Apie tai trečiadienį diskutuota Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.

Kaip pasakojo VMI vadovė Edita Janušienė, antradienį pranešus apie planus skelbti didesnę nei 100 tūkst. eurų atidėtų mokesčių nepriemoką turinčių mokesčių mokėtojų sąrašą, sulaukta verslo susidomėjimo.

„Vakar anonsavome šį sprendimą ir duodame kelias dienas verslui įsivertinti savo finansinę situaciją, savo galimybes, ir susimokėti bent dalį atidėtų mokėjimų. Verslo susidomėjimas yra.

Ženklių pokyčių dar nematome, bet tikimės, kad jie pirmadienį ryte atsispindės naujausiuose duomenyse. Yra prašymas nestigmatizuoti verslo, dėl to ir davėme tą laikotarpį. Tikimės, kad įmonių bus mažiau“, – kalbėjo E. Janušienė.

Edita Janušienė

Antradienį skelbta, kad sąraše yra apie 1 tūkst. įmonių. Nuo gruodžio 14 dienos ketinama pradėti skelbti jų pavadinimus, iki gruodžio 1 dienos susidariusias atidėtų nepriemokų sumas ir sumokėtų mokesčių sumas.

Kaip posėdyje pastebėjo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, mokesčių atidėjimas šiuo metu yra viena reikšmingiausių pagalbos verslui priemonių.

„Šiandien yra likusios dvi pagrindinės priemonės, t. y. subsidija po prastovų ir mokesčių atidėjimas. Bendrai jos sudaro daugiau nei 150 mln. eurų injekciją kiekvieną mėnesį į Lietuvos ekonomiką. Tai yra mokesčių mokėtojų sąskaita.

Abi šios injekcijos artimiausiu metu baigia galioti. Subsidijos po prastovų baigia galioti – nuo sausio 1 dienos jų nebebus, nes įstatymas baigia galioti. Mokesčių atidėjimas baigia galioti kitų metų vasario pabaigoje“, – sakė jis.

M. Majauskas pastebėjo, jog paskelbus apie atidėjusių nepriemokas viešinimą, tuo besinaudojančių turėtų sumažėti.

„Man atrodo, kad tai yra geras signalas. Beje, svarstome šią priemonę pratęsti (iki liepos 1 dienos), todėl būtų svarbu gauti informaciją, kiek tai galėtų kainuoti“, – į Finansų ministerijos atstovus kreipėsi jis.

Piktnaudžiauja

Posėdyje dalyvavusi Užimtumo tarnybos direktorės pavaduotoja Giedrė Vitė priminė, kad šiuo metu verslui teikiamos trys pagrindinės pagalbos priemonės. Tai – subsidijos darbdaviams, paskelbusiems prastovas, subsidijos darbdaviams po prastovų ir subsidijos darbdaviams, kurie yra įtraukti į VMI nukentėjusių nuo Covid-19 sąrašą.

„Taip pat mokame smulkiam verslui, t. y. savarankiškai dirbantiems asmenims išmokas“, – pridūrė ji.

G. Vitė Seimo nariams papasakojo, kad pastebima piktnaudžiavimo atvejų.

„Yra bandymas apeiti tam tikras įstatymo normas. Pavyzdžiui, sutarčių keitimas iš terminuotos į neterminuotą. Darbdaviai keičia, nes tada gauna didesnę subsidiją.

Sumažėjus subsidijavimui iki 30 proc. (5 ir 6 mėnesį), darbdavys paskaičiuoja, kad jam tai finansiškai nebenaudinga ir vėl skelbia prastovą, nes prastovos subsidija didesnė paskutiniais mėnesiais.

Dar yra atvejų, kai darbdaviai įdarbina tik subsidijuojamam laikotarpiui, o tada darbuotojai atleidžiami.

Pastebime, kad skelbiamos dalinės prastovos tik kelioms dienoms ar valandoms, kad būtų galima vėliau pasinaudoti subsidija po prastovų.

