Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ ekspertai pateikia apžvalgą, kokia nedarbo padėtis yra likusiose Baltijos šalyse bei Ukrainoje ir kaip valstybės padeda bedarbiams.

Lietuva: darbo vietų yra, tačiau trūksta noro dirbti

Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. birželį nedarbas Lietuvoje siekė 6,3 proc. Deja, spalį šalyje jau buvo 14,1 proc. bedarbių, o atėjus lapkričiui nedarbas šoktelėjo iki 14,9 proc. Darbo netekusius gyventojus remia valstybė – vidutinis bedarbių išmokų dydis beveik prilygsta minimaliai algai, dėl ko dalis lietuvių nenori dirbti. Štai Lietuvos pramonininkų konfederacija lapkritį paskelbė, kad jiems trūksta 16 tūkstančių darbuotojų, ypač – vidutinės kvalifikacijos. Statybų sektoriuje, Lietuvą palikus ukrainiečiams ir baltarusiams, taip pat trūksta virš 2 tūkst. žmonių. Užimtumo tarnyba patvirtina, kad šiuo metu yra netoli 40 tūkstančių laisvų darbo vietų, bet žmonės vis tiek neina dirbti. Dėl susiklosčiusios situacijos kaltinamos tiek bedarbių išmokos, tiek ir nelegalus darbas.

Reikia pažymėti, kad Europos Sąjunga neseniai skyrė Lietuvai 300 mln. eurų užimtumui palaikyti, o iš viso tam bus skirta 602 mln. eurų, todėl tikimasi ilgainiui sulaukti realių rezultatų nedarbo mažinimo srityje.

Estija: mokymai ir parama verslui

Dar liepą nedarbas Estijoje siekė 7,1 proc. Rugsėjį šį rodiklį pavyko šiek tiek sušvelninti, bet spalį nedarbo lygis pakilo iki 7,7 proc. Tuo pat metu pradėjo dirbti arba savo verslą įkūrė 4 160 estų, todėl tikimasi, kad šie pokyčiai atsispindės ir tolimesnėje statistikoje.

Estija savo ruožtu padeda bedarbiams ne tik apmokėdama įvairių mokymų išlaidas, bet ir skirdama finansinę paramą. Kaip pasakoja „RIA.com Marketplaces“ valdybos pirmininkas Artiomas Umanetsas, valstybės užimtumo programa siūlo įvairius mokymus ir ugdomojo vadovavimo specialistų konsultacijas, ypač akcentuojami mokymai, susiję su informacinių technologijų sritimi.

„Nuo 2021 metų Estijoje taip pat bus padidinta parama ketinantiems steigti savo verslą, ji sieks 6000 eurų. Šis, kad ir nedidelis, indėlis turėtų būti veiksmingas ir galbūt galėsime grįžti prie praėjusių metų rodiklių, kai Estijoje buvo viso labo 4 proc. bedarbių“, – svarsto A. Umanetsas.

Latvija: išmokos ir viešieji darbai

Latvija vienintelė iš Baltijos šalių sugebėjo sumažinti bedarbių skaičių: birželį nedarbo lygis šalyje siekė 10,1 proc., o spalio pabaigoje – tik 7,4 proc. Tiesa, dėl antrosios pandemijos bangos ir Latvijoje paskelbtos nepaprastosios padėties dauguma verslų buvo priversti stabdyti veiklą, o bedarbiai, kurie buvo įdarbinti prieš pat šį laikotarpį, jau negalės pretenduoti į valstybės paramą. Todėl manoma, kad paskutiniojo ketvirčio nedarbo rodikliai vėl šaus į viršų.

Valstybinė užimtumo agentūra neturintiems teisės gauti pašalpą bedarbiams siūlo už atlygį dirbti viešuosius darbus. Gautų lėšų turėtų pakakti kasdieniams poreikiams patenkinti. Taip pat lapkričio 10 d. Vyriausybė nusprendė mokėti 10 proc. išmokas tiems, kurie neteko darbo, taip pat skirs po 500 eurų subsidijas dirbančiųjų atlyginimams.

Reikėtų paminėti, kad Europos Sąjunga, įgyvendindama užimtumo programą, neseniai suteikė Latvijai 120 mln. eurų paskolą darbo vietoms išsaugoti. Iš viso pagal šią programą bus skirta 192 mln. eurų.

Ukraina: išmoka ir karantino išeiginė

Šių metų rugpjūčio pradžioje nedarbo lygis Ukrainoje siekė 9,6 proc. Panašus jis išliko ir spalio pabaigoje – Ukrainos valstybinės statistikos tarnybos duomenimis, šalyje registruota per 400 tūkst. (9,9 proc.) bedarbių. Valstybės išmoka jiems šiuo metu siekia 3,7 tūkst. grivinų (109 eurus).

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užsidarė 700 tūkst. įmonių. Neseniai Vyriausybė įvedė vadinamąjį išeiginės dienos karantiną. Per išeigines restoranams draudžiama priimti lankytojus, bet galima gaminti maistą išsinešti. Taip pat buvo uždaryti prekybos centrai ir kitos pramogų vietos. Ukrainos Vyriausybė žada mokėti įmonėms kompensacijas už prastovas. 2020 m. lapkričio pradžioje Aukščiausioji Rada palaikė įstatymo projektą, kuriuo ketinama skirti vienkartines išmokas bedarbiams, steigiantiems savo verslą.