Prekybininkai iki šiol nepateikia aiškių atsakymų, kaip įgyvendins du naujus Vyriausybės reikalavimus – naudoti tik penktadalį automobilių stovėjimo vietų ir palikti po 15 arba 30 kvadratinių metrų (itin didelėse parduotuvėse) ploto vienam pirkėjui.
„Maximos“ atstovai kalba, kad Lietuvoje nėra išsinuomoti tiek tvorelių, kiek reikėtų STOP juostoms parišti.
Apie nežinią, kaip įgyvendinti sprendimą, kalba „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų atstovai – dar nė nenutarė, ką darys. „Lidl“ teigia, kad „intensyviai dirba“.
„Didžiausią nuostabą kelia stovėjimo aikštelių apribojimas iki penktadalio, tai yra iki 20 proc. Vis tiek žmonės važiuos pirktis ir jei negalės aikštelėse statyti automobilių, vadinasi, statys kur nors gatvėse aplinkui, šalia prekybos centrų, na, gali kilti chaosėlis. Klausimas, kas reguliuos tokią betvarkę; manyčiau, abejotinas sprendimas yra taip stipriai sumažinti automobilių stovėjimo vietas aikštelėse“, – sako „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.
Panašu, kad prekybininkai neoficialiai kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) ir liko neišgirsti.
Tiesa, laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį jau žada, kad sprendimas gali keistis mažųjų parduotuvių atžvilgiu.
Kreipėsi į ministrą: gavo pasiūlymą aprūpinti pirkėjus „elektroniniu paštu“
„Delfi“ pasiekė neoficialus susirašinėjimas e. paštu tarp Lietuvos prekybos įmonių asociacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos atstovų. Prekybininkų siųstame laiške juntama panika, kad nepavyks naujų reikalavimų įgyvendinti. Ministerijos atsakymas plito tarp prekybos įmonių, vienas asmuo laišku pasidalijo ir su „Delfi“.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė antradienį pirmą valandą nakties laišką, adresuotą ministrui Aurelijui Verygai ir jo patarėjoms, pradėjo prašymu: „Ar įmanoma diferencijuoti reguliavimą maistui – ne maistui bent jau? Tokio žiaurumo nebuvo net pirmojo karantino metu. Negaliu miegoti – vėl sapnuosiu ministrą.“
Toliau dėstomi argumentai:
– Pas mus žmonės atvyksta nusipirkti maisto, tai yra pirmojo būtinumo prekė. Ne maisto prekių parduotuvėms sprendimas gal ir logiškas, kaip ministras ir sakė, žmonių tingumas gali suveikti, galvojant, ar tikrai dabar geras metas važiuoti naujo grąžto ar švarko. Mūsų atveju bus sunkiau įsigyti maisto.
– Nėra jokios problemos įsigyti ir užsakius į namus, – šiandien ryte atsako SAM vyriausioji patarėja Rasa Kiudytė.
– Atvykti automobiliu yra saugiausias būdas apsipirkti per pandemiją. Saugesnis nei viešasis transportas, taksi ar pėsčiomis. Atvažiavę automobiliu, žmonės gali nusipirkti daugiau maisto ateičiai ir lankytis parduotuvėje rečiau. Atvažiavus ne automobiliu, pirkinių krepšelis sumažės ir sugrįžti reikės dažniau, – argumentuoja prekybininkų atstovė.
– Tikslas, kad kuo mažiau važiuotų, priemonė skirta ne pirkinių krepšeliui formuoti, o srautams valdyti ir stabdyti, – atsako R. Kiudytė.
– Saugumas. Beveik neabejojame, kad užtvėrus automobilių aikšteles kils chaosas. Automobiliai suks ratus, kol šeimos nariai apsipirkinės, išaugs smulkių avarijų tikimybė, padaugės konfliktinių situacijų, ginčų.
