Keltų atlyginimus – mažėtų pelno mokestis
Prieš kurį laiką prezidentas Gitanas Nausėda su politikais, ekonomistais bei kitais verslo bei profesinių sąjungų atstovais aptarė, kuria linkme turėtų judėti šalies mokestinė sistema.
Susitikimo metu buvo diskutuojama ir dėl pelno mokesčio lengvatos darbdaviams, kuri galėtų būti taikoma įmonėms, reikšmingai keliančioms darbuotojų atlyginimus.
Mokesčių ekspertas ir asociacijos „Investors‘ forum“ atstovas Kęstutis Lisauskas, taip pat dalyvavęs pasitarime prezidentūroje, aiškino, kad Lietuva jau pasiekė 80 proc. EBPO vidurkio pagal BVP vienam gyventojui, tačiau darbo užmokesčio vidurkis tesiekia 60 proc., todėl siūlomos naujos pelno mokesčio lengvatos tikslas yra greitinti darbo užmokesčio augimą.
Paprašytas plačiau paaiškinti, kaip tokia lengvata galėtų būti taikoma, jis teigė, kad jos veikimo principas galėtų būti panašus į jau esančias investicijų ir mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvatas.
„Atitinkanti nustatytus darbo užmokesčio fondo augimo kriterijus įmonė galėtų nustatytu dydžiu susimažinti apmokestinamąjį pelną už tuos metus.
Kol kas tai tik idėja, konkrečių parametrų dar nesiūloma, tik pristatyta, kaip siūloma tolesnių diskusijų kryptis“, – sakė jis.
K. Lisausko nuomone, modeliuojant naują pelno mokesčio lengvatą yra svarbūs trys pagrindiniai aspektai: ji turi būti patraukli verslui, taip pat turi turėti saugiklius, užkertančius kelią piktnaudžiavimui, bei valstybei turi „atsipirkti“, kad valstybės biudžetas, bent ilguoju laikotarpiu, atgautų daugiau, negu pats į tokią lengvatą investavo.
Taip pat ekspertas svarstė, kad darbo užmokesčio fondo padidėjimą būtų galima sieti su pernykščiu dydžiu ir (arba) su šalies vidurkiu.
„Šalies vidurkio rodiklis suteiktų geresnį palyginamumą, tačiau iš kitos pusės, užtrunka laiko, kol suvedama šalies statistika, klausimas ar Statistikos departamentas suspėtų paskelbti rodiklį iki pelno mokesčio deklaracijos pateikimo termino.
Kitas svarbus momentas – kaip traktuoti tas įmones, kuriose jau dabar darbo užmokestis reikšmingai viršija šalies vidurkį. Viena vertus, jos negali auginti darbo užmokesčio taip pat sparčiai, kaip atsiliekančios nuo vidurkio bendrovės. Kita vertus, jeigu jos jau dabar moka didelį darbo užmokestį, tai ar jos nenusipelno lengvatos, jeigu jį dar padidina ne 20 procentų, o kad ir 5 procentais?
Matyt, reikalinga slenkanti skalė, kurį įvertintų tiek jau esamą darbo užmokesčio dydį, tiek procentinį augimą“, – svarstė jis.
Taip pat K. Lisauskas teigė manantis, kad reikėtų vertinti ne tik absoliutų darbo užmokesčio fondo augimą, bet ir atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį įmonėje ar į jo medianą. Esą tai būtų reikalinga tam, kad į lengvatą negalėtų pretenduoti įmonės, paprasčiausiai įdarbinusios daug žmonių už minimalią algą.
„Ir galiausiai – lengvatos „atsipirkimas“. Intuityviai, lengvata galėtų atsipirkti. Jeigu pelno mokesčio bazė bus mažinama ta pačia suma, kiek padidėjo darbo užmokesčio fondas, tai valstybė praras 15 proc. pelno mokesčio, tačiau gaus 19,5 proc. socialinio draudimo įmokų ir 20 proc. GPM, t.y. du su puse karto daugiau. Klausimas, kiek įmonių būtų ir taip didinę darbo užmokestį, net jei nebūtų lengvatos?
Kitas klausimas, ar pelno mokesčio sumažinimas bus pakankama paskata tikslingai didinti darbo užmokestį, o ne tik reaguoti į darbo rinkos spaudimą? Atsakymus į šiuos klausimus galėtų duoti ekonometrinis modelis, t.y. kaštų ir naudos skaičiavimai, pagrįsti mokesčių mokėtojų elgsenos prognozėmis“, – komentavo ekspertas.
Pramonininkai: vertinti sunku, per daug nežinomųjų
Kaip tokią galimą pelno mokesčio lengvatą vertina pats verslas, „Delfi“ teiravosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovų. LPK ekonomistas-analitikas Titas Budreika teigė, kad tam, kad būtų galima vienareikšmiškai palaikyti ar atmesti pelno mokesčio lengvatos idėją, reikėtų įvertinti daugiau jos detalių, kurios iki šiol dar nėra žinomos.
