninis testamentas prilyginamas oficialiajam testamentui. Jeigu asmeninis testamentas nebuvo perduotas saugoti nustatyta tvarka, jis po testatoriaus mirties ne vėliau kaip per vienerius metus turi būti pateiktas teismui patvirtinti ir tokiu atveju galios tik teismo patvirtintas testamentas“, – sako M. Stračkaitis.