SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebi, kad šiuo metu kalbėti apie kokius nors drąsius mokesčių pakeitimus būtų neprotinga, todėl ir šioje programoje mato labai daug erdvės ir pragmatiškumo.
„Aš manau, kad apskritai tai, kas šioje programoje parašyta apie mokesčius, yra labai pragmatiškai, atsargiai pateikta, visur minima, kad „mes apsvarstysime, mes apgalvosime ir pasitarsime“, labai normalu, kad, esant tokiai padėčiai, siaučiant pandemijai, kalbėti apie mokesčių pakitimus nėra pirmojo būtinumo klausimas, kurį reikia spręsti, todėl pasiliekama labai daug erdvės taip laviruoti – tiesiog padiskutuosime ir nuspręsime.
Žinoma, politiškai tai labai naudinga, nes nėra duodama kokių nors įsipareigojimų. Jūsų minėtas ryžtingesnis įsipareigojimas apie tai, kad reiktų mažinti lengvatas būtent iškastiniam kurui, manau, yra labai tinkamas žingsnis.
Tai visiškai nesutampa su žaliuoju kursu, kai mes turime lengvatų žymėtam dyzelinui, kai mes galime remti ūkininkus, skirdami tos pačios vertės pinigines sumas už tai, kad jie galėtų įsigyti tų degalų. Galime apversti schemą ir turėsime daug labiau motyvuojantį dalyką, tą patį būtų galima padaryti, kas ir buvo padaryta prieš kelerius metus dėl šildymo PVM lengvatos, taigi tas kelias yra akivaizdus, o dėl kitų mokesčių – kur tai nuves, pažiūrėsime, bet, manau, akivaizdu, kad aplinkosaugos ir turto mokesčiai yra sunkiausiai išvengiamas kelias Lietuvai“, – sako ekonomistas.
Nepasigedo konkretumo
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis žvelgia optimistiškai ir sako, jog kitais metais tikrai įmanoma daugiau dėmesio skirti perteklinėms lengvatoms apsvarstyti, kad vėl neturėtume „gyvulių ūkio“ situacijos.
„Per ketverius metus neįmanoma, nes artės rinkimai ir bus priimami sunkūs sprendimai, bet 2021 metais įmanoma, manau, kad tikrai tuo keliu pasuks naujoji Vyriausybė, būtent dėl to, jog prezidentūra labai aktyviai šį klausimą moderuoja ir nori sukurti ekspertų grupę, ji spręstų, kurios lengvatos yra perteklinės bei nepagrįstos ir kurių atsisakius būtų galima papildyti biudžetą ir siekti ilgalaikių valstybės tikslų.
Tai, kad programoje aptakiai surašyti mokestiniai pakeitimai, nereiškia, jog nieko nebus daroma, ten yra daug suinteresuotų grupių liečiančių pakitimų, yra kelios partijos, kurios dalyvauja rašant programą, turi skirtingas vizijas dėl mokesčių sistemos, dėl to Vyriausybės programoje sudėtinga parašyti konkrečius pakitimus, nes reikia rasti kompromisą ir tarp valdančiosios daugumos, ir tarp prezidentūros, gal reiks paramos ir iš opozicijos.
Bet žiūrėkime į mokesčių sistemą kaip į instrumentą, kuris reikalingas visiems dalykams įgyvendinti Vyriausybės programoje. Ten tų punktų yra daug konkrečių ir labai gerų. Švietimo, sveikatos apsaugos reforma – reikia daug pinigų, kurie gaunami arba panaikinus lengvatas, arba kovojant su mokesčių vengimu“, – sako ekonomistas.
Neabejoja, kad didės mokesčiai už taršą
Paklausus T. Povilausko, ar galime tikėtis didesnių mokesčių už taršą, ekonomistas tikino, kad tikrai taip. Jau dabar, anot jo, yra akivaizdžių užuominų.
„Akivaizdu, kad jie bus didesni. Galbūt ne per metus ar dvejus, bet, žinoma, tie mokesčiai bus didinami; pradedant nuo to, kad nuo šių metų turime automobilių registracijos mokestį. Yra labai akivaizdžių užuominų, kad jis bus peržiūrėtas, ir labai norisi tikėti, kad bus veiksmingesnis.
Taip pat labai sunkus klausimas, kuris jau yra net ne Lietuvos, bet Europos Sąjungos politikos, – kaip mes sudėliosime tą visą mokesčių sistemą dėl importuojamų prekių, kurios bus pagamintos pagal daug mažesnius aplinkosauginius reikalavimus; čia bus labai sudėtinga tema. Tikrai žaliasis kursas šioje programoje labai akivaizdžiai dominuoja“, – sako ekonomistas.
Primename, kad pirmadienį paviešintoje Ingridos Šimonytės Vyriausybės programoje numatoma ilgainiui pereiti prie šeimos, kaip pajamų mokesčio mokėtojo, principo, atlikti mokesčių lengvatų kaštų ir naudos analizę, prioritetą teikti turto ir aplinkosaugos mokesčiams.
127 puslapių dokumente, be kita ko, rašoma, kad Vyriausybė sieks, jog mokesčių sistema būtų prognozuojama ir suderinta su viešųjų išlaidų poreikiu, o aptarti pokyčiai prisidėtų prie socialiai tinkamesnio apmokestinimo, prioritetą teikiant mokesčiams, kurie mažiau žalingi kalbant apie ekonomikos augimą. Dėstoma, kad valstybės biudžeto formavimas turėtų būti aiškiai susietas su strateginiais valstybės tikslais, mokesčių administravimas taptų palankesnis klientui, efektyvesnis duomenų panaudojimas užtikrintų aukštesnį aptarnavimo ir kontrolės lygį, o smulkaus ir vidutinio verslo galimybės gauti inovacijų ir plėtros finansavimą taptų lygios ES vidurkiui.