„Vertinant idėjos tikslą, reikia pažymėti, kad darbdaviai yra suinteresuoti subalansuotu darbo užmokesčio (DU) kėlimu, nes konkurencija dėl darbo jėgos vyksta tarptautiniu mastu, ypač aukštesnės pridėtinės vertės gamybos segmente.
Nuo 2015 m. iki 2019 m. pabaigos pramonės sektoriuje vidutiniškai bruto DU augo apie 9 proc. per metus, tiek pat kiek viešajame sektoriuje. Dėl COVID-19 pandemijos poveikio ekonomikai, pramonės sektoriuje DU per pirmą pusmetį neaugo, tačiau tai yra laikinas efektas ir metų pabaigoje tikimasi, kad augimas sieks apie pusę ankstesnių metų augimo, t. y. 4-5 proc.“, – sakė T. Budreika.
Kalbėdamas apie pačią pelno lengvatą, jis teigė, kad įprastai lengvatų taikymas sukuria papildomus administravimo kaštus, todėl pirmiausia reikėtų atlikti detalią kaštų ir naudos analizę.
„Reikia įvertinimo, ar lengvatos įgyvendinimas nebus brangesnis nei tikėtina nauda. Pelno mokesčio lengvatos poveikis darbo užmokesčio augimui priklausytų nuo konkrečių detalių, bet jeigu lengvata būtų pakankamai svari, tikėtina, kad verslui apsimokėtų sparčiau didinti darbo užmokestį“, – aiškino analitikas.
Jo teigimu, panašią idėją dėl pelno lengvatos pritaikymo buvo iškėlęs ir JAV Brukingso institutas (angl. Brookings Institution). Ten atlikta analizė parodė, kad tinkamai įgyvendinus tokią iniciatyvą, tai sudarytų paskatas darbo užmokesčio augimui.
„Analogiška, tik laikina iniciatyva, taip pat buvo įgyvendinta Japonijoje. Ten pelno mokestis didelėms įmonėms, keliančioms DU daugiau nei 3 proc., o mikroįmonėms bei mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) – 1,5 proc., buvo sumažintas 5 proc.
Japonijoje ši iniciatyva pasiteisino tik iš dalies. Vienas iš pagrindinių šios lengvatos kritikuojamų aspektų buvo būtent jos „laikinumas“. Įmonės vangiai naudojosi laikina pelno mokesčio lengvata, nes DU pakėlimas sumažino pelno mokestį trumpuoju laikotarpiu, o padidintus atlyginimus įmonės turės mokėti ir ilguoju laikotarpiu, kai lengvata nebegalios“, – teigė T. Budreika.
Visgi, anot jo, prielaidų, kad tokia lengvata Lietuvoje duotų teigiamą poveikį darbo užmokesčio augimui, yra, tačiau, kaip pridūrė, velnias slypi detalėse.
„Kaip tik šių detalių šiuo metu, siekiant tinkamai įvertinti šią iniciatyvą, kol kas nėra“, – komentavo analitikas.
Navickas: tai gali tapti biurokratiniu košmaru
Ekonomistas Vaidas Navickas sutiko, kad maži atlyginimai, lyginant su mūsų ekonomikos išsivystymo lygiu, šiandien išties yra opi Lietuvos problema ir vienas esminių emigracijos variklių, tačiau, kaip teigė, toks šios problemos sprendimas, sukuriant dar vieną pelno mokesčio lengvatą, ignoruotų pagrindines mūsų darbo rinkos problemas ir problemą spręstų gremėzdišku, abejotino efektyvumo būdu.
„Galbūt ir galima iš Vilniaus į Kauną važiuoti per Paryžių, bet kodėl nevažiavus tiesiai?“, – klausė jis pridūrė, kad tiesioginiai būdai siekti spartesnio atlyginimų augimo būtų siekis turėti kuo mažesnį nedarbą, taip pat dirbančiųjų derybinių galių didinimas ir minimalaus atlyginimo kėlimas.
„Priešingai nei mokesčių lengvatos, jie nemažintų mūsų ir taip skurdaus biudžeto įplaukų“, – komentavo jis.
„Ši pelno mokesčio lengvata teoriškai turėtų skatinti spartesnį atlyginimų didinimą nei atlyginimai kyla dabar, be šios lengvatos, todėl lengvatos skaičiavimui kiekvienos įmonės atlyginimų augimo tempas turėtų būti lyginamas su sektoriaus, kuriame įmonė dirba, atlyginimų augimo tempu: per praėjusius 12 mėn. atlyginimai žemės ūkyje augo tik 3 proc., bet sveikatos priežiūros srityje didėjo 21 proc.
Šios lengvatos administravimas gali tapti biurokratiniu košmaru“, – sakė jis.