– Galimas pasitelkimas savanorių srautui reguliuoti, taip yra daroma, kai skelbiami didieji išpardavimai, dabar tai jau pamirštama. Ratus suks pirmą savaitę, o tada pereis prie apsipirkimo elektroniniu paštu, – problemos nemato R. Kiudytė.
– Kokybiškai pasiruošti tokiam ribojimui reikia gerokai daugiau laiko ir investicijų, tam tikrų tinkamų priemonių, per pusantros dienos susiorganizuoti tiesiog neįmanoma. Tai reiškia, kad teks imtis laikinų ir nebūtinai kokybiškų priemonių, kurios gali veikti tik iš dalies arba būti lengvai pašalinamos (kuoleliai pastumiami, juostos nuplėšiamos). Užtikrinti tinkamą įgyvendinimą tokiomis sąlygomis gali būti labai sudėtinga.
– Galima tiesiog užtverti dalį aikštelės STOP juosta, tai nėra didelės investicijos, – atsako SAM atstovė.
„Delfi“ susisiekė su R. Vainiene dėl komentaro, tačiau ji pasiūlė „kalbėtis su tais, kurie nutekino informaciją, – jie visą ją turi“.
Nežino, kaip elgtis, bet įspėja – kils sumaištis
„Delfi“ kreipėsi į visus didžiuosius prekybininkus; ką darys dėl automobilių stovėjimo aikštelių, iki šiol nežino nė vienas.
„Iki“ parduotuves valdančios „Palink“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė, paklausta pirmąkart teigė, kad bus laukiama institucijų išaiškinimų, mat daugelis parduotuvių įsikūrusios gyvenamuosiuose rajonuose, prie jų esančios stovėjimo aikštelės nereguliuojamos, jose automobilius stato aplinkinių namų gyventojai, kurie nėra pirkėjai.
„Šiuo metu turime informaciją, kad šį reikalavimą privalome taikyti pažodžiui. Dabar rengiame informavimo priemones, jomis aikštelėse informuosime visuomenę apie šį reikalavimą. Iššūkių užtikrinti tokį reguliavimą bus tikrai nemažai.
Daugelis mūsų prie parduotuvių esančių stovėjimo aikštelių yra nereguliuojamos ir jose automobilius stato aplinkinių namų gyventojai. Be to, yra parduotuvių aikštelių, kurių mes neadministruojame. Taip pat kyla klausimų dėl kaimų, mažesnių miestelių gyventojų, kurie važiuoja apsipirkti į didesnius miestus. Jie neturi galimybių nusipirkti maisto internetu, nes tiesiog ten tai neveikia. Tad tokiems gyventojams kils iššūkių rasti vietą pasistatyti automobilį prie parduotuvių“, – teigia V. Budrienė.
„Lidl Lietuvos“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė rašo: „Daugiausia iššūkių kyla dėl automobilių stovėjimo vietų ribojimo. Turime per labai trumpą laiką rasti tinkamų priemonių tai tinkamai įgyvendinti. Šiuo metu intensyviai dirbame, siekdami įgyvendinti šį naują reikalavimą laiku.“
„Galutiniai sprendimai bus priimti po pietų“, – atsakė „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė.
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis įspėja dėl „chaosėlio“: „Be abejo, įgyvendinsime, įsigalioja trečiadienį. Na, teisės aktus reikia įgyvendinti ir įgyvendinsime, bet gali kilti keblumų.“
Veryga kalba, kad sprendimą gali tekti koreguoti
Antradienį A. Veryga žiniasklaidai kalbėjo, kad prekybos centrams įgyvendinant naują reikalavimą problemų kilti neturėtų, o dėl mažų parduotuvių dar gali būti pokyčių.
„Dėl mažų prekybos vietų iki šiol vyksta diskusija su prekybos įmonių asociacija. Gali būti net kokių nors korekcijų. Kadangi greitai atsirado ta priemonė, nors ji buvo aptarta, derinta su prekybos įmonių asociacija, bet gal visų rizikų neįvertinome“, – žurnalistams Seime sakė jis.
