Uosto teigimu, po nesėkmingos metų pradžios krova nuo vasaros pradėjo augti, o ypač sėkmingi buvo pastarieji keturi mėnesiai, kai kas mėnesį ji siekė daugiau nei 4 mln. tonų. Krovą labiausiai augino trąšos ir grūdai.
Uosto rinkodaros ir bendrųjų reikalų direktorius Artūras Drungilas sako, jog pernai lapkritį uosto krova buvo mažiausia, o šiemet ji yra viena didžiausių – uosto kompanijos perkovė 4,3 mln. tonų krovinių.
„Tai leidžia tikėtis, kad šiais nelengvais ir iššūkių kupinais metais Klaipėdos uosto įmonių suminė krovos apyvarta bus didžiausia per visą uosto veiklos laikotarpį“, – pranešime sakė A. Drungilas.
Uosto duomenimis, generalinių krovinių krova šiemet mažėjo 4,1 proc. iki 13,6 mln. tonų, biriųjų – augo 14,8 proc. iki 21,6 mln. tonų, skystųjų – mažėjo 12,8 proc. iki 8,3 mln. tonų.
Krovą labiausiai šiemet augino trąšos ir grūdai – jų per vienuolika mėnesių perkrauta 4,1 mln. tonų, arba 33 proc. daugiau, vien lapkritį – 576,8 tūkst. tonų, arba 2,1 karto daugiau.
Vien lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu, birių krovinių srautas augo 54,4 proc. iki 2,3 mln. tonų, o labiausiai augo žemės ūkio produktų, ypač grūdų krova – jų krauta dukart daugiau.
Generalinių krovinių krova augo 4,2 proc. iki 1,3 mln. tonų, skystųjų krovinių – mažėjo 17,7 proc. iki 738,6 tūkst. tonų. Uosto teigimu, konteinerių apimtys augo 2,1 proc. iki 634,5 tūkst. tonų, o ro-ro krovinių – 11,8 proc, iki 558,9 tūkst. tonų.
„Šie metai nėra konteinerinių uostų metai. Dėl sumenkusios vartojimo prekių paklausos daugelyje Europos uostų, kurie specializuojasi konteinerių krovoje, fiksuojami apyvartos kritimai“, – sakė A. Drungilas.
Pasak jo, konteinerių krovos sumažėjimą Klaipėdos uoste kompensavo birių ir skystų trąšų, SGD, grūdų, rūdos, metalo laužo ir ro-ro krovos augimas.
Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 46,3 mln. tonų krovinių – 0,6 proc. mažiau nei 2018-aisiais.