Beje, nemaža dalis darbdavių nestabdė savo veiklos per karantiną, neskelbė prastovų, bet buvo įtraukti į VMI patvirtintą sąrašą. Dėl to jiems atsirado galimybė gauti „poprastovinę“ subsidiją.

Pasitaiko atvejų, kai subsidijos mokėjimo laikotarpiu, sumažėjus subsidijos intensyvumui, darbuotojai atleidžiami, o jų vietoje darbuotojų sąraše keičiami į darbuotojus, gaunančius didesnį atlyginimą“, – dėstė tarnybos atstovė.

„Darbdaviai stengiasi gauti maksimaliai, kiek tik įmanoma iš valstybės, ir nebūtinai jie gali būti nukentėję nuo Covid-19“, – apibendrino G. Vitė.

Inga Balnanosienė

Užimtumo tarnybos direktorė Inga Balnanosienė pridūrė, kad piktnaudžiaujančių įmonių yra ne dešimtys ir net ne šimtai.

„Suskaičiavome apie 2,5 tūkst. įmonių, kurios administruoja apie 30 tūkst. darbuotojų, kurios maksimaliai 6 mėnesius gauna 100 proc. „poprastovinę“ subsidiją.

Todėl šią priemonę tęsti reikia labai tikslingai. Siūlau atsisakyti VMI sąrašo, o tos įmonės, kurios patirs apribojimus, galės išleisti darbuotojus į prastovas. Jei patvirtintume griežtesnę schemą ir finansuotume tik po prastovų darbuotojus, poreikis mažėtų iki 50–54 mln. eurų“, – sakė ji.

Šiuo metu poreikis siekia apie 100 mln. eurų per mėnesį, o bendrai per pastarąjį pusmetį išleista maždaug 0,5 mlrd. eurų.

I. Balnanosienė sakė, kad sugriežtinus taikymą, pagalbą gautų 85 tūkst., o ne 200 tūkst. darbuotojų įdarbinantys darbdaviai. „Gautų tik tie, kurie gavo subsidijas už prastovas, trukusias netrumpesnį nei mėnesio laikotarpį ir tų darbuotojų neatleido“, – patikslino ji.

M. Majauskas dar pridūrė, jog subsidija po prastovos turėtų siekti 100 proc. atlyginimo, bet ne daugiau kaip 1 MMA per mėnesį, o jos mokėjimas truktų iki karantino pabaigos ir du mėnesius po jo.

Jis dar sakė, kad kitą trečiadienį naujoji Vyriausybė pirmame posėdyje turėtų patvirtinti pakoreguotą kitų metų biudžetą ir ketvirtadienį (gruodžio 17 dieną) jį pateikti Seimui.

„Visos naudojamos, pratęsiamos priemonės turės atsispindėti ateinančių metų biudžete jau kitą trečiadienį“, – sakė jis.

Pasirašys sutartis

Seimo BFK posėdyje kalbėjo ir valstybės įkurto 1 mlrd. eurų Paramos verslui fondo valdytojas Dainius Vilčinskas. Jis pasakojo, kad iki šiol dėl pagalbos jau bendrauta su 70 įmonių.

„Bendra kvotų poreikio suma yra per 200 mln. eurų, bet dalis įmonių dar nėra įvardiję sumų“, – sakė jis.

D. Vilčinskas nurodė, kad jau yra priimti trys teigiami ir vienas neigiamas sprendimas dėl pagalbos verslui.

Dainius Vilčinskas

„Dar apie 10 paraiškų yra su pilnais pateiktais dokumentais. Pirmąsias sutartis pasirašysime šiais metais (vieną 7 mln. eurų sutartį jau šią savaitę)“, – sakė jis.

Pranešėjas dar paaiškino, kad naujasis fondas veikia per paskolas, obligacijas, hibridinius instrumentus (konvertuojamas ar subordinuojamas obligacijas), o išskirtiniais atvejais gali pirkti ir įmonių akcijas.

„Tačiau taisyklės, kada galime tai daryti, labai griežtos. Nėra ketinimų užsiimti valstybiniu kapitalizmu“, – sakė D. Vilčinskas.