Pakoreguotas sprendimas dėl mažų parduotuvių gali būti priimtas trečiadienį.
„Trečiadienį bus Vyriausybės posėdis, iki šiol vyksta. Teoriškai gali būti toks variantas – vienam lankytojui 15 ir 30 kv. metrų plotas susietas su parduotuvės dydžiu, tai gal ir aikštelių proporciją galima sieti su tuo. Bet kol nepasibaigusi diskusija, sunku pasakyti“, – teigė A. Veryga.
„Maxima“ suskaičiavo: nėra tiek tvorelių rinkoje, paros per mažai
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė patvirtina, kad prie parduotuvių gali kilti sąmyšio jau antradienį, kai pirkėjai suskubs apsipirkti prieš įvedant naujus draudimus. Tačiau didesnis rūpestis – fiziškai neįmanoma per trumpą laiką įgyvendinti naujo nutarimo palikti tik 20 proc. parkavimo vietų.
„Kažkaip darysim, faktas kaip blynas. Bet mes kalbame apie 250 parduotuvių ir kone 300 tūkstančių kvadratinių metrų, kuriuos turime kažkaip aptverti ar apriboti. STOP juosta gal atrodo logiška, bet net ir ji turi būti prie kažko pritvirtinta. Tam reikia tvorelių. Mes paskaičiavome, kad reiktų 5000 vienetų, bet išsinuomoti Lietuvoje šiuo metu yra keli šimtai“, – kalba E. Dapkienė
Kitas „Maximos“ svarstomas būdas – dėti medines paletes stovėjimo vietose arba pritvirtinti kuolelius.
„Reikėtų apie 20 tūkstančių palečių, jos irgi kainuoja“, – teigia „Maximos“ atstovė.
Kai kurių parduotuvių stovėjimo aikštelės reguliuojamos užkardais – ten problemų mažiausia, tačiau net ir šiuo atvejų kyla keblumų.
„Dažnai juos laužo. Žmonės nulaužia ir įvažiuoja, o tada gali įvažiuoti neribotas skaičius. Mes esame situacijoje, kuri šachmatų srityje apibūdinama kaip patas (žaidėjui nelieka jokio legalaus ėjimo). Per parą laiko įgyvendinti šį reikalavimą yra fiziškai neįmanoma – nei priemonių gausime, nei fiziškai įmanoma apvažiuoti visas parduotuves ir jas užtverti“, – paaiškina E. Dapkienė.
Akcentuojama ir dar viena problema – ne visos aikštelės priklauso prekybos tinklams.
„Pvz., Vilniuje Mindaugo „Maxima“, – viršuje aikštelė yra mūsų, bet apačia priklauso savivaldybei. Ten traktuojama kaip gatvė, tu negali jos uždaryti, riboti“, – sako E. Dapkienė.
Ir dar viena problema – dalyje aikštelių automobilius palieka aplinkinių namų gyventojai, kurie nėra pirkėjai:
„Ar mes jiems turėtume pasakyti, kad jie gali parvažiuoti namo tik kas penktą dieną?“ – kalbėjo E. Dapkienė.
Tačiau ji patikina, kad iki trečiadienio bus daroma viskas, jog reikalavimas būtų įgyvendintas.
„Svarstome, ar prailginti darbo laiką. Bet žiūrėsime – jei matysime, kad nėra žmonių, laikyti darbuotojus logikos nebus“, – paaiškina E. Dapkienė.
Ji patikina, kad e. prekyba problemos neišspręs.
„Didžioji dalis pensininkų apskritai nesinaudoja e. prekyba, tai viena. Fiziškai e. prekyba neapima visos Lietuvos teritorijos. Trečia, net ir internetu užsisakius „Barboroje“ yra atsiėmimo taškų, kur surinktas prekes reikia atvažiuoti atsiimti, o kur atvažiavus reikės automobilį statyti“, – kalba E. Dapkienė.
CUP direktorė žada įgyvendinimą paraidžiui
Prekybos centro CUP generalinė direktorė Ona Nevinskienė teigia, kad prekybos centro plotas didesnis nei 10 tūkst. kv. metrų, tad reikės užtikrinti vienam pirkėjui 30 kv. metrų.
„Nors labai abejojame, visus reikalavimus įgyvendinsime be jokių diskusijų, nes ne mūsų tai sprendimas, neklausė mūsų nuomonės, mes tikrai įgyvendinsime be emocijų, nes emocijos labai daug kainuoja. Tiesiog skaitome nutarimą ir ketiname jį vykdyti, logiškumo mes nevertiname“, – sako O. Nevinskienė.
Pasako jos, automobilių statymo problemą prekybos centre nebus sudėtinga išspręsti.
O žmonių skaičių prekybos centre reguliuoti leidžia automatinės virtualios skaičiuoklės, kas 15 minučių atnaujinančios klientų skaičių.
„Šiandien tikrai tą kiekį galime užtikrinti. Visa komanda pasiruošusi reguliuoti srautus, jei tokie aktyvūs bus. Mes, matydami klientų srautus, 30 kv. metrų vienam asmeniui galime užtikrinti pakankamai saugiai. Turime 5 aukštus, 16 įėjimų, ventiliuojamas patalpas ir tikrai sumažėjusius srautus“, – sako vadovė.
Ji skaičiuoja, kad pirkėjų apsipirkimai sutrumpėję iki 20 minučių – tiek vidutiniškai trunka vieno automobilio stovėjimas šiuo metu. Taip pat ji patikina, kad nėra jokio nustatyto COVID-19 plitimo tarp prekybos centre dirbančių darbuotojų.
Vieni skaičiuos krepšelius, kiti kliausis apsaugos darbuotojais
Vyriausybės nutarime rašoma, kad ne tik parduotuvėse, prekybos centruose, bet ir turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose ir teritorijose šalia jų turi būti užtikrinamas 15 kv. m prekybos plotas vienam pirkėjui, kai prekybos plotas nėra itin didelis ir neviršija 10 tūkst. kvadratinių metrų.
Jei ši riba didesnė, prekybos centrams nuo trečiadienio taikomas 30 kvadratinių metrų ploto vienam lankytojui reikalavimas.
„Iki“ atstovė V. Budrienė paaiškina, kad ploto reikalavimas bus užtikrinamas ribojant apsipirkti skirtų vežimėlių ir krepšelių skaičių.
„Pavyzdžiui, jeigu parduotuvė yra 1000 kv. m. ploto, pirkėjams skirtų krepšelių ir vežimėlių bus 66. Savo ruožtu pirkėjus raginame iš anksto susiplanuoti pirkinius, susidaryti aiškų sąrašą, kokių maisto prekių reikės. Jeigu pirkėjų bus daugiau, nei leidžiama, prašome apsišarvuoti kantrybe ir šiek tiek palaukti“, – sako V. Budrienė.
„Kai kuriose parduotuvėse esame jų pasamdę papildomai“, – sako prekybos tinklo atstovė
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis patikina, kad siekiant užtikrinti 15 kvadratinių metrų ploto vienam pirkėjui problemų nekils. Tačiau jis rekomenduoja pirkėjams važiuoti į parduotuves kuo rečiau, o jau atvažiavus pirkti „kuo daugiau“.
„Turėkite galvoje tokį dalyką, kad stovėjimo aikštelėse gali tilpti tik penktadalis automobilių nuo to kiekio, kuris buvo anksčiau. Pirkėjai turės apgalvoti, jei yra galimybių, apsipirkimo laiką – apsipirkti arba anksti ryte, arba vėlai vakare, ne piko valandomis“, – sako D. Ryliškis.
